Birželio 23-iąją bus jau ketveri metai, kai Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš ES.
Daugiau nei trejus iš šių metų „Brexit“ be susitarimo scenarijus visada buvo artimas ir galėjo bet kada tapti realybe.
Tik pernai spalį „Brexit“ fronte įvyko proveržis, kai Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Airijos premjeras Leo Varadkaras pasiekė susitarimą dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tai Londonui padėjo susitarti dėl išstojimo su Briuseliu ir sausio 31 d. Jungtinė Karalystė galiausiai paliko ES.
Tuomet buvo nustatytas metų pereinamasis laikotarpis, per kurį abi šalys turi susitarti dėl santykių ateityje, kad būtų išvengta „Brexit“ be susitarimo.
Jis pasirašius išstojimo sutartį niekur nepradingo.
Bet tuo metu pasauliui smogusi koronaviruso pandemija itin smarkiai paveikė tiek ES, tiek Jungtinę Karalystę.
Politikų dienotvarkėse dominavo tik pandemijos suvaldymo klausimas, tačiau „Brexit“ klausimai savaime neišsisprendė.
Pastaraisiais mėnesiais įvyko keturi derybų tarp Briuselio ir Londono etapai, bet proveržis nebuvo pasiektas.
Birželis – lemiamas mėnuo
Dar prieš prasidedant pandemijai Briuselio pusėje optimizmo, kad į tokį trumpą laikotarpį suspaustos derybos bus sėkmingos, nebuvo.
Trys derybų etapai nedavė jokių rezultatų, o penktadienį pasibaigęs ketvirtasis taip pat šios painios skyrybų situacijos neišsprendė.
O birželis „Brexit“ klausimui yra lemiamas mėnuo. Išstojimo sutartyje buvo numatyta, kad jei iki šio mėnesio pabaigos britai nepaprašys pereinamojo laikotarpio pratęsimo, pasiekti prekybos susitarimą iki 2020-ųjų gruodžio 31-osios laiko paprasčiausiai nebeužteks.
Dėl to Jungtinė Karalystė 2021 metus gali pasitikti santykiuose su Europa būdama „trečioji šalis“. Tai iš karto apsunkintų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.
„Brexit“ be susitarimo tikimybė dabar yra kaip niekada artima. Žvejybos sektoriaus reguliavimas, darbininkų teisės, aplinkosaugos klausimai – britų ir ES derybos stringa ties kiekvienu svarbiu punktu, o COVID-19 iškėlė papildomų iššūkių dėl laisvo žmonių judėjimo užtikrinimo.
Britai to ir siekia?
Tačiau galbūt Dauningo gatvės atstovai ir nori tokio chaoso bei išstojimo be susitarimo?
Ne vienas ekonomistas pastaraisiais metais prognozavo, kad nepasiekus prekybos susitarimo Jungtinę Karalystę ištiks ekonominė krizė.
Bet britų ekonomika dėl koronaviruso sukelto neigiamo poveikio stagnuoja jau dabar.
Kadangi Dauningo gatvės atstovai nori ES palikti bet kokia kaina, pasitraukimą be sutarties šiuo metu būtų kur kas lengviau paslėpti nei „įprastu“ metu.
„Žmonės gali nebeatskirti, kokių ekonominių problemų šalyje sukėlė COVID-19, o kokių – išstojimas be prekybos susitarimo“, – gegužę rašė Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikė Heather Conley.
Laikrodis toliau tiksi
B.Johnsonas supranta „Brexit“ be susitarimo valstybei keliamus pavojus ir nenori dar vieno skandalo.
Dar nėra išsrėbta premjero patarėjo Dominico Cummingso privirta košė pažeidžiant karantino ribojimus, o žmonės toliau griežtai kritikuoja pavėluotą valdžios reakciją į pandemiją.
Tačiau laiko yra mažai. Britai pereinamąjį laikotarpį gali pratęsti dvejiems metams iki 2022-ųjų gruodžio, tačiau to Londonas privalo paprašyti iki šio mėnesio pabaigos.
Nors B.Johnsonas ne kartą tvirtino, kad dar vieno pratęsimo neprašys, jis jau nekart yra pasielgęs kitaip nei kalbėjo.
Laikrodis tiksi, o visa Europa laukia, kada šį mėnesį susitiks Jungtinės Karalystės premjeras ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tačiau susitikimo data ir formatas nėra aiškūs, tad dar anksti kalbėti apie galimą lūžį ir laimingą šios istorijos pabaigą.
