2018 metų birželio 12-oji pasaulyje išaušo kaip didi diena, kurią pirmą kartą susitiko JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai. Tačiau praėjus 2 metams nuotaikos nėra tokios džiugios, o branduolinis pavojus neišnyko.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė, kad dveji metai diplomatinių santykių su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu „pavirto tamsiu košmaru“, ir pažadėjo vėl pradėti aktyviai plėtoti savo branduolinių ginklų kūrimo programą.

„Net ir mažiausias taikos ir klestėjimo optimizmo spindulys Korėjos pusiasalyje pavirto košmaru“, – pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Ri Son-gwonas.

Susitikus 2018-ųjų birželio 12-ąją Singapūre D.Trumpas ir Kim Jong-unas pažadėjo stiprinti dvišalius santykius ir siekti visiško Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo.

Bet šypsenas greitai vėl pakeitė rūstūs veidai. Ypač po antrojo lyderių susitikimo Vietname 2019-ųjų vasario mėnesį. Per šį susitikimą lyderiai nerado bendros kalbos ir nesutarė, kaip Šiaurės Korėjai atsisakyti visų branduolinių pajėgumų, o JAV palengvinti korėjiečiams taikomas sankcijas.

Vašingtonas vis dar tvirtina, kad Korėjos pusiasalio branduolinis nusiginklavimas yra Jungtinių Valstijų strateginis tikslas, tačiau Šiaurės Korėja yra kitokios nuomonės.

Penktadienį Ri Son-gwonas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos strateginis tikslas – „sukurti patikimesnes pajėgas kovoti su ilgalaikėmis Jungtinių Valstijų keliamomis grėsmėmis“.

Iš Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovo kalbos buvo galima suprasti, kad šalis savo tikslo sieks plėsdama branduolinių ginklų programą.

Ri Son-gwonas tvirtino, kad Kim Jong-unas tokį nurodymą davė gegužės mėnesį per Centrinės karinės komisijos susitikimą.

Kim Jong-unas jau yra paskyręs pareigūnus, kurie bus atsakingi už šią plėtrą.

Jis ne kartą reiškė nusivylimą santykiais su JAV, ypač po to, kai iš Vietnamo teko grįžti tuščiomis rankomis.

Šiaurės Korėjos lyderis tvirtino, kad prarado tikėjimą Vašingtonu ir yra pasirengęs ilgam konfliktui.

Nuo atėjimo į valdžią 2011 metais Kim Jong-unas daug dėmesio skyrė šalies branduolinių ginklų arsenalui.

Jo valdymo metu buvo įvykdyti 4 iš 6 šalies požeminių branduolinio ginklo bandymų. 2017 metais šalis sukūrė tris tarpžemynines balistines raketas.

Tačiau tuo metu korėjiečiai manė, kad gali išpešti naudos iš prezidento D.Trumpo.

Šalis sustabdė ginklų kūrimą, sunaikino dalį požeminių bandymų vietų, grąžino Vašingtonui Korėjos karo metu žuvusių amerikiečių palaikus ir paleido 3 įkaitais laikytus amerikiečius.

Tokių gestų D.Trumpui neužteko, kad jis pirmas nusileistų ir palengvintų režimui taikomas sankcijas.

„Žvelgiant retrospektyviai, Vašingtonas tik siekė savo politinių tikslų. Mes niekada Vašingtonui neduosime jokių dovanėlių, jeigu nieko negausime atgal“, – kalbėjo Ri Son-gwonas.

Praėjusių metų gegužę Šiaurės Korėja po 18 mėnesių pertraukos atnaujino ginklų testavimą. Nuo tada Pchenjanas įvykdė 18 trumpojo nuotolio raketų bandymų.

Gruodžio mėnesį šalis įvykdė du požeminius bandymus, kuriuos Kim Jong-unas pavadino Šiaurės Korėjos branduolinio atgrasančiojo elemento sustiprinimu.

Po šių bandymų šalies lyderis tvirtino, kad jo šalies daugiau neįpareigoja pačių paskelbtas branduolinių ginklų arsenalo tobulinimo moratoriumas.

Parengta pagal „The New York Times“ inf.