Aistros dėl prezidento rinkimų organizavimo Lenkijoje kunkuliavo pastarąsias savaites, kol valdančioji partija galiausiai nusprendė juos nukelti. Bet nėra aišku, kam valstybėje į naudą išeis politinis chaosas.

„Tokio teisės ir konstitucijos ignoravimo kaip kad dabar per pastaruosius 30 metų mūsų šalis nebuvo mačiusi, o tai, ką regime, primena politinę fantastiką“, – pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.

Taip buvęs prezidentas radijui TOK FM pakomentavo žinią apie sekmadienį turėjusių vykti prezidento rinkimų atšaukimą.

„Tai, kad rinkimus atšaukė ne Konstitucinis teismas, ne Seimas, ne Vyriausioji rinkimų komisija, o valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, paliudijo, jog gyvename didžiulės patologijos sąlygomis“, – pareiškė europarlamentaras, partijos „Viosna“ lyderis Robertas Biedronis.

Pareiškimą dėl rinkimų nukėlimo trečiadienio vakare paskelbė jokių valstybinių pareigų neinantys Lenkijos dešiniųjų partijų vadovai – J.Kaczynskis ir Jaroslawas Govinas. Niekas neabejoja, kad lemiamas balsas priklausė daugiausia atstovų Seime, net 200 iš 460, turinčios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderiui J.Kaczynskiui.

Trys lemtingi veiksniai

Pastarasis geležine ranka valdo savo partiją, o jam nedrįsta prieštarauti nei premjeras Mateuszas Morawieckis, nei prezidentas Andrzejus Duda.

J.Govinas vadovauja vos aštuoniolika seimūnų turinčiai „Santarvės“ partijai, kurią kartu su dar viena smulkia dešiniųjų partija TTP pakvietė į valdančiąją koaliciją.

Geriausiu politiniu šalies strategu laikomas septyniasdešimtmetis J.Kaczynskis suprato, kad nukėlus prezidento rinkimus vėliau jų atstovas A.Duda gali būti neperrinktas antrai kadencijai.

Mat dėl pandemijos išaugęs nedarbas ir ekonominė krizė paskatins rinkėjus prezidentu rinkti opozicijos kandidatą, o šis ims blokuoti nedemokratines TTP pertvarkas.

Kodėl likus keturioms dienoms iki rinkimų J.Kaczynskis vis dėlto persigalvojo?

TTP dėl rinkimų datos kritikavo Vakarai, medikai, Bažnyčia, Teisininkų sąjunga, žiniasklaida, tačiau manoma, kad lemtingi buvo kiti trys veiksniai.

Rinkimus neįmanomus padarė didmiesčių merai. Jie atsisakė perduoti gyventojų adresus Lenkijos paštui, dėl to kilo grėsmė, kad laiškanešiai nesugebės visiems įteikti rinkimų biuletenių.

Opoziciją remiantys merai pareiškė, kad asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia jiems to daryti, be to, jie nenori rizikuoti pandemijos išplitimu.

Koją pakišo ir opozicijos valdomas Senatas, kuris visam mėnesiui užvilkino įstatymo pataisos, leidžiančios prezidentą rinkti visiems balsuojant paštu, aptarimą.

Dėl to įstatymo negalėjo patvirtinti Seimas ir prezidentas, o laiškanešiai neturėjo teisės nešioti rinkimų biuletenių.

TTP atsakas partneriams

Lemtingas tapo ir J.Govino pareiškimas, jog „Santarvė“ Seime balsuos kartu su opozicija, kad rinkimai būtų nukeliami.

Labai religingas ir spėjama, kad įtakingai pasaulinei katalikų inteligentų organizacijai „Opus dei“ priklausantis J.Govinas tokiam akibrokštui ryžosi gavęs Bažnyčios vadovų palaiminimą.

Lenkijos vyskupus išgąsdino brutalus J.Kaczynskio užsispyrimas ir jie išplatino raginimą valdantiesiems kartu su opozicija nustatyti vėlesnę rinkimų datą, kuri nebekeltų teisinių ginčų ir sutaikytų visuomenę.

J.Govino akibrokštas ir pradėtos derybos su opozicija šokiravo TTP, tačiau gudrusis lapinas J.Kaczynskis netrukus paspendė buvusiam švietimo ministrui spąstus.

TTP pranešė, kad jei „Santarvė“ balsuos drauge su opozicija ir užblokuos įstatymą dėl visuotinio balsavimo paštu, bus siūlomi pirmalaikiai Seimo rinkimai.

„Santarvės“ atstovai išsigando, kad jiems nebebus leista kandidatuoti TTP sąraše, todėl jie nebepateks į Seimą ir praras visas privilegijas.

J.Govinas sutiko balsuoti pagal TTP nurodymą, nes suprato, kad priešinimasis J.Kaczynskiui gali reikšti partijos skilimą.

J.Kaczynskio ir J.Govino bendrame pareiškime buvo pranešta, jog rinkimai sekmadienį neįvyks, o Aukščiausiasis teismas leis Seimo pirmininkei paskelbti naują rinkimų datą. Rinkimų organizavimas iš Lenkijos pašto sugrįš į Vyriausiosios rinkimų komisijos rankas.

Sunki politinė krizė

Žurnalas „Rzeczpospolita“ parašė, kad gegužės 10 dienos rinkimų nukėlimas reiškia demokratijos pergalę, tačiau aplinkybės, kuriomis ta pergalė buvo pasiekta, liudija šalyje žiojinčią gilią politinę krizę.

„Išvengėme didelės katastrofos ir už tai reikėtų dėkoti visiems piliečiams, protestavusiems prieš rinkimų rengimą gegužės 10 dieną“, – pareiškė Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras.

Valstiečių partijos lyderis bei kandidatas į prezidentus Vladyslavas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad valdantieji turėtų atsiprašyti tautos už neįvykusius rinkimus ir sukeltą chaosą.

Kairiųjų kandidatas į prezidentus R.Biedronis paskelbė, kad jo partija paduos į teismą tuos miestų merus, kurie neteisėtai perdavė Lenkijos paštui piliečių asmens duomenis.

Kas Lenkijos laukia toliau? Žurnalas „Polityka“ prognozuoja, kad rinkimai įvyks liepos mėnesį, o TTP toliau žais taip, kad opozicijos kandidatai neturėtų galimybių laimėti.

Lenkija toliau išlieka viena iš penkių ES šalių, kurioje susirgimų koronaviruso infekcija nemažėja, todėl karantino suvaržymai čia išliks dideli.

Kandidatų susitikimai su rinkėjais bus ribojami, o valstybinėje televizijoje TVP, kuri provincijoje lieka svarbiausias informacijos šaltinis, karaliaus A.Duda.

Opozicija nėra vieninga

TVP šališkumą paliudijo trečiadienį vakare surengti pirmi kandidatų debatai televizijoje.

Po debatų TVP surengė ilgą interviu su A.Duda, kuriam vieninteliam buvo leista girtis nuveiktais darbais ir ateities planais. Valstybinėje žiniasklaidoje opozicija kas kartą vadinama „kenkėjiška“, o jos kandidatai į prezidentus išjuokiami kaip nekompetentingi ir nerimti.

Politikos mokslų profesorius Marekas Migalskis pareiškė, jog visas valstybines institucijas uzurpavusi, „hibridinę diktatūrą“ įvedusi ir demokratiją suvaržiusi TTP darys viską, kad laimėtų A.Duda.

„Rzeczpospolita“ teigimu, A.Dudos pergalę gali palengvinti ir pati Seimo opozicija, kuri nesugebėjo susitarti dėl vieno bendro kandidato, o iškėlė tris.

Iš viso kandidatais buvo užregistruota dešimt asmenų, bet realių galimybių varžytis su A.Duda turi tik keturi.

Tai didžiausios opozicinės partijos, Piliečių platformos partijos (PPP), atstovė 63-ejų Malgorzata Kidawa-Blonska, 38 metų Valstiečių partijos lyderis V.Kosiniakas-Kamyszas, 44 metų kairiųjų atstovas europarlamentaras R.Biedronis ir 43 metų nepriklausomas kandidatas, buvęs žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Szimonas Holovnia.

Sociologinės apklausos liudija, kad gegužės 10 dieną surengus rinkimus jau pirmame ture prezidentu būtų buvęs perrinktas A.Duda. Rinkimams įvykus vėliau nugalėtojui nustatyti turbūt prireiks antrojo turo, o su A.Duda greičiausiai susirems nepriklausomas kandidatas Sz.Holovnia. Šis religingas, labdaros akcijas rengiantis ir iškalbus vyriškis sociologinėse apklausose netikėtai iškilo į antrąją vietą.

Jeigu Seimo opozicija susivienys ir rinkėjus paragins balsuoti už vieną iš trijų savo kandidatų, jis taps pagrindiniu A.Dudos varžovu.

Nuolankiai paklūstantis J.Kaczynskio nurodymams A.Duda yra nepopuliarus didmiesčiuose, tačiau už jį ištikimai balsuos provincija, daug metų remianti TTP atstovus. Ši katalikiška partija dosniai finansuoja bažnytines organizacijas ir renginius, o dėkingi kunigai ragina kaimiečius už ją balsuoti.

Remiamas Bažnyčios, valstybinės propagandos ir mažiau už kitus kandidatus ribojamas karantino suvaržymų reklamuotis A.Duda turi daugiausia galimybių laimėti, bet taip gali ir neįvykti, nes jo populiarumas mažėja.