Kaip spėjama, 36-erių Kim Jong-unas viešumoje iki savo dingimo pastarąjį kartą buvo pasirodęs balandžio 11-ąją, kai pirmininkavo Darbininkų partijos politinio biuro posėdžiui.
Tačiau daugiausia kalbų sukėlė beprecedentis įvykis – šalies vadovas nepasirodė Saulės šventėje, svarbiausiame Šiaurės Korėjos minėjime, skirtame jo senelio ir šalies įkūrėjo Kim Il-sungo gimimo metinėms.
Gandai apie prastą lyderio sveikatą sklando jau seniai, todėl nieko nuostabaus, kad, pačiai Šiaurės Korėjai tylint, likusi pasaulio dalis ėmė gana greitai spekuliuoti apie tai, kas nutiko ir kas laukia ateityje.
„Nors Šiaurės Korėja yra toli, teoriškai mus skiria tiktai viena kaimyninė valstybė. Be to, Šiaurės Korėja – viena ryškiausių globalaus saugumo problemų.
Tai šalis, kuri gana sparčiai plėtoja branduolinio ginklo technologijas ir yra įgijusi pakankamai pajėgumų, kad ją būtų galima vadinti branduoline valstybe“, – apie šalies politikos svarbą Vakarams „Lietuvos rytui“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Konstantinas Andrijauskas.
Gegužės 1-ąją Kim Jong-unas sugrįžo į viešumą gyvas ir sveikas, bet netikėtas lyderio pradingimas ir perdėta užsienio žiniasklaidos priemonių reakcija privertė Vakarus permąstyti, kokiais būdais yra gaunama informacija iš Šiaurės Korėjos, kiek jie patikimi ir kas būtų šioje šalyje, jeigu mirtų nuo 2011 metų ją valdantis lyderis.
Informacija nėra patikima
Šiaurės Korėjos lyderio pradingimas sukėlė nepagrįstas kalbas apie Kim Jong-unui atliktą širdies operaciją, sunkią lyderio būklę ar net mirtį.
Pirminę informaciją apie tai skelbusių žurnalistų šaltiniai labai stipriai klydo, o Vakarų žiniasklaidos priemonės parodė, jog kiekvieną gandą iš vienos slapčiausių pasaulio valstybių priima už gryną pinigą.
Viskas prasidėjo balandžio 20 dieną, kai pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos naujienų puslapyje „Daily NK“ pasirodė informacija, kad Kim Jong-unui buvo atlikta širdies operacija.
Ši žiniasklaidos priemonė rėmėsi keliais anoniminiais šaltiniais, bet vėliau tekste „širdies operacija“ buvo pakeista į „kraujagyslių procedūrą“, o šaltinių sąrašas sutrumpintas iki vieno.
Po kelių valandų JAV žiniasklaidos milžinė CNN paskelbė straipsnį „JAV šaltiniai: Šiaurės Korėjos lyderiui po operacijos kilo mirtinas pavojus“.
Antraštė vėliau taip pat buvo pakeista, bet žinia pasklido po visą pasaulį ir ateinančias savaites visi spėliojo, ar Kim Jong-unas tikrai yra miręs ir kas bus kitas Šiaurės Korėjos lyderis?
Triukšmas buvo toks didelis, kad net pusiasalio pietuose gyvenantys korėjiečiai pradėjo manyti, jog stebėdami šiaurinį kaimyną ką nors praleido.
Tai paskatino darkart įvertinti šaltinius, kuriais pasaulis renka informaciją apie Šiaurės Korėją, kuri galėtų parodyti, kad šalyje vyksta rimti pokyčiai.
Nuotraukos – apgaulingos
Vienas svarbiausių būdų sekti įvykius Šiaurės Korėjoje yra palydovinės nuotraukos. Ekspertai jose ieško tam tikrų pasikartojimų arba pokyčių, kurie gali padėti paaiškinti, kas vyksta šalyje ir ką veikia Kim Jong-unas.
Darbininkų partijos būstinės pastatų kompleksas yra vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių.
Egzistuoja net keturi skirtingi patikros punktai norint patekti į pastatą, bet lyderiui esant šioje teritorijoje apsaugos yra kur kas daugiau.
Stebėdami šią vietovę per palydovus analitikai šiemet pamatė, kad buvo nugriautas vienas pastatas, o jo vietoje ruošiamasi didesnio objekto statyboms. Jei Kim Jong-unui kiltų rimtų sveikatos problemų, šalies stebėtojų akys kryptų į svarbiausią šalies „Pongva“ kliniką, kurioje atskiras korpusas priklauso Kimų šeimai.
Lyderio judėjimą fiksuoti padeda specialios automobilių palydos sekimas. Jei lyderio ešelonui priklausantys automobiliai stovėtų prie ligoninės, tai būtų ženklas, kad vado sveikata sušlubavo.
Kita svarbi stebima vieta yra Vonsane esanti traukinių stotis, kurioje lyderio dingimo laikotarpiu buvo užfiksuotas greičiausiai jam priklausantis traukinys.
Taip pat sekamas ir izoliuotas įtvirtinimas šalies šiaurėje, kuriame būdamas krizės atveju Kim Jong-unas galėtų vadovauti šalies kariuomenei arba greitai pabėgti į Kiniją.
Tačiau palydovinės nuotraukos nebūtinai gali atskleisti lyderio buvimo vietą. Šiaurės Korėja supranta, kad Vakarai ją tokiu būdu seka, tad neretai bando nukreipti dėmesį netikru judėjimu svarbiose vietose.
Kartais ir patys Vakarai klaidingai interpretuoja palydovines nuotraukas. 2018 metų lapkritį „The New York Times“ pirmajame puslapyje pasirodė straipsnis, kuriame buvo teigiama, kad net ir po Singapūre vykusio pirmojo Kim Jong-uno ir Donaldo Trumpo susitikimo Šiaurės Korėja toliau kuria savo branduolinį arsenalą.
Vėliau paaiškėjo, kad palydovinės nuotraukos darytos keli mėnesiai prieš susitinkant lyderiams ir istorija buvo pernelyg išpūsta.
Rodo tik senus kadrus
Kitas svarbus informacijos sekimo šaltinis yra oficiali Šiaurės Korėjos režimo žiniasklaida.
Nors Kimų šeimos atstovai vietinėje žiniasklaidoje yra beveik sudievinamos figūros, ekspertai tvirtina, jog yra būdų pastebėti, kad lyderį yra ištikusi bėda.
Jei šalies vadovybėje kiltų krizė, artimiausiomis dienomis šalies laikraščiuose pasirodytų apie Kimų šeimos vertybes kalbantys straipsniai.
Nebūtinai straipsnyje būtų kalbama apie šalies lyderį, bet aprašomos vertybės tiesiogiai sietųsi su Kim Jong-unu, jo tėvu Kim Jong-ilu arba seneliu Kim Il-sungu. Nesklandumų atveju lyderio pradingimas iš televizijos ekranų būtų ženklas apie vykstančius pokyčius.
2008-aisiais Kim Jong-ilas praleido šalies įkūrimui paminėti skirtą karinį paradą.
Vėliau Vakarų žvalgyba sužinojo, kad tuometis lyderis patyrė širdies smūgį ir yra komos būsenos.
Valstybinėje televizijoje apie Kim Jong-ilo sveikatos problemas nebuvo kalbama. Kelis mėnesius buvo rodomi vien archyviniai ankstesnių lyderio pasirodymų kadrai – jokių naujų pasirodymų ar kalbų.
Šį kartą Kim Jong-uno pasirodymų viešumoje nebuvo, bet didesnė galima politinė krizė vietos žiniasklaidoje neatsispindėjo.
Neplanuotų skrydžių sekimas
Trečias svarbus informacijos šaltinis yra skrydžių sekimo duomenys. Kiekvieną dieną į Pchenjano tarptautinį oro uostą atskrenda vos keletas lėktuvų, tad bet kokie neįprasti skrydžiai išsiskiria iš bendro konteksto.
Jei Kim Jong-unas rimtai sirgtų, tikėtina, kad į Pchenjaną atvyktų neplanuotas lėktuvas.
Šiaurės Korėją stebintys ekspertai tvirtina, kad greičiausiai sudėtingai medicininei procedūrai būtų pasitelkta užsienio medikų brigada.
Šį kartą buvo pasirodžiusi informacija, kad Kim Jong-uną operavusio chirurgo rankos itin drebėjo, o vėliau į Pchenjaną buvo pasiųsta medikų komanda iš Pekino.
Tačiau nei skrydžių duomenys, nei kiti informacijos šaltiniai tokių teiginių nepatvirtino.
Neplanuotų skrydžių duomenys iki šiol geriausiai gali padėti bent jau sekti režimui taikomų sankcijų pažeidimus. Taip prieš porą metų buvo pastebėtas iš Pchenjano į Vladivostoką skrendantis krovininis lėktuvas, kuriuo šalis greičiausiai bandė apeiti prekybos draudimus.
Tiesa, nė vienas iš šių trijų ekspertų naudojamų būdų negali padėti suprasti bendro vaizdo šalies viduje.
Daug dėmesio yra skiriama paprastų žmonių suteikiamiems duomenims arba žvalgybininkų informacijai. Bet net ir modernių technologijų amžiuje Šiaurės Korėją stebintys ekspertai tvirtina, kad Pchenjano diktatūriniam režimui paslaptyje pavyksta išlaikyti didžiąją dalį savo vidaus politikos.
Tad kyla svarbus klausimas – kieno rankose yra sukoncentruota didžiausia valdžia ir kas šalyje nutiktų, jeigu iš tikrųjų sušlubuotų Kim Jong-uno sveikata?
Įpėdinis nėra akivaizdus
Kitaip nei jo senelis ar tėvas, Kim Jong-unas šiuo metu neturi tiesioginio paveldėtojo, galinčio perimti lyderio poziciją. Manoma, jog jis turi tris vaikus, kurie kol kas yra per jauni, kad galėtų dalyvauti valstybės valdyme.
Imta svarstyti, kad nelaimės atveju vadovo vietą galėtų perimti viena patikimiausių ir artimiausių lyderio padėjėjų – jo 32 metų sesuo Kim Yo-jong.
Iš pradžių ji tapo gana artima pagalbininke savo tėvui, ypač po to, kai 2008 m. jis išgyveno keletą insultų. Netekus tėvo, ji tapo viena pagrindinių organizatorių ir planuotojų, padėjusių įgyvendinti Kim Jong-uno pakilimą į aukščiausią Šiaurės Korėjos postą 2011 metais.
Tad šalia brolio Kim Yo-jong buvo visą jo viešpatavimo laikotarpį ir netgi drauge lankėsi daugelyje viršūnių susitikimų, pavyzdžiui, susitikimuose su JAV prezidentu D.Trumpu 2018 ir 2019 metais.
Nuotraukose ji dažnai matoma dėvinti žalią švarkelį – tokį, koks dažnai dėvimas reporterių ir fotografų, įamžinančių Kim Jong-uno darbus ir įvairius vizitus.
Tačiau jos įtaka lyderiui, jo įvaizdžiui ir jo bendravimui su visu pasauliu yra milžiniška.
Vienintelė juoda žymė Kim Yo-jong karjeroje – nesėkmė antrojo susitikimo su D.Trumpu metu.
Kim Jong-unas dėl to apkaltino savo seserį ir ji buvo pašalinta iš valdančiosios partijos politinio biuro. Tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad jai jau buvo leista sugrįžti, o sprendimas buvo priimtas po kelių svarbių pareiškimų, pagerinusių jos įvaizdį.
Politika valdoma vyrų
Prieš du mėnesius ji pirmą kartą pasisakė viešai ir smogė Pietų Korėjai išvadindama šalies vyriausybę „išsigandusiais šunimis“ po to, kai Seulo valdžia ėmė protestuoti prieš karines pratybas šiaurėje.
Kovą Kim Yo-jong taip pat atskleidė, kad D.Trumpas atsiuntė laišką jos broliui. Ir nors ji gyrė JAV prezidentą dėl jo pastangų, perspėjo, kad JAV pačios turėtų žengti į priekį, jeigu nori pasiekti bent kokį nors progresą branduolinio nusiginklavimo klausimu.
„Vis dėlto, žvelgiant į dabartinę situaciją ir šalies istoriją, sunku įsivaizduoti, kad Šiaurės Korėjos lydere galėtų tapti moteris, – teigė dr. K.Andrijauskas. – Šalyje esantis režimas labai mačistinis, paternalistinis, todėl moterys šalies valdymo sistemoje niekada nėjo aukštų pareigų.“
Politologas pripažįsta, jog Kim Jong-unas per pastaruosius keletą metų pasistengė išryškinti savo sesers vaidmenį ir tapo akivaizdu, kad jis ja pasitiki.
„Bet ji yra gana jauna – jaunesnė už jį patį, ir tai tikrai jai neprideda taškų kaip potencialiai lyderei. Kim Yo-jong turėtų gerokai daugiau šansų, jei Kim Jong-unas dėl vienokios ar kitokios priežasties imtų organizuoti režimo pertvarką dar būdamas gyvas, bet tai vis tiek išlieka gana sunkiai tikėtinu atveju“, – sakė politologas.
Anot K.Andrijausko, yra nemažai spėlionių apie Kim Jong-uno sūnus, bet nežinoma, koks jų amžius, – manoma, kad jie dar nėra sulaukę net dešimties metų.
„Didžiausia problema išlieka tai, kad šiuo metu nėra jokio akivaizdaus, aiškaus dinastijos atstovo. Bent jau tokio, apie kurį mes žinotume“, – tikino ekspertas.
Totalitarinė dinastija
Politologas sako, kad jeigu Kim Jong-unas būtų išties miręs, Šiaurės Korėja, tikėtina, būtų pati susidūrusi su nemažai problemų. Galima manyti, kad būtų kilęs susidūrimas tarp aukščiausio karinio ir politinio elito bei lyderio šeimos, kuri turi vieną pagrindinių teisių į aukščiausią šalies postą.
„Šiaurės Korėja dabar yra tarp totalitarizmo ir posttotalitarizmo – politinis režimas stengiasi kontroliuoti kaip įmanoma daugiau gyvenimo sričių, tačiau turime vis daugiau įrodymų, kad rinkos ekonomika pagrįsti santykiai vis labiau plečiasi.
Kitaip tariant, rinka plečiama, kad būtų išmaitinta didesnė šalies populiacijos dalis, pavyzdžiui, ta, kuri gyvena už sostinės ribų“, – teigė dr. K.Andrijauskas.
Šiuo metu Šiaurės Korėjos ekonomikoje svarbiausia yra prekyba su kaimynine Kinija, kuri sudaro apie 90 proc. visos šalies prekybos apyvartos.
Ir nors oficialūs duomenys apie šalies ekonominį augimą nėra skelbiami, analizuojant įvairius duomenis pastebima, kad šalies ekonomika gana stabili.
„Lyginant su kitais socialistiniais režimais, galima sakyti, kad Šiaurės Korėja į socializmą ar komunizmą jau nekrypsta.
Teigiama, jog šalis vadovaujasi savo savarankiškumo ideologija, vadinama čučhe, – kalbėjo K.Andrijauskas. – Tačiau Šiaurės Korėjos režimas, lyginant su kitais klasikiniais komunistų partijų režimais, gerokai smarkiau militarizuotas.“
Kitaip tariant, be valdančiosios partijos, labai didelę įtaką turi ir ginkluotosios pajėgos.
Anot dr. K.Andrijausko, tai ypač išryškėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai Šiaurės Korėja ėmė sparčiai vykdyti branduolinio ginklo programą.
„Vis dėlto režimas pamažu išeina iš totalitarizmo, tačiau vis dar išlieka smarkiai militarizuotas ir personalizuotas. Tai yra dar viena šalies specifika – iš esmės visą valstybės gyvavimo laikotarpį ji buvo valdoma vienos šeimos. Šalis yra dinastinė“, – kalbėjo politologas.
Nepagrįsti pranešimai tęsiasi
Tarptautinės darbo dienos proga į viešumą po trijų savaičių išlindęs Kim Jong-unas atrodė kaip niekada sveikas. Jis dalyvavo atidarant trąšų gamyklą.
Bet net ir šis pasirodymas Vakaruose buvo pasitiktas skeptiškai ir buvo galima perskaityti pranešimų, kad trąšų gamykla yra naudojama Kim Jong-uno branduolinėms ambicijoms patenkinti.
Šią savaitę pasirodė pranešimų ir apie naujo didelio pastatų komplekso statybas prie Pchenjano oro uosto.
Esą šioje vietoje galėtų tilpti visas Šiaurės Korėjos branduolinis arsenalas, kuriuo ji galėtų smogti Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Žinoma, neprognozuojama diktatūra, ypač turinti branduolinį ginklą, kelia nerimą kiekvienai valstybei.
Bet reikia nepamiršti sveiko proto, nes panikos kėlimas gali iš tikrųjų sutrukdyti pastebėti svarbesnę informaciją, kurios tyrimas būtų kur kas svarbesnis norint suprasti, kas vyksta Pchenjano lyderio ir valdančiojo elito galvose.
Parsivežė visiškai kitokius įspūdžius
Vakaruose gyvenantys žmonės apie Šiaurės Korėją prisiklausę daugybės gandų, kurie taip pat gali neatitikti tikrovės. Pernai šioje šalyje keliavęs ekstremalių kelionių organizatorius ir tinklaraščio „Praeities žvalgas“ autorius Šarūnas Jasiukevičius (nuotr.) parsivežė visiškai kitokius įspūdžius, nei apie šalį mano daugelis ten nebuvusių žmonių.
„Pirmas įspūdis atvykus į šią šalį yra netikėtumas, nes lūkesčiai buvo visiškai kitokie. Vakarų žiniasklaida labai tendencingai pateikia informaciją apie Šiaurės Korėją: žmonės ten neturi ko valgyti, neturi kur važinėti, neturi elektros ar kur gyventi. To tikėjausi prisiskaitęs įvairių straipsnių skandalingomis antraštėmis, tačiau ten vyksta visiškai normalus gyvenimas.
Gal ne taip, kaip esame įpratę, bet nėra taip, kad nebūtų civilizacijos. Pchenjanas yra kaip įprastas Azijos didmiestis – stikliniai dangoraižiai, daug automobilių, žmonės gražiai apsirengę. Lietuvai dar toli iki tokių vaizdų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Š.Jasiukevičius.
Tačiau, anot ekstremalių kelionių organizatoriaus, vaizdas pasikeičia išvažiavus į provinciją.
„Mažesni miestai kiek primena Lietuvos miestelius po Sovietų Sąjungos griūties: namai seni, gatvės duobėtos, automobilių mažai. Žmonės važinėja ir jaučių traukiamais vežimais, labai daug dviračių, motorolerių.
Naftos jie negauna dėl blokados, tad plačiai naudojami elektriniai motoroleriai. Kaimuose žmonės gyvena mažuose vieno aukšto nameliuose, kur ne visur yra elektros, nėra vandentiekio.
Nutolus kelis šimtus kilometrų nuo sostinės žmonės gyvena taip, kaip rašoma straipsniuose apie Šiaurės Korėją, tačiau toli gražu nebadauja. Patys augina kopūstus ir jais maitinasi, tačiau nėra viskas taip, kaip pateikiama žiniasklaidoje“, – pasakojo Š.Jasiukevičius.
Atvykęs į šalį laisvai nepakeliausi. Viskas vyksta pagal griežtai iš anksto suplanuotą maršrutą, kurio metu turistus prižiūri paskirti specialūs gidai.
„Čia negali pamatyti to, ką nori, tik tai, kas rodoma. Pchenjane pastebėjome, kad mūsų grupė vežiojama ne visada tiesiausiu keliu. Paklausus kodėl, gidės atsakė, kad kažkur yra vienpusis eismas ar kelio darbai. Pasiteisinimų rado, bet mieste buvo ne tokių gražių rajonų, kurių nenorėjo rodyti.
Išlipus pažiūrėti rodomo objekto toleruojamas pasivaikščiojimas, bet pereiti į kitą gatvės pusę negalima, kad nedingtume ir nepamatytume ko nors, ko negalime“, – sakė ekstremalių kelionių organizatorius.
Tačiau vieną dieną turistų grupei netyčia buvo paliktas 4 valandų tarpas ir jie pasiprašė būti nuvežti į vietinį prekybos centrą.
„Čia mūsų niekas neribojo, taigi ėjome ir į restoranus, kur valgo vietiniai. Iš jų žvilgsnių supratome, kad turistų čia neveža. Atėjus į bendrą valgymo salę visi žmonės nuščiuvo ir mus stebėjo kaip ateivius iš kosmoso.
Europietiškų ar amerikietiškų produktų nėra, tačiau matėme ir lietuviškos degtinės bei alaus“, – pasakojo Š.Jasiukevičius.
Anot pašnekovo, čia gyvenantys žmonės net nesuvokia, kad gyvenimas tokio režimo sąlygomis likusiam pasauliui yra neįprastas.
„Mums atrodo, kad mūsų gyvenimo tvarka yra teisinga, tačiau ir jiems atrodo, kad nėra egzotika gyventi kaip jie. Režimas remiasi propaganda, bet tai normalu. Ir Vakaruose rengiami kariniai paradai, o patriotinė propaganda egzistuoja visur.
Aišku, ten jos daugiau – eini gatve ir matai lyderių skulptūras, motyvacinius plakatus, freskas su dirbančiais žmonėmis, kariuomenės aukštinimą. Jų valstybės doktrina teigia, kad kariuomenė yra valstybės pagrindas. Tai matyti, o gyventojai tiki ta propaganda, nes kitų informacijos šaltinių neturi“, – pasakojo Š.Jasiukevičius.
