„Meldžiu, kad visi šėtoniški nėštumai baigtųsi persileidimais. Mes prašome, kad viskas, kas buvo pradėta šėtoniškose gimdose, susinaikintų, negalėtų įgyvendinti jokio visa griaunančio plano, jokio žlugdančio plano“, – kai tokius maldos žodžius ištarė ne šiaip pastorė iš Floridos, o ilgametė prezidento D.Trumpo dvasinė patarėja P.White, visi sukluso.
53 metų P.White jau ne vienus metus yra dvasinė D.Trumpo vedlė. O neseniai gavo ir oficialias pareigas Baltuosiuose rūmuose – ji dirba Viešųjų ryšių skyriuje kaip religinė patarėja.
Mišios, kuriose nuskambėjo tokios pastorės mintys, buvo skirtos pasimelsti ir už JAV vadovą, paprašyti, kad visi, kurie jam kaišioja pagalius į ratus, atsitrauktų.
Tačiau Amerikoje P.White, turinčios didžiulę tikinčiųjų evangelikų bendruomenę, žodžiai buvo suprasti tiesiogiai.
„Ar P.White nori, jog visi Baltuosiuose rūmuose žinotų, kad ji meldžiasi už nėštumo nutraukimą?“ – svarstė „The New York Times“ skiltį rašanti ginekologė Jennifer Gunter.
Populiari televizijos laidų viešnia P.White išplatino patikslinimą, kad malda buvo metaforinė.
„Žmonės pamanė, kad aš linkiu nedoroms moterims patirti persileidimą. Bet aš kalbėjau perkeltine prasme – meldžiau, kad šėtoniški planai, nukreipti prieš mano tikinčiuosius, būtų sužlugdyti. Įprastai nesiteisinu dėl savo pamokslų, tačiau visi bando ištraukti mano žodžius iš konteksto“, – piktinosi pastorė.
Pastaruoju metu moteris sulaukia daug dėmesio, o jos sekėjų būrys vis plečiasi. Evangelijos superžvaigždė – taip ją praminė Amerikos spauda.
Mat per televiziją ir internetu transliuojamas P.White mišias stebi milijonai. Aktyviai gestikuliuojanti, pakeltu balsu pamokslus rėžianti, odinius švarkelius ir trumpas sukneles dėvinti šviesiaplaukė laužo visus stereotipus, kaip atrodo žmogus, priartinantis tikinčiuosius prie Dievo.
Kiti dvasininkai nesuprato
Vis dėlto net kai kurie dvasininkai nesuprato P.White minčių.
„Joks nėštumas nėra šėtoniškas. Kiekvienas vaikas – Dievo dovana, – rašė Amerikoje gerai žinomas jėzuitų dvasininkas Jamesas Martinas. – Niekas neturėtų melstis, kad kokia nors moteris patirtų persileidimą.
Niekas neturėtų prašyti Dievo, kad kitam žmogui atsiųstų nelaimę. Jėzus prašė, kad melstumės ir atleistume savo kaltininkams, o ne prakeiktume juos. Kad mylėtume artimą kaip patys save.“
„Gal kas galėtų man patikslinti, kaip čia yra? Mes pasisakome prieš abortus, vaisiaus gyvybės nutraukimą laikome žmogžudyste. Bet jeigu P.White meldžia, kad vaisiaus gyvybė nutrūktų, tada jau viskas gerai?“ – tviteryje klausė pastorius Costi W.Hinnas.
Nors pastorė ir kalbėjo metaforiškai, beveik negirdėta, kad Bažnyčios vadovas melstų dar negimusių kūdikių mirties, kad ir kokiame kontekste tai būtų pasakyta.
Stilius artimas prezidentui
Aistringa, radikali retorika – vizitinė P.White kortelė. Su tokiu pat užsidegimu ji rėžia pamokslus per sekmadienio mišias, kurios transliuojamos gyvai, ir D.Trumpo rinkimų renginiuose.
Galbūt todėl ji respublikonui D.Trumpui tokia artima – pastorė nesusikausčiusi, nebijo sakyti, ką mano, nebijo šokiruoti, savo kalbomis sukelti diskusijų. Kaip ir pats Baltųjų rūmų šeimininkas.
P.White ganė D.Trumpo sielą dar tada, kai jo namai buvo ne Baltieji rūmai, o dangoraižis Manhatane. Kaip kadaise sakė vienas artimas šeimos draugas, „Paula atvedė D.Trumpą pas Jėzų Kristų“.
Pirmą kartą būsimasis JAV prezidentas P.White išvydo prieš 20 metų. Ilsėdamasis savo kurortiniame komplekse „Mar a Lago“ Palm Biče, Floridoje, per televiziją išvydo, kaip Paula laiko mišias, ir panoro su ja susitikti. D.Trumpas jai paskambinęs pasakė: „Tu turi vadinamąjį X faktorių.“
Jiedu vėliau daug kartų susitikdavo D.Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“. Verslininkas buvo pakvietęs pastorę į realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“) filmavimo aikštelę, o ji – į savo mišių televizinę transliaciją. P.White netgi įsigijo butą viename iš D.Trumpui priklausančių butų kompleksų Niujorke. Bičiulystę su D.Trumpu ji vadino Dievo jai siųsta užduotimi: „Pasakyti „ne“ D.Trumpui būtų tolygu pasakyti „ne“ Dievui.“
P.White nepaprastai padėjo verslo magnatui D.Trumpui, kai pirmą kartą kovojo dėl bilieto į Baltuosius rūmus.
Pastorė padėjo surengti D.Trumpo susitikimus su kitų evangelikų bažnyčių lyderiais.
Evangelikai rinkėjai tuomet beveik vieningai reiškė respublikonui paramą. Ši rinkėjų grupė mobilizuojama ir prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
D.Trumpas tikisi, kad bus perrinktas, tad P.White prašys tikinčiųjų ir Dievo pagalbos.
P.White per D.Trumpo inauguraciją buvo viena iš šešių dvasinio pasaulio atstovų, kurie sakė kalbas. O dabar ji darbuojasi prezidento komandoje – siekia prezidentą priartinti prie tikinčiųjų ir palaiko ryšius su kitais dvasininkais.
Negali piršti savo tikėjimo
Kai kam D.Trumpo dvasinė vedlė atrodo perdėm įžūli ir kurstanti susiskaldymą. Tačiau net ir JAV konstitucija neprieštarauja, kad prezidentas rinktųsi tokį dvasinį kelią, koks jam artimiausias.
Dvasinius patarėjus Baltųjų rūmų šeimininkai turi jau kelis dešimtmečius. Tai religiniai vadovai, į kuriuos JAV prezidentai kreipiasi dvasiniais klausimais.
Pirmoji JAV konstitucijos pataisa draudžia reguliuoti religinius klausimus. Tačiau prezidentas apie tikėjimą gali kalbėtis su kuo tik nori – jis laisvas rinktis, kokios religijos atstovas bus jo dvasinis vedlys.
„Prezidentai gali prašyti patarimų iš ko tik užsigeidžia. Nesvarbu, koks būtų klausimas – politinis, ekonominis, istorinis, dvasinis ar koks kitas“, – teigė Stanfordo universiteto profesorius Michaelas McConnellis.
Tiesa, Kongresas ar teismai gali įsikišti tada, jei kyla grėsmė religinei laisvei, bandoma kištis į piliečių tikėjimo klausimus.
„Jeigu staiga JAV vadovas imtų visiems aiškinti, kad jie privalo eiti į bažnyčią ar kad kiekvienas privalo turėti savo dvasinį patarėją, tai būtų laikoma neteisėtu kišimusi į religinius klausimus, tikėjimo laisvės pažeidimu, – teigė Virdžinijos teisės mokyklos profesorius Douglasas Laycockas. – Iš kur prezidentas gauna informaciją ar patarimus, kokius įsitikinimus jis turi, kuo tiki, to valstybė reguliuoti negali. Ji reguliuoja tai, ką prezidentas daro vedamas tų įsitikinimų.
Tai reiškia, kad konstitucija reguliuoja ne dvasinį indėlį į prezidentą, bet dvasinę išeigą.“
Dauguma buvo krikščionys
Beveik visi JAV prezidentai, įskaitant D.Trumpą, buvo krikščioniai – yra tik dvi išimtys. Thomas Jeffersonas buvo deistas – teigė, kad nors Dievas egzistuoja, reikia remtis ne religijomis, bet savo protu ir patirtimi.
Daug klausimų kėlė Abrahamo Lincolno tikėjimas. Nors jis augo labai religingoje baptistų šeimoje ir kartais savo kalbose citavo Bibliją, pats su jokia religine atšaka savęs netapatino. Teigė tikįs aukštesniąja jėga, bet niekada nepriskyrė savęs jokiai bažnyčiai.
Beje, tyrimų centro „Pew“ apklausa parodė, kad daugiau negu pusei amerikiečių svarbu, kad lyderis pasidalintų savo požiūriu į tikėjimą.
Dvasiniai patarėjai turi sudėtingą užduotį: pateikti savo įžvalgas, kurios būtų paremtos nuo politinių partijų deklaracijų nepriklausančiomis nuostatomis.
Patarti politiniam lyderiui, bet žvelgti į jį kaip į tokią pačią ganymo vertą sielą kaip bet kuris Bažnyčios narys.
„Geriausi dvasiniai vedliai yra tie, kurie parodo kelią, grįstą jų tikėjimo tiesomis ir vertybėmis, o ne pateikia tiktai tokias įžvalgas, kurios parankios tam tiktų pažiūrų politikams, jų programoms“, – „The Washington Post“ teigė Pietų Kalifornijos universiteto Religijos ir pilietinės kultūros centro direktorė Brie Loskota.
Tačiau P.White nuo D.Trumpo politikos neatsiriboja – ji gynė jį, kai prezidentas ir jo komanda buvo kaltinama bendradarbiavimu su Rusija, prezidentui priminta apie jo nederamą elgesį su moterimis, kritikuota jo migracijos politika. Paula niekada nesitenkino šešėliu kaip kiti dvasiniai prezidentų vedliai.
„D.Trumpas mąsto: „Oho, tavo teologija visai tokia pat kaip mano!“ Už tai P.White jis taip pasitiki“, – teigė istorijos profesorė Kate Bowler.
Prezidentus ir gynė, ir auklėjo
D.Trumpo pirmtakas Baltuosiuose rūmuose prezidentas Barackas Obama konsultuodavosi sielos ganymo klausimais su pastoriumi Joshua DuBois. 37-erių Sekmininkų bažnyčios atstovas pasakojo, kad B.Obama – giliai tikintis žmogus.
„Jam nereikėjo didelės pagalbos puoselėjant tikėjimą. Jis pradėdavo savo rytą nuo pašlovinimo, kurį jam kiekvieną dieną atsiųsdavau. Jis šlovino Dievą ir lankydamasis bažnyčiose, dėmesį skirdamas vargšams ir pažeidžiamiems bei savo šeimai“, – pasakojo J.DuBois.
Respublikonas prezidentas George’as W.Bushas ir B.Obama dvasinių patarimų taip pat prašydavo pastoriaus Kirbyjono Caldwello. Jis buvo 14 tūkst. narių bažnyčios Hjustone, Teksaso valstijoje, vedlys.
2001 metais jis kalbėjo per G.W.Busho inauguraciją: „Naujausios administracijos žinutė tokia: G.W.Busho Amerika yra krikščioniška. Nekrikščionys yra laukiami šioje palapinėje tol, kol jie sutiks su tuo, kad yra toleruojama mažuma.“ Šie žodžiai sukėlė skandalą, tačiau pastorius vėliau sakė, kad nieko nenorėjo įžeisti.
K.Caldwellas bendravo su B.Obama, kai jis pirmą kartą siekė prezidento posto. Būtent jis išsklaidė gandus, kad pirmasis juodaodis JAV prezidentas bus ir musulmonas. „Barackas yra krikščionis – jis kiekvieną dieną meldžiasi Jėzui Kristui“, – 2009 m. pareiškė K.Caldwellas.
Prezidentas Billas Clintonas tardavosi su sociologijos profesoriumi, pastoriumi ir knygų autoriumi Tony Campolo, kuris priklausė Baptistų bažnyčiai. Pasak T.Campolo, B.Clintonas paauglystėje buvo karštai tikintis krikščionis, tačiau tuo metu, kai ėjo prezidento pareigas, nuo Dievo buvo nutolęs.
Nors prezidentas lankydavosi mišiose, sekso skandalas dėl santykių su Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky nebeleido jam vartoti tikėjimo argumento savo kalbose – žmonės vadino jį dviveidžiu dėl santuokinės neištikimybės. Dabar 85-erių vyras tarnauja Baptistų bažnyčioje Vakarų Filadelfijoje.
