Naujausiais duomenimis, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra patvirtinta daugiau negu 200 tūkst. COVID-19 atvejų, o mirė daugiau negu 30 tūkst. žmonių. Neabejojama, kad tikrieji skaičiai kur kas liūdnesni, tačiau testų trūkumas neleidžia nustatyti tikrojo užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo koronaviruso skaičiaus.
Šioje šalyje gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, kurių sveikatai bei gyvybei didelį pavojų sukėlė įsisiautėjusi koronaviruso pandemija.
Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, švelninant karantiną, į Jungtinę Karalystę galės grįžti visi, kurie užsidarius šalių sienoms įstrigo gimtinėje arba čia parvyko praleisti karantino. Tačiau, ar verta skubėti ir kada gali būti saugu grįžti?
Vadina laimėjimu, nors slėpė tiesą
Britų Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas tvirtino, kad pasiekė pagrindinį tikslą – iki balandžio pabaigos atlikti 100 000 testų kasdien. Tačiau pareigūnai pripažino, kad beveik pusė (40 369) per parą paimtų mėginių galimai nebuvo perduoti laboratorijoms ištirti.
Vyriausybei tvirtinant, kad sugebėjimas atlikti nuo 10 000 testų per dieną balandžio pradžioje iki 100 000 balandžio pabaigoje yra milžiniškas laimėjimas, kritikai atkerta, kad nesugebėjimas nuo pat pradžių testuoti reikiamu pajėgumu kalba pats už save ir valdžios nenaudai.
Tačiau tiesa yra ta, kad džiaugtis nėra kuo: Jungtinė Karalystė tapo viena labiausiai nukentėjusių šalių pasaulyje. Užkratas išplito po senelių globos namus, sparčiai naikindamas jų gyventojus.
Beveik kasdien gaunama pranešimų apie nepakankamą asmens apsaugos priemonių skaičių, t.y. gydytojai, slaugytojai ir globos namų darbuotojai rizikuoja užsikrėsti kaskart eidami į darbą.
Šalies vadovas pats susirgo šia liga ir taip susirgo, kad jo patarėjai nebuvo visiškai tikri, kad jis pasveiks. Tuo metu kasdieniai pranešimai, skelbiantys, kad Borisas Johnsonas buvo „geros nuotaikos“, paaiškėjo buvę tik melas. Jau pasveikęs ministras pirmininkas pats atskleidė, kad padėtis buvo blogesnė, nei skelbta.
Atmeta kaltinimus
Atrodo, kad iki šiol vyriausybė sėkmingai atmeta teiginius, kad jos koronaviruso strategija buvo nesėkminga, nurodydama vieną, esminį sėkmės rodiklį: šalies nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) iki šiol įveikė krizę ir nepatyrė neįveikiamo krūvio. Tvirtinama, kad siaubingas scenarijus, patirtas Šiaurės Italijoje, kur sveikatos sistema buvo parklupdyta, JK nebuvo pakartotas.
„Tai precedento neturinti pasaulinė pandemija ir mes tinkamu laiku ėmėmės tinkamų žingsnių, kad su ja kovotume, vadovaudamiesi geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Mes suteikėme sveikatos sistemai visą reikalingą paramą ir įsitikinome, kad visi, kuriems reikalingas gydymas, jį gavo“, – CNN sakė vyriausybės atstovas. Jeigu Jungtinėje Karalystėje viskas buvo padaryta gerai, kodėl turėjo mirti tiek žmonių?
Istorikai į 2020 m. kovo 12 d. gali žvelgti kaip į reikšmingą JK istorijos datą, kovoje su koronavirusu. Būtent tada buvo atsisakyta „sulaikymo“ fazės, kai kiekvienas turėjęs kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu buvo susekamas ir tiriamas, o pats užkrato nešiotojas – izoliuojamas.
Tą dieną B.Johnsonas žurnalistų akivaizdoje, lydimas mokslo ir medicinos patarėjų, pripažino, kad „dar daugiau šeimų praras artimuosius“.
Jam kalbant, dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į „Cheltenham“ hipodromą kasmetiniam festivaliui. Ar tai buvo protinga? „Šiuo metu yra labai mažai epidemiologinių ar medicininių priežasčių uždrausti tokius įvykius“, – sakė B.Johnsonas.
Kitą rytą liūdnai pagarsėjusiame interviu BBC radijuje nuskambėjo valdžios tikslas – sukurti bandos imunitetą ir užkrėsti kaip įmanoma daugiau žmonių. Ši politika niekada nebuvo oficialiai patvirtinta.
Ant bedugnės krašto
Kritikai taiko į keturias pagrindines sritis, nes siekia išsiaiškinti, kas šalyje suklydo. Šios klaidos neabejotinai leido virusui išplisti šalyje greitai ir nepastebėtam.
Pirmoji britų klaida dėl koronaviruso buvo padaryta dar sausio 31 d., kai šalyje buvo patvirtintas pirmasis COVID-19 atvejis.
B.Johnsonas pasirinko nepirmininkauti vyriausybės ekstremaliojo atvejo COBRA komiteto posėdžiui, palikdamas savo sveikatos sekretorių Mattą Hancocką daryti tai vietoj jo.
Taip britų vyriausybė praleido progą įsitikinti, kad nėra pasirengę artėjančiai krizei ir jau turėtų pradėti kaupti atsargas asmenų ir medikų apsaugai, ieškoti įsigyti deguonies aparatų, plaučių ventiliavimo įrangos ir kitų medžiagų.
B.Johnsono sprendimas neįsitraukti į sprendimus dėl COVID-19 iki kovo pradžios buvo nemaloni staigmena. Dėl to vyriausybė nepastebėjo gyvybiškai svarbios įrangos ir testų trūkumo. Aiškėja, kad milžiniška klaida tapo pasitikėjimas britų mokslininkų ir medikų jėgomis, o pati valdžia nepadarė nieko, kad gautų ribotą įrangą ir kitas kovai su koronavirusu reikalingas priemones.
„Koronaviruso pandemijos metu labai greitai tapo akivaizdu, kad tai yra pasaulinė problema, todėl pasaulinės tiekimo grandinės tiesiog išdžiūvo. Akimirksniu šalys konkuruodavo dėl prekių tiekimo tokiu būdu, kokio mes dar anksčiau nebuvome matę. Nemanau, kad tam žmonės iš tikrųjų buvo pasiruošę“, – sako daktaras Liamas Smeethas, Londono higienos mokyklos epidemiologas.
Tik vėliau tapo aišku, kad nesugebėjimas greitai įsigyti testų dar vasario mėnesį, kovo pradžioje gali turėti tokią didelę įtaką sparčiam viruso plitimui.
Lėta britų vyriausybės reakcija atvedė šalį į duobę, kurioje kapstomasi ir šiandien. Tuo metu, kai vyriausybė būtų galėjusi užsakyti gyvybiškai būtina įrangą ir medžiagas, ji to nedarė.
Šalys, kurios ėmėsi iniciatyvos, pasiruošė greičiau ir geriau, o Jungtinė Karalystė atsidūrė užsakymų eilės gale. Pavyzdžiu tapo Vokietija, kuri antrąją kovo savaitę testuodavo apie 20 000 žmonių per dieną, britai vidutiniškai – tik mažiau nei 2000.
Blogi sprendimai vienas po kito
Esmine klaida ir lūžio tašku laikomas momentas, kai B.Johnsono vyriausybė kovo viduryje priėmė eilę prieštaringų sprendimų. Pirmasis jų – neskubėti testuoti: šalyje buvo nuspręsta nustoti tirti užsikrėtusiųjų kontaktus. Taip faktiškai valdžia pripažino, kad šalyje laukia neišvengiamas didelio masto protrūkis.
Ankstyvajame protrūkio etape, kuris buvo dar vasario mėnesį, Jungtinė Karalystė dirbo gerai – buvo atpažinti užkrato atvejai ir atsekti jų kontaktai. Kai sausio pabaigoje buvo nustatyti pirmieji du atvejai šiauriniame Jorko mieste, sveikatos apsaugos pareigūnai juos izoliavo ir atsekė jų kontaktus. Tas pats buvo padaryta vyrui iš Braitono, kuris keliavo po Singapūrą ir Prancūziją, o grįžęs namo užkrėtė keturis žmones.
Taigi antroji klaida ta, kad buvo atsisakyta masinių tyrimų. Prasidėjus protrūkiui JK, visuomenės sveikatos pareigūnai sekė kiekvieną žinomą atvejį.
Ministrai niekada nepateikė aiškios priežasties, kodėl buvo atsisakyta šios politikos. Ar taip buvo nuspręsta todėl, kad buvo pasiektos testavimo lubos? Ar todėl, kad sistema negalėjo atlaikyti apkrovos augimo?
Buvo teigiama, kad Jungtinėje Karalystėje neįmanoma susekti visų atvejų, tačiau tokių šalių kaip Pietų Korėja ir Vokietija, kuriose tyrimų ir sekimo sistemos buvo žymiai griežtesnės, patirtis rodo, kad buvo įmanoma sustabdyti gana didelę visuomenės dalį nuo užsikrėtimo.
Paskutiniai į traukinį
Trečia esmine klaida laikomas vyriausybės nesugebėjimas anksčiau arba tinkamu laiku izoliuoti šalies.
„Delsimo“ etapas buvo pražūtingas tuo metu, kai reikėjo būtinai „išlyginti kreivę“.
„Mums reikia suspausti šį sombrero“, – sakė B.Johnsonas. Tačiau be testavimo tai buvo neįmanoma.
Londono karališkojo universiteto epidemiologė Helen Ward negaili aštrios kritikos vyriausybei ir jos sprendimams.
„Jų sprendimas prieštaravo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijoms. Mes turėjome testuoti, testuoti, testuoti“, – sako epidemiologė.
B.Johnsono „gumos tempimas“ lėmė tai, kad oficialiai visuomenei pradėti socialinį atsiribojimą jis patarė tik kovo 16 d.
Vyriausybės šaltiniai gynė tokį veiksmų planą, pabrėždami, kad nuo kovo 12 d. iki visiško uždarymo kovo 23 d. buvo imtasi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, patariama pažeidžiamoms grupėms likti namuose ir reikalauti, kad žmonės, turintys tam tikrų simptomų, saviizoliuotųsi.
Griežtam sprendimui prireikė visos savaitės. Kovo 23 d. per televiziją B.Johnsonas kreipėsi į tautą ir pranešė, kad nuo kitos dienos šalies sienos uždaromos, uždraudžiami vieši susibūrimai, dauguma įmonių priverstinai turės sustabdyti savo veiklą, o kelionės uždraudžiamos visai.
Palyginimui, Italija tai padarė kovo 9 d., Ispanija – kovo 14 d., Prancūzija ir Lietuva – kovo 16 d.
Kraupi prognozė
Ketvirtas didelis klausimas kyla vadinamojo „bandos imuniteto“ siekimas.
Vvyriausybės medicinos patarėjas užsiminė apie strategiją sukurti „tam tikrą bandos imunitetą“, arba, kitaip tariant, leisti dideliai daliai sveikų gyventojų užsikrėsti COVID-19, taip siekiant išvengti ligos plitimo tarp pažeidžiamiausių.
Tai niekada nebuvo oficiali šalies strategija, tačiau tokios mintys pasiuntė painią žinią žmonėms, kurie nežinojo, kaip tinkamai elgtis.
Tačiau taktika leisti užsikrėsti kuo daugiau žmonių ir taip sukurti imunitetą pasikeitė vos per kelias dienas, kai britų mokslininkai sukūrė koronaviruso plitimo ir poveikio šaliai modelį.
Jis parodė, kad užkrato poveikis gali būti daug blogesnis, nei manyta anksčiau. Jei vyriausybė nieko nedarys, aukų skaičius sieks 510 000 žmonių.
Jei ji tęs tuometę strategiją – žus mažiausiai 250 000 žmonių.
Kita klaida?
Po sukrečiančių prognozių, kovo 23 d., per televiziją kreipdamasis į tautą, B.Johnsonas pakeitė kursą, paskelbdamas apie plačiausią JK socialinių apribojimų rinkinį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Iki to laiko šalyje nuo koronaviruso mirė 335 žmonės.
Atsižvelgiant į kelias savaites trukantį atotrūkį nuo pradinės infekcijos ir mirties, dabar akivaizdu, kad tuo metu, kai kalbėjo B.Johnsonas, šalį jau buvo užvaldęs COVID-19.
Ir tai, kas toliau vyko šalyje, yra dramatiška istorija net pagal tarptautinius standartus.
B.Johnsono ratas tikisi, kad jo sugrįžimas į darbą po ligos atneš atnaujintą energijos ir skubumo jausmą. Tačiau jau buvo priimta daugybė negrįžtamų skubotų sprendimų, susidūrus su baisiausia šalies krize per kelis dešimtmečius.
Vyriausybei daromas spaudimas pasiteisino ir antroji pagal mirtis nuo koronaviruso pasaulyje bei pirmoji Europoje Jungtinė Karalystė nusprendė sušvelninti karantino sąlygas. Nuspręsta leisti lauke mankštintis neribotą laiką, žmonės skatinami grįžti į darbovietes.
Tuo metu gegužės pradžioje per parą vis dar miršta šimtai žmonių.
Pagal CNN ir Time parengė Neringa Surgailytė.
