Koronaviruso pandemijai traukiantis Italija atvėrė sienas, tačiau gilios žaizdos dar neužgijo. Šaliai sveikstant darbo dabar imasi prokurorai. Jie apklausė ir ministrą pirmininką Giuseppe Conte.

Tūkstančiai COVID-19 aukų artimųjų reikalauja tiesos, kas atsakingas už tai, kad virusas Lombardijoje parklupdė sveikatos apsaugos sistemą.

Bergamo prokuratūrai jie įteikė skundus, tikindami, kad siaubingos tragedijos buvo galima išvengti Bergamą laiku atskyrus raudonąja zona.

Teisėsaugai liudyti iškviestas ir pats Italijos premjeras Giuseppe Conte. Jis tikino, kad valdžia neturėjo vadovėlio, kaip elgtis, tačiau darė viską, kad pažabotų šią pandemiją.

Gausybė skundų prokuratūrai

Veidus dengiančios juodos kaukės, rankose gniaužiamos prarastų artimųjų nuotraukos ir advokatų parengti dokumentai, akyse – dar matomas skausmas. Teisybės ieškantys COVID-19 aukų artimieji Italijoje pradėjo ilgą kovą.

Bergamo miesto prokuratūrai jie įteikė 50 pirmųjų skundų siekdami išsiaiškinti, kas kaltas, kad šiai Šiaurės Italijos provincijai ir visai Lombardijai koronavirusas smogė ypač skaudžiai.

Taip, jog pasiglemžė visą senolių kartą, o aukų karstams gabenti teko pasitelkti net kariuomenės konvojų. Šį vaizdą iki šiol prisimena visas pasaulis.

Dabar Bergame, kaip ir visoje Italijoje, viruso košmaras pamažu tolsta.

Miestas atsigauna, tačiau daug langinių taip ir liks uždarytos – namų šeimininkų nebėra.

Dalies jų istorijos jau guli ant prokurorų darbo stalo. Tarp jų ir Federici šeimos drama.

„Niekas nesuveikė, pradedant nuo komunikacijos su ligoninėmis, baigiant gydymu.

Mūsų tėvas į greitosios pagalbos automobilį įlipo savomis kojomis. Po 2 dienų mes išgirdome, kad jo sveikata pagerėjo, po to, kad pablogėjo, o galiausiai, kad jis mirė.

Tas pat nutiko motinai. Mums pranešė, kad jai pradeda leisti morfiną. Klausėme, ar taip palydi iki mirties? Atsakė, jog padeda išvengti kančių. Po kiek laiko jos jau nebebuvo.

Dabar esame čia, kad rastume tiesą ir tokie dalykai nesikartotų. Mums iki šiol niekas neatliko koronaviruso testų“, – nuoskaudos neslėpė skundą prokurorams atnešę broliai Pietro ir Diego Federici, vos per 4 dienas dėl koronaviruso praradę tėvą ir motiną.

Panašių istorijų Italijoje tūkstančiai.

Aukų artimuosius suvienijęs specialiai įkurtas komitetas simboliniu pavadinimu „Noi denunceremo“ („Mes skųsimės“), turintis daugiau kaip 50 tūkst. narių, jas iki šiol registruoja.

Komiteto „Facebook“ puslapyje gausybė nuotraukų ir detalių liudijimų, atskleidžiančių sveikatos apsaugos sistemos spragas ir dar kartą primenančių, kad virusas nebuvo tik slogus košmaras.

Reikalauja tiesos ir teisingumo

Jėgas suvieniję aukų artimieji tikino siekiantys išsiaiškinti, kas ir kur suklydo, kad virusas Lombardijoje, kur užregistruota pusė visos Italijos aukų, prasiautė kaip pražūtingas cunamis.

Jie neslėpė – kova tik prasideda. Žadama, kad prokurorams artimiausiu metu bus įteikta dar pusantro šimto pareiškimų, parengtų kartu su advokatais.

Visuose juose prašoma ištirti, ar viskas buvo padaryta gyvybėms išgelbėti. Skunduose pabrėžiama, kad sveikatos apsaugos sistema buvo visiškai nepasiruošusi tokiai nelaimei: trūko apsaugos priemonių, medikų, lovų ligoninėse, žmonėms teikiamos informacijos, o testų buvo daroma nepakankamai.

Kai kurie COVID-19 aukų artimieji jų iki šiol nesulaukė.

„Ligonines ištiko krachas. Už tai, kad kasdien buvo bandoma rasti vietų intensyviosios terapijos skyriuose, negalima įteikti medalio. Sveikatos apsaugos sistemoje jų trūko.

Lombardijos sveikatos apsaugos sistema nebuvo pasiruošusi atlaikyti tokios krizės ir tai nebuvo medikų kaltė. Daugybė žmonių, sergančių plaučių uždegimu, buvo palikti namuose, nes nebuvo galimybės jų guldyti į ligonines“, – sakė komiteto prezidentas Luco Fusco, kurio tėvas taip pat mirė nuo koronaviruso.

Vaistininkė Cristina Longhini tvirtino, kad sistema žlugo, o klaidų pripažinimas gali pagelbėti tam, kad tragedija daugiau nepasikartotų.

„Tikiuosi, kad sveikatos apsaugos sistemoje bus investuojama ne tik į privatų sektorių.

Turi būti svarstomos ir vaistininkų darbo sutartys, užtikrintas pakankamas apsaugos priemonių skaičius. 15 vaistininkų mirė.

Net nekalbu apie tai, kad medikai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas patyrė didžiulį spaudimą. Neturėjome tokioje situacijoje atsidurti“, – piktinosi prie prokuratūros atėjusi C.Longhini.

39 metų italė dėl koronaviruso prarado tėvą ir tikino iki šiol negalinti ramiai miegoti.

„Jis greitąja pagalba buvo išvežtas į Popiežiaus Jono XXIII ligoninę Bergame. Koronaviruso testas buvo teigiamas, tyrimai rodė plaučių uždegimą.

Mums sakė, kad reikia intensyvios terapijos, bet nebuvo vietų.

Perskambinome visais kontaktais, kuriuos turėjome, bet nieko. Laisva vieta taip ir neatsirado“, – dienraščiui „La Repubblica“ pasakojo C.Longhini.

Valdžios atstovai pavėlavo

Neabejojama, kad tyrimas bus ilgas ir sudėtingas, nes visa medžiaga yra labai jautri.

Tačiau dėl vieno dalyko artimieji vis dėlto neabejoja – gausybės mirčių buvo galima išvengti Bergamo provincijoje laiku nustačius raudonąją zoną, kaip tai buvo padaryta tuose Šiaurės Italijos miestuose, kuriuose virusas pasirodė pirmiausia.

„Bergamo provincija nebuvo uždaryta tada, kai reikėjo, tai yra vasario 23-iąją, o ne kovo 8-ąją. Penkiolika dienų keliavome, dirbome, gėrėme kavą ir aperityvą, o virusas tarp mūsų plito be jokių kliūčių.

Esu tikras, kad jei laiku būtų buvusi nustatyta raudonoji zona Bergamo provincijoje, galbūt nebūtų reikėję uždaryti visos Lombardijos.

Galbūt būtume išvengę net ir visos Italijos izoliacijos. Dabar leiskime teisėsaugai dirbti.

Galbūt bus nustatyta, kad pandemijos plitimo nebuvo įmanoma sukontroliuoti, ir tai būtų tiesa.

Mes tik norime žinoti, ar buvo įmanoma ką nors padaryti kitaip. O jeigu buvo įmanoma ir nebuvo padaryta, tai kas nors dėl to yra kaltas“, – pabrėžė Italijos žiniasklaidai kalbėjęs L.Fusco.

Padarė lemiamą klaidą?

Ikiteisminį tyrimą pradėjusi Bergamo prokuratūra jau aiškinasi, kas turėjo priimti sprendimą dėl raudonosios zonos ir kodėl to nepadarė.

Bergamo medikų asociacijos vadovas Guido Marinoni „Lietuvos rytui“ anksčiau pasakojo, kad tam ruoštasi. Į regioną buvo atvykusi net kariuomenė, tačiau raudonoji zona Bergamo provincijoje taip ir nebuvo paskelbta, nors į viršų šuoliais kilusi užsikrėtimų kreivė signalizavo gresiantį pavojų.

Pandemijos pradžios įvykių eigą atkūręs dienraštis „La Repubblica“ rašė, kad ministrų kabinete tuo metu buvo itin daug įtampos.

Vieni siūlė viską uždaryti nedelsiant, kiti baiminosi nepakeliamo smūgio ekonomikai.

Keli šimtai policijos pareigūnų ir karių valdžios nurodymų Bergame laukė net kelias dienas, tačiau jų nebuvo.

„Kovo 5-ąją 16 val. 30 min. sulaukėme pranešimo būti pasiruošus. Jau kelias dienas apie tai buvo kalbama: „raudonajai zonai taip, raudonajai zonai ne“. Kalbėjomės tarpusavyje, rašė žurnalai, rodė televizijos kanalai.

Tą ketvirtadienį lynojo, o Bergamas pradėjo skaičiuoti mirusiuosius. Mums pranešė, kad rinksimės 19 val. Bergamo karabinierių būstinėje.

Buvo numatoma apjuosti Alcano Lombardą ir Nembrą.

Teritorija, kuri su 376 įmonėmis ir 3,7 tūkst. darbuotojų per metus sukuria 680 milijonų eurų apyvartą, iš industrinio ir komercinio centro per dvi savaites virto infekcine ligonine.

Susirinkome kareivinėse, pavakarieniavome valgykloje ir laukėme, kada išeisime uždaryti gatvių. Auštant turėjo atvykti dar 370 vyrų iš kitur“, – lemiamų dienų detales dienraščiui atskleidė neįvardytas šaltinis kariuomenėje.

Teigiama, kad buvo paruošta viskas, net gelžbetoniniai blokai gatvėms blokuoti. Skubiai izoliuoti minėtus miestus oficialiai rekomendavo Aukščiausiasis sveikatos institutas.

Epidemijos skleidimas – tokį nusikaltimą įtaria bylą atvertę prokurorai. Tiesa, kaltinamųjų joje kol kas nėra, nors apklaustųjų pavardės rodo, kad tyrimo imtasi labai rimtai.

Prokurorams jau liudijo Lombardijos regiono vadovas Attilio Fontana ir už sveikatos apsaugos sistemą atsakingas jo pavaduotojas Giulio Gallera.

Penktadienį apklaustas ir pats Italijos premjeras G.Conte. Liudyti teisėsaugai taip pat iškviesti du jo vyriausybės nariai: sveikatos apsaugai vadovaujantis Roberto Speranza bei vidaus reikalų ministrė Luciana Lamorgese.

Kaltina vieni kitus

„Koronavirusas atkeliavo į prokuratūrą. Tai tik pradžia, bet su dideliu smūgiu.

Didžiulį triukšmą kelia vien tik vardai asmenų, kol kas iškviestų duoti parodymų paprasčiausiai dėl to, kad buvo informuoti apie įvykių eigą“, – didelio atgarsio sulaukusį tyrimą aprašė dienraštis „La Repubblica“.

Tyrimą, kuris gali ne tik įkalti dar didesnį pleištą tarp jau konfliktuojančių Lombardijos ir šalies vadovų, bet ir apkartinti visą Italijos atsigavimo procesą.

Premjeras G.Conte Italijos žiniasklaidai sakė esą tikras dėl priimtų sprendimų teisingumo, nes vyriausybė darė viską epidemijai sustabdyti, nors ir neturėjo vadovėlio, kaip elgtis.

„Aš esu ramus: priėmėme sunkius sprendimus, bet mano sąžinė yra švari. Palaikau įvairius tyrimus. Piliečiai turi teisę žinoti, o mes, jų atstovai, turime prievolę atsakyti“, – sakė G.Conte.

Vyriausybės kritikai suskubo spėlioti, ar visuomenės pasitikėjimą per pandemiją užsiauginęs G.Conte sugebės nesuklupti virusui iš Italijos pamažu traukiantis.

Opozicinei partijai „Lyga“ priklausantys Lombardijos vadovai pirštu rodo būtent į vyriausybę, esą sprendimas dėl raudonosios zonos nepaskelbimo Bergame priklausė būtent jai.

Premjeras tikina, kad tai galėjo padaryti ir regionas, jei tik būtų norėjęs.

Vos pasirodžius žiniai apie premjero apklausą, opozicijos lyderis Matteo Salvini, kurio populiarumas Italijoje pastaruoju metu krito, neslėpė pasitenkinimo.

„Po melų ir gėdingų atakų teisingumas pagaliau bus įvykdytas. Kas suklydo, tas ir turi sumokėti“, – džiūgavo M.Salvini.

Kam ir kaip teks mokėti už padarytą klaidą, atsakys teisėsauga. Viena aišku, kad tragedijos mastas būtų buvęs kur kas mažesnis, jeigu Italijos Uhanu vadinamas Bergamas būtų buvęs laiku izoliuotas.

Kad pandemija čia prasiautė lyg galingas žemės drebėjimas, rodo ne tik iki septynių kartų kovą išaugęs mirštamumas, bet ir šiuo metu masiškai atliekami serologiniai tyrimai.

Italijos žiniasklaida praneša, kad, ištyrus 10 tūkst. gyventojų kraują, paaiškėjo, kad beveik 60 proc. jų su virusu jau susidūrė.