453 dienos – nuo 2018-ųjų balandžio iki 2019 m. rugsėjo. Tiek laiko J.Boltonas dirbo JAV prezidento D.Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Tiek laiko J.Boltonui prireikė suprasti, kad D.Trumpas nėra tinkamas žmogus Jungtinėms Valstijoms valdyti.
Bet kol kiti Baltųjų rūmų darbuotojai keitėsi dešimtimis, J.Boltonas kantriai stovėjo už JAV prezidento ir jam patarinėjo.
Nors šioje situacijoje žodis „patarinėti“ nelabai tinka. J.Boltonas aktyviai bandė įtikinėti prezidentą, kad jo pozicija yra teisinga ir jis privalo ja vadovautis.
D.Trumpas tvirtina, kad atleido savo patarėją, su kuriuo nesutarė Irano, Šiaurės Korėjos ir Afganistano klausimais, bet J.Boltonas pareiškė, kad atsistatydinimo pareiškimą įteikė pats.
Pasitraukęs iš posto 71 metų J.Boltonas pradėjo rašyti knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ („The House Where It Happened: A White House Memoir“), kuri knygynus pasiekė birželio pabaigoje.
„Prezidentas D.Trumpas kelia grėsmę respublikai ir bus dar didesnė grėsmė, jeigu bus išrinktas antrajai kadencijai, nes jo neberibos noras dalyvauti ateities rinkimuose“, – per vieną knygos viešinimo metu duotą interviu pasakė J.Boltonas.
Daug kas tvirtina, kad buvusio prezidento patarėjo knyga yra skandalinga ir atskleidžianti daugybę netikėtų dalykų, bet visi seniai žino, koks prezidentas yra 74-erių D.Trumpas ir koks yra jo valdymo bei pareiškimų stilius.
Knyga atskleidžia daugybę neparankių faktų, kurie gali apsunkinti jo perrinkimą, tačiau skirtis Jungtinėse Valstijose tarp Demokratų ir Respublikonų partijų yra itin didelė.
Pirmiesiems ši knyga bus įrodymas, jog privaloma visomis išgalėmis kovoti ir išmesti D.Trumpą iš Baltųjų rūmų per lapkritį vyksiančius rinkimus.
Antrieji manys, kad prezidentą pirmosios kadencijos metu tiesiog supo netinkami žmonės, kurių antrą kartą laimėjus rinkimus turės būti mažiau, nes priešingu atveju ir toliau D.Trumpą lydės nutįsęs skandalų šleifas.
Nors D.Trumpas ir bandė uždrausti J.Boltono knygos išleidimą, ji nėra tokia jau skandalinga, bet šiuos beveik 600 puslapių išanalizuoti būtina.
J.Boltonas pats tiesiogiai dalyvavo visuose susitikimuose, užsienio vizituose, darė užrašus realiu laiku ir pasakoja istoriją taip, kaip dabar negalėtų niekas kitas.
Tad kas įvyko kambaryje, kur tai nutiko?
Prašė Kinijos pagalbos
Knygoje J.Boltonas aptaria praėjusiais metais Osakoje surengto Didžiojo dvidešimtuko susitikimo kuluaruose įvykusį D.Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą.
Buvęs patarėjas atskleidžia, kad JAV lyderis prašė savo kolegos iš Kinijos pagalbos laimint artėjančius rinkimus.
Pokalbio metu prezidentas pabrėžė ūkininkų svarbą ir tvirtino, jog gali sumažinti kai kuriuos Kinijai taikomus muitus mainais į didesnį amerikietiškų sojų pupelių ir kviečių pirkimą, kuris jam padėtų laimėti rinkimus žemės ūkiu užsiimančiose Vidurio Vakarų valstijose.
Knygoje atskleidžiama, kad D.Trumpas pareiškė pritarimą Kinijos vyriausybės pastatytoms koncentracijos stovykloms, kuriose siekiama perauklėti musulmonų uigūrų mažumą.
Jis vengė kritikuoti Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų ir mėginimų suvaržyti Honkonge kilusius protestus.
Anot J.Boltono, kadencijos viduryje Xi Jinpingas D.Trumpui pareiškė, kad norėtų su juo dirbti daugiau nei 6 ateinančius metus.
„D.Trumpas atsakė, kad žmonės JAV jau kalba, kad jam turėtų būti panaikintas konstitucijoje aprašytas 2 kadencijų apribojimas“, – rašo J.Boltonas.
Viešųjų ryšių akcija
Bet Xi Jinpingas nėra vienintelis autoritarinis lyderis, kurio santykiai su D.Trumpu aprašomi knygoje. Daug dėmesio J.Boltonas skiria Korėjos pusiasalio reikalams.
Čia gausu ir anekdotinių situacijų. Anot J.Boltono, D.Trumpas lyg apsėstas norėjo Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong-unui padovanoti Eltono Johno albumo „Rocket Man“ kopiją, nes šį dažnai vadino Raketų žmogeliuku.
Tiesa, prezidento išprusimas pusiasalio reikaluose buvo itin minimalus.
J.Boltonas rašo, kad istorinius susitikimus su Kim Jong-unu prezidentas laikė viešųjų ryšių akcija ir niekada nebuvo itin susidomėjęs pusiasalio branduolinio nusiginklavimo pasiekimu.
Anot buvusio patarėjo, prezidentas nežinojo, kad karas Korėjos pusiasalyje prieš 70 metų prasidėjo, kai Kim Jong-uno senelis Kim Il-sungas užėmė beveik visą Pietų Korėją.
„Prezidentas nesuprato, kodėl mes kariavome Korėjos kare ir dar dabar pusiasalyje laikome tokį didelį karių skaičių, jau net nekalbant apie tai, kodėl su Pietų Korėja vykdome bendras karines pratybas“, – rašė J.Boltonas.
Knyga sulaukė neigiamos reakcijos Pietų Korėjoje. Šalies nacionalinio saugumo agentūros direktorius Chung Eui-yongas tvirtino, kad joje nėra atspindimi realūs faktai, o aprašomi dalykai nėra pakankamai išplėtojami.
J.Boltono žodžiai nėra naudingi tolesniems dvišaliams JAV ir Pietų Korėjos santykiams, tačiau jis tvirtai jų laikosi ir tikina, kad nuotrauka su Kim Jong-unu demilitarizuotoje zonoje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų D.Trumpui reiškė kur kas daugiau už tvirtos derybinės pozicijos lemtus pokyčius.
Nežinojo ar juokavo?
Santykiai su sąjungininkais Europoje taip pat nebuvo rožėmis kloti. J.Boltonas knygoje atskleidžia, kad D.Trumpas nežinojo, kad Jungtinė Karalystė turi branduolinį ginklą.
2018 m. vykusio susitikimo su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May metu vienas britų pareigūnas savo šalį pavadino „branduoline jėga“.
D.Trumpas atsakė: „Oi, ar jūs esat branduolinė jėga?“
Anot J.Boltono, ši remarka nebuvo pasakyta kaip pokštas.
Iškart po vizito Jungtinėje Karalystėje D.Trumpas keliavo į Helsinkį, kur turėjo susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. J.Boltonas atskleidžia, kad JAV vadovas taip pat nežinojo, jog Suomija nėra Rusijos dalis.
Anot buvusio patarėjo, D.Trumpas paklausė, ar Suomija nėra satelitinė valstybė, kurią kontroliuoja Rusija.
J.Boltonas pratęsė, kad prezidento informavimo susitikimai buvo visiškai nenaudingi, nes jis kalbėdavo kur kas daugiau negu informaciją jam pateikti turėję žvalgybininkai, o dažniausiai prezidento aptariamos temos būdavo visai nesusijusios su svarbiais reikalais.
Vos nepasitraukė iš NATO
Tačiau prieš keliones į Londoną ir Helsinkį 2018 metų liepos mėnesį įvyko dar vienas svarbus vizitas. Briuselyje buvo surengtas NATO viršūnių susitikimas.
„Mes jaučiame didelę pagarbą NATO, bet su mumis elgiamasi negarbingai. Sausio 1-ąją visos šalys gynybai turi skirti 2 proc. ir mes atleisime visas skolas, bet priešingu atveju pasitrauksime. (...) Mes nebūsime NATO, kurio narės milijardus moka Rusijai“, – anot J.Boltono, vieno pokalbio su savo komanda metu tvirtino D.Trumpas.
Tai tarp jo patarėjų ir svarbiausių sekretorių sukėlė didelę sumaištį.
Per kitą pasitarimą D.Trumpas toliau dėstė savo poziciją. „Ar norite padaryti kai ką istoriško? Mes pasitrauksime ir nekovosime su tais, kuriems jie moka“, – kalbėjo D.Trumpas.
Jau visiems lyderiams susėdus prie apskritojo stalo D.Trumpas pasikvietė J.Boltoną ir paklausė: „Ar mes tai padarysime?“
Patarėjas paragino prezidentą to nedaryti ir kritikuoti tik atskiras šalis, kurios gynybai neskiria pakankamai pinigų.
„Priartėk prie linijos, bet jos neperženk“, – taip savo kalbą prezidentui užbaigė J.Boltonas. Jis sulaukė prezidento linktelėjimo, tačiau į savo vietą grįžo nežinodamas, kas įvyks toliau.
Anot J.Boltono, tiesiogiai prezidentas nepasakė, kad JAV pasitrauks iš NATO, tačiau susitikimas buvo itin įtemptas.
Jo metu spaudoje pasklido gandų, kad JAV ruošiasi trauktis. Juos pirmoji po susitikimo paneigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vėliau D.Trumpas jai padėkojo, kad ėmėsi tarpininko vaidmens tarp JAV ir kitų Europos valstybių. D.Grybauskaitė įtikino D.Trumpą, kad Aljanso šalys supranta didesnio finansavimo ir dalijimosi našta svarbą.
Be J.Boltono – geriau
Buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais knyga parodo, kad JAV užsienio politika pastaruosius metus yra itin chaotiška. Tačiau kartu J.Boltonas atskleidžia ir dar vieną dalyką – be jo Baltuosiuose rūmuose kur kas ramiau.
Taikos balandžiai J.Boltonui tikrai nėra prie širdies – jis yra užkietėjęs vanagas.
J.Boltonas ragino D.Trumpą mažiau dėmesio skirti diplomatijai ir kiečiau bendrauti su Šiaurės Korėja, Iranu ar Venesuela. Patarėjas prezidentui teigė, kad „būtų neracionalu nepulti Irano“ po to, kai šis numušė amerikiečiams priklausančią bepilotę stebėjimo skraidyklę.
Jeigu JAV vadovas būtų dažniau klausęs savo patarėjo nuomonės, amerikiečiai dabar greičiausiai būtų įsitraukę į ne vieną konfliktą.
„Man nėra aišku, kaip dviem Irako karams prilyginti galimi konfliktai būtų šiai šaliai geriau“, – po knygos pasirodymo tvirtino Bostono universiteto JAV užsienio politikos ekspertas Joshua Shifrinsonas.
Buvęs D.Trumpo personalo vadovas Mickas Mulvaney irgi negailėjo kritikos J.Boltono užsienio politikai, kurią jis bandė prastumti Baltuosiuose rūmuose.
„J.Boltonas mielai sutiktų su JAV karine intervencija į Venesuelą ir Šiaurės Korėją, palaikytų kariuomenės pajėgų didinimą Europoje ir kitose vietose ir greičiausiai sutiktų su didelio masto karu prieš Iraną.
Prezidentui tokie sprendimai nėra priimtini ir jis šiuo klausimu visada buvo aiškus ir nuoseklus“, – tvirtino M.Mulvaney.
Bet per 17 mėnesių, praleistų einant pareigas, J.Boltonui pavyko palikti savo žymę – jo patarimų veikiamas D.Trumpas pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo bei Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, o Venesueloje prasidėjo rimtas opozicijos judėjimas prieš Nicolaso Maduro valdžią.
Daugeliu atžvilgių D.Trumpas ir J.Boltonas turi panašų požiūrį į užsienio politiką.
Jie abu yra už karinės galios stiprinimą, sankcijų JAV priešams stiprinimą ir tarptautinių institucijų, kurios teršia JAV reputaciją, reikšmės mažinimą.
Bet vien tik karinės galios demonstravimu visų problemų neišspręsi, o J.Boltonas darytų vien tik tai. Skaitant J.Boltono knygą tikrai galima susidaryti nuomonę, kad užsienio politikoje renkantis tarp jo ir D.Trumpo pastarasis tikrai yra geresnis variantas.
„Atvirai kalbant, jeigu būčiau jo klausęs, mes dabar kariautume Šeštajame pasauliniame kare“, – vaizdžiai į knygą viename įraše „Twitter“ tinkle sureagavo D.Trumpas.
Demokratai padarė klaidą
J.Boltonas D.Trumpo apkaltos procese neliudijo, tačiau knygoje patvirtino pagrindinį proceso argumentą, kad prezidentas buvo sulaikęs paramą Ukrainai, kad ji ištirtų jo oponento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklą.
Buvęs patarėjas tvirtina, kad demokratai padarė klaidą organizuodami apkaltą ir kalbėdami vien apie Ukrainą, nes galėjo prezidentą apkaltinti ir dėl daugybės kitų atvejų, kai jis naudojosi prekybos susitarimais ir kriminaliniais tyrimais, kad pasiektų savo politinius tikslus.
Tokiu keliu, anot J.Boltono, būtų pavykę dalį respublikonų įtikinti apkaltos reikalingumu.
Šiandien buvęs patarėjas tvirtina besitikintis, kad D.Trumpas nebus išrinktas antrai kadencijai, bet už demokratų kandidatą taip pat nebalsuos, nes šių pozicija nacionalinio saugumo klausimais jam nėra priimtina.
Per pirmą savaitę buvo parduota per 780 tūkst. J.Boltono knygos egzempliorių, bet tik po rinkimų lapkritį bus aišku, ar buvusiam patarėjui su savo knyga pavyko prisidėti prie D.Trumpo perrinkimo ambicijų sužlugdymo.
Nori užblokuoti ir kitos knygos pasirodymą
J.Boltono knygos pasirodymo užblokavimas teisėjams neatrodė pagrįstas, tačiau šią savaitę buvo pranešta, kad laikinai stabdomas D.Trumpo dukterėčios Mary L.Trump knygos „Per daug ir niekada negana: kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią pasaulyje vyrą“ („Too Much and Never Enough: How My Family Created the World’s Most Dangerous Man“) pasirodymas. Knygynų lentynas knyga turėtų pasiekti liepos 28-ąją. Jos leidyba dienai buvo užblokuota Niujorko aukščiausiojo teismo teisėjo Halo B.Greenwaldo, tačiau apeliacinis teismas panaikino šį draudimą.
Šios knygos pasirodymą užblokuoti siekė Robertas Trumpas, jaunesnysis D.Trumpo brolis, tvirtindamas, kad tekste pažeidžiamas su prezidento tėvo Fredo Trumpo turtu susijęs konfidencialumo susitarimas.
M.L.Trump advokatas Tedas Boutrousas teigė, kad knygos leidimo blokavimas pažeidžia pirmąją JAV konstitucijos pataisą, kuri garantuoja žodžio laisvę. „Ši knyga svarbi visuomenei, nes dabar rinkimų metai, o joje kalbama apie pareigas einantį prezidentą“, – kalbėjo T.Boutrousas.
Leidyklos „Simon & Schuster“ atstovas Jonathanas Karpas tvirtino, kad jau išspausdinta per 75 tūkst. knygos egzempliorių, jos išsiųstos knygynams ir internetiniams platintojams visame pasaulyje. Anot jo, leidykla niekada nežinojo apie kažkokius konfidencialumo susitarimus, kurie gali saistyti M.L.Trump.
„Simon & Schuster“ atstovai teigė, kad M.L.Trump knyga yra itin daug atskleidžiantis D.Trumpo ir šeimos, kurioje dabartinis prezidentas augo, portretas. „Knyga ryškia šviesa nušvies tamsią jų šeimos istoriją ir paaiškins, kaip autorės dėdė tapo žmogumi, kuris dabar kelia grėsmę pasaulio sveikatos apsaugai, ekonominiam saugumui ir socialinei struktūrai“, – tvirtino leidyklos atstovai. Prekybos platformoje „Amazon“ M.L.Trump knyga yra populiariausia dar net nepasirodžiusi knygynų lentynose.
