Kaip galima vertinti pirmuosius V.Zelenskio valdymo metus?
Viena vertus, nuogąstavimai, kad jis pasiduos Maskvos spaudimui ir bus oligarchų, o ypač jį į politiką stūmusio ir jo rinkimų kampaniją finansavusio I.Kolomoiskio, marionetė, nepasitvirtino.
V.Zelenskis laimėjo prezidento rinkimus neturėdamas politinės atramos, tik didžiulį rinkėjų tikėjimą, kad patrauklų ir teisingą prezidentą populiariame seriale suvaidinęs aktorius toks bus ir realiame gyvenime. Jo pergalę lėmė ukrainiečių nusivylimas P.Porošenkos politika.
Agresyviai Rusijos politikai P.Porošenka sėkmingai priešinosi, bet šaliai būtinos reformos strigo, gyvenimo lygis nekilo, didžiausia Ukrainos politinio ir ekonominio gyvenimo rykštė – oligarchų įsigalėjimas nebuvo pažabotas.
Bet laimėjus V.Zelenskiui baimintasi, kad Maskvai jis nesugebės taip atsispirti kaip jo pirmtakas, o oligarchų, valdančių ir žiniasklaidą, įtakai pasiduos dar labiau nei savo partiją, jį remiančią televiziją ir stiprias finansines pozicijas turintis P.Porošenka.
Taip neatsitiko. Per neįtikėtinai trumpą laiką V.Zelenskis subūrė savo partiją „Tautos tarnas“, kuri dabar tvirtai kontroliuoja Aukščiausiąją Radą, nors ir nėra vienalytė, joje daug atsitiktinių žmonių, todėl valdančiųjų gretose gausu chaoso, blaškymosi, vidinių prieštaravimų.
Vienaip ar kitaip, V.Zelenskis atsispyrė itin korumpuotu laikomo oligarcho I.Kolomoiskio įtakai – iš savo artimiausios aplinkos pašalino jo statytiniais laikytus asmenys.
Tačiau svarbiausia – parlamente nelengvai prastumtas įstatymas, užkirtęs kelią I.Kolomoiskiui susigrąžinti nacionalizuotą jam priklausiusį banką, kurį gelbėdama valstybė sukišo milijardus eurų.
Tai buvo bene svarbiausias I.Kolomoiskio tikslas, dėl kurio jis įsivėlė į žūtbūtinį karą su buvusiu prezidentu P.Porošenka ir tiek finansiškai, tiek per savo kontroliuojamą žiniasklaidą rėmė V.Zelenskį.
Pasirodo, nebūtinai oligarchas, užsakęs muziką, šokdina politikus. Kai yra tvirta tautos parama, prezidentas gali padėkoti rėmėjui už pagalbą ir užtrenkti jam prieš nosį duris į politikos pasaulį.
Sunku pasakyti, ar V.Zelenskis atstūmė I.Kolomoiskį iš teisingumo jausmo ir įsitikinimo, kad oligarchams – ne vieta politikoje.
Užkirsti kelią banko sugrąžinimui buvusiam savininkui prezidentą skatino ir Tarptautinis valiutos fondas, iškėlęs tokią sąlygą Ukrainai.
Tačiau V.Zelenskis, matyt, ir pats gerai suvokia, kad jei nori nenuvilti rinkėjų, privalo nepriklausyti nuo oligarchų valios. Dar neaišku, kaip jam tai pavyks, nes Ukrainos politikos ekspertai pastebi, kad atsikračius I.Kolomoiskio įtakos V.Zelenskio aplinkoje atsirado su turtingiausiu šios šalies oligarchu R.Achmetovu siejamų asmenų.
Tai gali būti pavojinga ir todėl, kad vos metus prezidentu pabuvęs V.Zelenskis dar nėra įgijęs didelės politinės patirties, gerai nežino, kaip įgyvendinti per rinkimų kampaniją ukrainiečiams dalytus pažadus.
Vienas svarbiausių V.Zelenskio pažadų – baigti karą Donbase, bet tai grėsė itin pavojingais politiniais spąstais, nes separatistams vadovauja Maskva ir nuo Kijevo nedaug kas priklauso. Baimintasi, kad V.Zelenskis, siekdamas kokios nors pažangos Donbase, per daug nuolaidžiaus Rusijai.
Šio pavojaus V.Zelenskis išvengė. Didelių laimėjimų Donbase nepavyko pasiekti – tik pasikeista belaisviais ir atgaivintas Normandijos ketverto derybų procesas, bet ir jokių nuolaidų Rusijai nepadaryta.
V.Zelenskis laikosi Maskvos atžvilgiu taip pat kietai kaip ir P.Porošenka. Net atsisakoma konstitucijoje numatyti regionų ypatingąjį statusą, nors Rusija to siekia ir apie tai užsiminta Minsko susitarimuose.
V.Zelenskis susidūrė ir su kita rimta problema, kurios neteko spręsti jo pirmtakui. Tai – JAV prezidento D.Trumpo pastangos įvelti Ukrainą į jo kovą su J.Bidenu, noras, kad ukrainiečiai tirtų šio sūnaus esą nešvarų verslą Ukrainoje. V.Zelenskis kol kas visai sumaniai atsimušė nuo mėginimų įtraukti jį į JAV politikos verpetus.
Tad užsienio politikos fronte V.Zelenskis pasirodė gal net geriau, nei buvo galima iš jo tikėtis. Vis dėlto ukrainiečių požiūrį į savo prezidentą daugiausia lems ekonominė ir socialinė Ukrainos padėtis.
Prezidento reitingai kiek smuko, bet vis dar aukšti – juo pasitiki daugiau kaip 60 proc. rinkėjų. Tai labai svarbus jo įtakos šaltinis, kurį lengva prarasti, nes revoliucingi ukrainiečiai nėra kantrūs.
Nors Ukrainos sveikatos apsaugos sistema atlaikė pandemiją, ši stipriai smogė ekonomikai.
Ukraina taikė griežtas karantino sąlygas ir prognozuojama, kad dėl to jos ekonomika šįmet susitrauks 8–10 proc., smarkiai išaugs nedarbas, juolab kad kol kas dar negali išvykti į užsienį milijonai ten dirbančių ir tėvynėje gyvenančias savo šeimas išlaikančių ukrainiečių.
Ukrainai labai reikia ES ir tarptautinių finansinių institucijų pagalbos. Lietuva drauge su Lenkija laikoma Kijevo advokate Briuselyje nuo prezidento V.Adamkaus valdymo laikų.
Žinoma, dabar tenka pirmiausia rūpintis savais reikalais ES paramos dalybose, bet ir Kijevo pamiršti nevalia. Juk vakarietiškas Ukrainos kelias – ir Lietuvos strateginis interesas.
