„Formuojant atsaką į COVID-19 turi būti paisoma vyresnių žmonių orumo ir gerbiamos jų teisės“, – taip gegužės pradžioje ištarė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Jis taip pat pridūrė, kad žmonių, kurių amžius – 80 metų ir daugiau, mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis penkis kartus viršija pasaulio rodiklį.
„Pats būdamas senjoras, kuris dar turi rūpintis savo motina, esu labai šokiruotas šios pandemijos masto ir tai, kaip ji paveikė mūsų visuomenę“, – kalbėjo 71-erių politikas iš Portugalijos.
JT nepriklausoma ekspertė senyvo amžiaus asmenų žmogaus teisių klausimais Rosa Kornfeld-Matte tikino, jog būtina ginti senjorų teises.
„Nuolatinė gerontofobija, mirties baimė skatina tam tikro nusistatymo prieš senus žmones atsiradimą. Diskriminacija ir žmogaus teisių atmetimas – problemos, kurias turime įveikti“, – piktinosi R.Kornfeld-Matte.
Tačiau, nepaisant to, ką gegužės pradžioje kalbėjo aukščiausi JT vadovai, galima teigti, kad pasaulio senjorų nuo COVID-19 apsaugoti nepavyko, o šiurpūs liudijimai iš visos planetos rodo, jog jiems apsaugoti buvo mestos per mažos pastangos.
Rizikos nenorėjo sureikšminti
Prieš kelis mėnesius, kai koronavirusas pradėjo šiurpią kelionę po Europos valstybes, Jungtinės Karalystės pareigūnai teigė, kad nėra ko nerimauti, nes virusas šalyje išskirtinio pėdsako nepaliks.
Vasario 25 dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad virusas jau nusinešė tūkstančius gyvybių Kinijoje ir išplito Šiaurės Italijoje, bet tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo žinoma viso labo apie 13 COVID-19 atvejų ir nulį mirčių.
Kai šios šalies vyriausybė davė nurodymus ligoninėms ruoštis galimam pacientų antplūdžiui – pažeidžiamiausiai visuomenės daliai – seneliams iš slaugos namų, buvo teigiama, jog tikimybė, kad jie užsikrės koronavirusu, nepaprastai menka.
Laikydamasi tokių instrukcijų šalis sulaukė staigaus užsikrėtimo atvejų šuolio. Kovo 13 dieną, kai valdžia paskelbė naujas rekomendacijas gyventojams, buvo užfiksuoti 594 užsikrėtimo atvejai, o virusas jau karaliavo slaugos namuose.
Gegužės viduryje užfiksuota 33 tūkst. su COVID-19 susijusių mirčių, o 12,5 tūkst. jų buvo šalies slaugos namuose, kuriuose gyveno senjorai.
Nors Jungtinės Karalystės vyriausybė gynė savo sprendimus pandemijos metu, slaugos namų darbuotojai ir sveikatos ekspertai teigė, kad šalies vadovai turėtų prisiimti atsakomybę už senolių mirtis.
Pasak jų, šiurpių skaičių buvo galima išvengti, jei sveikatos sistemos prioritetas būtų buvęs gydyti žmones tokiuose slaugos namuose, o ne šalies ligoninėse.
Dar kiti mano, jog dėl tokios liūdnos senjorų situacijos kaltas lėtai vykdytas testavimas ar netgi vyriausybės neoficialus bandymas sukurti „bandos imunitetą“, kad virusu persirgtų kuo daugiau šalies gyventojų.
Nepamirštama ir tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė gerokai pavėlavo įvesdama visuotinį karantiną, o tai irgi galėjo turėti įtakos mirusiųjų statistikai.
Tačiau Jungtinė Karalystė tikrai ne vienintelė pasaulio valstybė, kuri pavėlavo reaguoti į rizikas, su kuriomis susidūrė senyvo amžiaus žmonės.
Duomenys kelia šiurpą
Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai subūrė sveikatos ekspertus ir akademikus, kurie analizavo statistinius duomenis apie COVID-19 iš visos planetos. Tyrėjai pamatė, kad daugelyje pasaulio valstybių susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso skaičius slaugos namuose yra nepaprastai didelis.
Tiesa, lyginti mirčių statistiką gali būti išties sudėtinga: kai kurios valstybės renka atskirus duomenis apie slaugos namuose mirusius asmenis, kiti į statistiką įtraukia ir neįgaliaisiais besirūpinančias įstaigas.
Kai kurios šalys neįtraukia tų senjorų, kurie miršta ligoninėse, o kai kurios netgi nerenka panašaus tipo duomenų.
Esama ir tokių vyriausybių, kurios mirčių senjorų globos įstaigose statistika susirūpino tik dabar, o šie skaičiai yra išties liūdinantys.
Mokslininkų tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad didžioji dalis mirčių dėl COVID-19 yra susijusios su slaugos namais ar jų gyventojais.
JAV veikiančios organizacijos „Kaiser Family Foundation“ duomenys parodė, kad nuo koronaviruso mirė mažiausiai 30 tūkst. slaugos namų gyventojų, o tai yra daugiau kaip trečdalis visų mirčių nuo COVID-19 šalyje.
Švedija pripažino klaidą
Švedija kelis kartus gynė savo prieštaringai vertinamą sprendimą išlikti pasyvia viruso stebėtoja ir leido šalies gyventojams laisvai keliauti.
Sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren vėliau pripažino, kad padarė didžiulę klaidą, nes nesugebėjo apsaugoti šalies senyvo amžiaus žmonių.
Švedijoje gegužės viduryje nuo koronaviruso jau buvo mirę 1,6 tūkst. slaugos namų gyventojų, o tai tuo metu sudarė 49 proc. mirčių nuo COVID-19 šalyje.
„Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje virusas išplito labai greitai. Tai pirmosios šalys Europoje, kurios susidūrė su tokio masto problemomis.
Jos suteikė daug vertingų, bet skaudžių pamokų, kaip reikėtų elgtis kilus pandemijai“, – tikino Londono ekonomikos mokyklos tyrėja Adelina Comas-Herrera.
Italija nesugebėjo anksti užtikrinti slaugos namų gyventojų saugumo.
Šalies dienraštis „Il Post“ rašė, kad Lombardijos regione esančių senjorų namų gyventojai sirgdavo ir mirdavo kur kas dažniau nei įprastai.
Tokiuose priežiūros centruose itin trūko apsaugos priemonių ir nuolatinio gyventojų testavimo dėl užsikrėtimo koronavirusu.
Panaši situacija susiklostė ir Prancūzijoje – beveik pusė šalyje užfiksuotų viruso aukų yra iš senolių slaugos namų.
Ispanijos pateikiami duomenys nėra itin tikslūs. Teigiama, kad šioje valstybėje mirė apie 9,6 tūkst. senolių. Tai sudaro apie 30 proc. šalyje užfiksuotų mirčių nuo koronaviruso.
Tiksinti bomba Italijoje
Kai Šiaurės Italijoje prasidėjo koronaviruso atvejų pikas, regiono valdžia nutarė, kad, siekiant sumažinti ligoninių krūvį, reikia į slaugos namus pervežti nesunkiai sergančius COVID-19 pacientus ir juos gydyti ten.
Tuomet buvo pranešta, kad už kiekvieną tokį priimtą ligonį slaugos namai gaus po 150 eurų. Tačiau ši menka suma vėliau virto dideliais žmonių praradimais.
Pasak gydytojo Raffaele Antonelli Incalzi, slaugos namai tapo „biologinėmis tiksinčiomis bombomis“, kurios bet kada galėjo sprogti, nes nebuvo pasirengusios kovai su virusu.
Vienas neįvardytas šaltinis balandžio pradžioje JAV žiniasklaidos gigantui CNN pranešė, kad tokių namų gyventojams net nebuvo atliekami koronaviruso testai, prioritetas buvo ligoniai.
Prancūzijoje šalies sveikatos sektoriaus ir slaugos namų atstovai dar kovą kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Olivier Veraną reikalaudami 500 tūkst. veido apsaugos priemonių per savaitę.
Nacionalinės senolių priežiūros asociacijos prezidentas Jeanas Pierre’as Riso tikino, kad valdžios delsimas galėjo kainuoti senjorų gyvybes, bet negalėjo tvirtai teigti, jog yra aiškus ryšys tarp valdžios vykdomos politikos ir slaugos namų gyventojų mirčių.
Tuo metu Ispanijoje pirmasis koronaviruso atvejis fiksuotas dar sausį, o rekomendacijos slaugos namų gyventojams buvo išplatintos tik kovą.
Tačiau jose nebuvo rašoma, su kuo susisiekti tuomet, kai bus pastebėtas galimas koronaviruso atvejis, truks apsaugos priemonių ar medikų pagalbos.
Slaugos namai Ispanijoje nepalaiko nuolatinio kontakto su regionų valdžia, o jų darbuotojai turi skambinti bendrosios pagalbos numeriais, kad gautų bent minimalią pagalbą.
Kovo 24-ąją Ispanijos kariuomenei teko keliauti į vieną apleistą slaugos ligoninę, kurioje buvo nepaprastai daug mirusių senjorų. Manoma, kad slaugos namų personalas pabūgo koronaviruso ir paliko senolius su mirtimi kautis vienus.
Nerimo kupinas periodas
Jungtinėje Karalystėje situaciją pablogino tai, kad nemaža dalis slaugos namų yra valdomi privačių kompanijų.
Premjero Boriso Johnsono politika buvo tokia, kad pirmiausia dėl koronaviruso tirti reikia ligoninėse dirbančius medikus.
Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris gegužės 13 dieną Parlamente užsipuolė B.Johnsoną teigdamas, kad premjero vadovaujama vyriausybė nesugebėjo užtikrinti senjorų saugumo.
B.Johnsonas atsikirto, kad karantinas slaugos namuose buvo įvestas anksčiau nei visoje šalyje.
Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento atstovė spaudai tikino, jog šalis elgėsi tinkamai, o esant kritinei situacijai vyriausybė pasirinko tinkamą kovos su virusu būdą.
Bet patys slaugos namų atstovai tikina, kad kovoti su virusu nepaprastai sunku. Šv.Cecilijos slaugos namų Šiaurės Anglijoje įkūrėjas Mike’as Padghamas teigė, kad situacija buvo labai sudėtinga.
„Šiame sektoriuje aš dirbu jau trisdešimt metų, tačiau sunkesnio periodo dar nėra buvę“, – tikino M.Padghamas.
Mokėsi iš praeities
Mokslininkė A.Comas-Herrera tikina, kad šalys, kurios geriau susitvarkė su koronaviruso pandemija, išvengė ir daugiau mirčių senelių slaugos įstaigose.
Vokietijoje slaugos įstaigose, įskaitant ir senelių namus, buvo užfiksuota 3 tūkst. mirčių dėl COVID-19 – kur kas mažiau nei kitose Vakarų Europos šalyse.
Taip yra todėl, kad buvo atliekamas visuotinis testavimas, pakeltos sektoriuje dirbančių žmonių algos ir pateiktos aiškios rekomendacijos, kaip elgtis esant kritinei situacijai.
Nemaža dalis Azijos šalių pasimokė ir iš SARS pandemijos pamokų, kurias gavo 2002–2003 m.
„Valstybės labai rimtai žiūrėjo į tai ir siekė, kad virusas nepasiektų slaugos ligoninių ir priežiūros centrų“, – tikino Londono ekonomikos mokyklos tyrėja A.Comas-Herrera.
Šalių vyriausybės greit sureagavo ir uždarė šias įstaigas, atliko visų gyventojų juose testavimą, skyrė pakankamai apsaugos priemonių, matavo temperatūrą ir įvedė griežtas izoliacijos zonas.
Pietų Korėjoje kas dvi savaites buvo keičiamas slaugos namų personalas, kad darbuotojai galėtų izoliuotis nuo pacientų.
Šios valstybės slaugos namuose užfiksuotos viso labo 84 mirtys nuo COVID-19. Jokių didesnių viruso židinių čia tokio tipo institucijose nebuvo per visą pandemijos laikotarpį.
Honkonge nebuvo užfiksuotas nė vienas su koronavirusu susijęs mirties atvejis slaugos namuose, o Singapūre tokiose įstaigose mirė tik 2 žmonės.
Siatlo mokslininkai padarė tokią liūdną išvadą: „Nors daugelis nenori galvoti apie slaugos namus, jie yra nepaprastai svarbūs senesniems mūsų visuomenės atstovams ir yra svarbi mūsų kasdienybės dalis, kurią šį kartą nuvylėme.“
Židiniais tapo ir slaugos namai Lietuvoje
Lietuvos slaugos namai taip pat susidūrė su didžiuliais sunkumais koronaviruso pandemijos metu. Koronaviruso atvejai buvo nustatyti Klaipėdos hospise, Kartenos slaugos ligoninėje, Antavilių globos pensione, Nemenčinės slaugos namuose „Senevita“, Anykščių rajone esančiuose Aknystos socialinės globos namuose, Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, taip pat Širvintų parapijos globos namuose.
Antavilių pensione kilo nemenkas skandalas, nes Vilniaus savivaldybės atstovai apkaltino Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kad jis neleidžia minėtoje įstaigoje atlikti visų jame esančių gyventojų testavimo dėl koronaviruso. Tuomet į konflikto aiškinimąsi įsivėlė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, teigdamas, kad nematė pagrindo tirti visų pensione gyvenančių asmenų. „Vaikščioti po visus kambarius ir imti mėginius būtų sudėtinga – jeigu kas nors tuo abejoja, tegul atsimena, kaip atrodo darbas mobiliuosiuose punktuose“, – dar gegužės 11 dieną teigė ministras.
Po pastarųjų atliktų tyrimų paaiškėjo, kad didžioji dalis slaugos namų gyventojų jau pasveiko, tačiau šiose įstaigose užfiksuota daugiau kaip trečdalis visų mirčių nuo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje iki gegužės 30 dienos buvo nustatyti 1670 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Nuo COVID-19 mūsų šalyje mirė 70 žmonių. Pasveikusiųjų jau yra 1229.
