Į tuštutėlę Šv.Petro aikštę žvelgiantis popiežius Pranciškus, aptemusiose bažnyčiose laikomos mišios – taip neįprastai katalikiškasis pasaulis šįmet atšventė Velykas.
Pandemija keičia ir šį ketvirtadienį prasidėjusį ramadano mėnesį. Musulmonai negalės leistis į piligrimines keliones, lankyti artimųjų, kaip šį šventąjį mėnesį įprasta, o maldose dalyvaus tik nuotoliniu būdu.
„Musulmonai turi vengti susibūrimų, nes tai pagrindinis kelias, kuriuo plinta infekcija. Prisiminkite: žmonių gyvybės saugojimas – didi dorybė, kuri priartina prie Dievo“, – tokį pranešimą prieš ramadaną išplatino Musulmonų vyresniųjų taryba – svarbiausia Saudo Arabijos religinė organizacija.
Tačiau tuo pat metu pasaulyje skamba ir priešinga žinia, nes, kaip ir kiekvienos krizės atveju, ant pandemijos bangos iškilo nauji pranašai – apsimetėliai sektantai ar įtartiną reputaciją turintys religinių bendruomenių vadovai. Jie teigia, kad gali apsaugoti tikinčiuosius nuo COVID-19, ir kviečia į religines apeigas.
„Mes renkamės tikėjimą, o ne baimę!“ – skelbia vienos ultrakonservatyvių katalikų bendruomenės Amerikoje nariai.
Bet tie, kurie renkasi į pamaldas nepaisydami draudimų, kelia grėsmę visuomenės sveikatai.
Juk didelė dalis pirmųjų užsikrėtusiųjų koronavirusą platino vieni kitiems per apeigas: pavyzdžiui, Pietų Korėja kone 2 tūkst. visų šalies užsikrėtimų sieja su viena religine sekta, kuri nepaisė draudimų susiburti.
Meldžiasi mašinų aikštelėse
Daugybės šalių religinės organizacijos perkėlė savo pamaldas į internetinę erdvę, televiziją ar radiją. Per karantiną galima stebėti ar klausytis transliacijų mišių, kurias dvasininkai laiko tuščiose bažnyčiose.
Kai kurie religiniai lyderiai skelbia pamokslus ar skaitinių ištraukas socialinių tinklų paskyrose ar reguliariai siunčia elektroninius naujienlaiškius su dienos Evangelija tikinčiųjų bendruomenei.
Nors toks tikėjimo praktikos perkėlimas į internetinę erdvę apsaugo maldininkus nuo užkrato, erdvės susikaupimui ir dvasiniam pakylėjimui nesuteikia – trukdo trūkinėjantis interneto ryšys, akis bado netvarka arba kitais reikalais užsiėmę triukšmaujantys namiškiai.
Tad kai kurie pasaulio dvasininkai nutarė laikyti mišias labai netradicinėse vietose.
Štai Virdžinija Biče (JAV) evangelikų kongregacija „Uolos bažnyčia“ mišias rengia automobilių stovėjimo aikštelėje.
Kadangi net 90 procentų Amerikos namų ūkių turi automobilį, tai išeitis tiems, kurie nori dalyvauti religinėse apeigose.
Į mišias aikštelėje atvažiuojantys tikintieji, kurie anksčiau rinkdavosi didžiulėje salėje, gauna liturgijos instrukcijas: nuspauskite automobilio signalą vieną kartą, kai norite ištarti „amen“, du – kai „aleliuja“.
Pastorius ir gospelų choras laiko mišias ant scenos stovėjimo aikštelės priekyje, o garsas transliuojamas per vietinę radijo stotį – ją įsijungia automobiliuose sėdintys maldininkai.
Vaizdas įspūdingas – sėdėdamos automobilių salonuose šeimos kelia į dangų rankas, užsimerkusios ar susikibusios už rankų meldžiasi, aikštelėje garsiai aidi mašinų signalai.
„Sėdime su šeima mašinoje, giedame kartu su gospelų choru – regis, esame kelionėje į sielos išganymą“, – mišias komentuoja vienas „Uolos bažnyčios“ tikinčiųjų.
Išpažintys – ne klausykloje
Automobilis pasitarnauja ne tik mišių liturgijai, bet ir sakramentams. Štai Lenkijoje, kurioje, remiantis 2015 metų duomenimis, beveik 93 proc. gyventojų yra katalikai, išpažintį prieš Velykas kai kurie atliko neišlipdami iš savo automobilių.
Vakarinio Rogalino miestelio kunigas Adamas Pawlowskis pasistatė savo automobilį gatvelėje šalia bažnyčios, tikintieji privažiuodavo saugiu atstumu ir, nuleidę šoninį langą, klojo visas nuodėmes.
Panašiai išpažinčių klausosi ir vienas kunigas JAV Merilando valstijoje: kasdien nustatytomis valandomis jis sėdi ant kėdės stovėjimo aikštelėje – automobiliai prie jo privažiuoja ir sustoja saugiu atstumu.
Nutįsta eilė tarytum prie greitojo maisto restorano langelio. O tie, kurie nori atlikti išpažinti anonimiškai, neparodydami savo veido, iš anksto duoda ženklą kunigui: tuomet jis ant akių užsideda neperregimą raištį.
Piligrimų kelionės nevyks
Koronavirusas aukštyn kojomis apvertė ir musulmonų pasaulį, kuriam priklauso mažiausiai 1,6 mlrd. tikinčiųjų.
Šventuosiuose Saudo Arabijos miestuose Mekoje ir Medinoje, kur kasdien melsdavosi milijonai musulmonų, pamaldos nebevyksta jau daug savaičių, nevyks ir per ramadaną.
Pastarąjį kartą piligriminės kelionės į šiuos miestus buvo nutrauktos 1798 metais, kai Napoleonas vykdė karinę kampaniją ir įsiveržė į Egiptą.
Musulmonų kelionės į Meką ir Mediną vyko net tada, kai praėjusiame amžiuje siautė ispaniškasis gripas.
Be to, įprastai ramadano dienomis, po saulėlydžio, musulmonai renkasi į iftarą – vakarinį valgymą, tradicinį pasninko nutraukimą, kuris atliekamas kartu su šeima ir draugais.
Dažnai maistas dalijamas ir vargingiau gyvenantiems, nes, pagal pranašo Mahometo mokymą, iftaro pasidalijimas su skurstančiu – didžiausias doras darbas per ramadaną.
Vis dėlto šiemet dėl COVID-19 pandemijos dvasininkai ragina pasninko nutraukimo vaišes ruošti tiktai tiems, su kuriais dalijiesi namais ir kasdienybe, – jokių susibūrimų nerengti.
Tačiau ir tai problema, mat musulmonų namuose gyvena kelios šeimos kartos.
Koranas musulmonus moko puoselėti stiprius šeimos ryšius, būti dosniems savo palikuoniams ir rūpintis vyresniaisiais.
Tai lemia, kad dažnai musulmonų namuose gyvena ir proseneliai, ir proanūkiai, o į svečius dažnai užsuka ir tolimesni giminaičiai.
Jei šeimos modernesnės ar turtingesnės, suaugę vaikai gyvena atskirai nuo tėvų, bet lanko juos kas savaitę.
Tad dabar musulmonai atsidūrę kryžkelėje: tikėjimas liepia kuo arčiau glaustis prie šeimos, jei ištiko sunkumai, o valdžia rekomenduoja laikytis atstumo, saugoti vyresniuosius.
Kraštutinių pažiūrų musulmonai atsisako laikytis rekomendacijų ir mano, kad jei Alachas siuntė žmonijai tokį virusą, nieko nepadarysi, jei tau skyrė mirtį.
Bet dauguma musulmoniškojo pasaulio laikosi nurodymų bei apsaugos priemonių ir kartoja pranašo Mahometo ištartus žodžius: „Pirmiausia pririšk savo kupranugarį, o tuomet pasitikėk Dievo valia.“
Kyla religinė įtampa
Ten, kur ir kasdienybėje rusena religinė įtampa, per pandemiją tereikia menkos žiežirbos, kad ji įsipliekstų dar labiau.
Po to, kai Indijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per masinius musulmonų renginius plito virusas ir didžiulė dalis susirgusiųjų yra išpažįstantys islamą, šalyje pasipylė išpuoliai. 1,3 mlrd. gyventojų turinčioje Indijoje 200 mln. narių turinti musulmonų bendruomenė tapo atpirkimo ožiu dėl plintančio užkrato.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo ir valdančiosios Indijos partijos atstovai – kalbėdami apie užsikrėtusius musulmonus pažėrė tokių skambių frazių kaip „žmonės bombos“ arba „koronaviruso džihadas“.
Netrukus maistą vargstantiems hinduistams dalijantys jauni musulmonai Pandžabo valstijoje buvo užpulti su kriketo lazdomis.
Indijoje pastarosiomis savaitėmis vis užpuolamos ir niokojamos mečetės, o ne vienai musulmonų šeimai teko palikti namus dėl nesiliaujančių kaimynų grasinimų.
Indijos socialiniuose tinkluose netgi ėmė plisti melagingi vaizdo įrašai, kuriuose pateikiamos neva įtakingų asmenų rekomendacijos musulmonams, bet jos visiškai klaidingos: tvirtina, kad musulmonams nereikia nešioti kaukių, bet reikia kuo glaudžiau burtis į bendruomenes.
Atsirado netikrų pranašų
Per pandemiją įtampa tvyro ne tiktai tarp skirtingų religijų atstovų, bet ir tarp kai kurių tikinčiųjų grupių ir valdžios.
Mat atsirado pandemija pasinaudoti norinčių netikrų pranašų ar apsimetėlių sielų ganytojų.
Jie jautriems ar išsigandusiems žmonėms įteigia, jog politikai meluoja, o vienintelis būdas apsisaugoti nuo COVID-19 – prašyti savo dvasinio vedlio išganymo. Žinoma, už tam tikrą mokestį.
Taip JAV, ypač Niujorke, dabar suklestėjo japonų sekta „Happy Science“ – ji jau turi kone milijonus sekėjų.
Jų vedlys – buvęs Volstrito biržos makleris Ryuho Okawa. Jis prisistato kaip aukštesnės jėgos iš Veneros planetos įsikūnijimas.
Tiesa, jis taip pat teigia, kad jo siela susideda iš daugybės gyvų ir mirusių žmonių sielų, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą, „Apple“ įkūrėją Steve’ą Jobsą ir dainininką Freddie Mercury.
„Happy Science“ nariai šluoja kompaktinius diskus ir knygas, kuriose pasakojama apie žmonijos pražūtį ir artėjančią apokalipsę bei būtybes kitose planetose. O R.Okawa siūlo dar ir „dvasinę vakciną“ – už mokestį sektos narys gali dalyvauti ritualinėje maldoje, kuri esą išgydo ir atbaido visas ligas.
Neaišku, kokio dydžio šis mokestis, žinoma tik tiek, kad pernai „Happy Science“ deklaravo 45 mln. dolerių (apie 42 mln. eurų) pajamų, o dabar sektos narių skaičius ne tik gerokai išaugo, bet ir padidėjo „dvasinės vakcinos“ paklausa.
Žmogaus gyvybės nevertina
Paradoksalu, bet priešpriešą su valdžia Amerikoje kuria ir konservatyvūs krikščionys – tikintieji, kurie sudaro svarbią prezidento Donaldo Trumpo rinkėjų dalį.
O kai kurie radikalūs katalikų dvasininkai dar kovo pabaigoje nesutiko nutraukti pamaldų, nors buvo primygtinai rekomenduojama vengti masinių susibūrimų.
Dabar, kai masiniai susibūrimai apriboti, šių radikalių katalikų vedliai teigia, kad Amerika pažeidė konstitucinę piliečių teisę į religiją.
Ultrakonservatyvių katalikų leidinio „First Things“ redaktorius Rusty Reno rašė: „Masinis visuomenės suvaržymas siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą kuria nuodėmingą ir netgi demonišką atmosferą.
Viskas aukojama dėl fizinės gyvybės. O kaip kiti dalykai – teisingumas, grožis ir garbė? Yra daug vertingesnių dalykų nei gyvybė.
Dabar Eucharistija ir tikėjimas aukojama dėl jos.“
Sudėtingu metu žmonės ieško paramos ir ramybės tikėjime, tačiau ne kiekvienas sielų ganytojas palydi teisingu keliu.
Kai kurių netikrų pranašų rodomi takai gali nuvesti ir į pražūtį.
Artimųjų saugojimas – gailestingumo išraiška
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas per karantiną tikinčiuosius ragino likti namuose, paisyti visų Vyriausybės rekomendacijų, bet nenutolti nuo Dievo. Atvirkščiai – šią neįprastą situaciją pasitelkti tikėjimui stiprinti. Pasak jo, netektys, kurias liudijame, primena būtinumą dėkoti Dievui, kad jis yra šalia.
„Karantinas taip pat labai padeda atnaujinti santykį vienų su kitais. Skirkime tą laiką savo artimiesiems, šeimos nariams ir tiems, kurie yra toli. Nereikia šiais metais pas juos važiuoti, – dar prieš šv.Velykas kalbėjo G.Grušas. – Apsiribojimas yra saugojimas savęs ir kitų. Skirkite laiką paskambinti savo giminėms. Skirkite laiką paskambinti tiems, kurie yra vieniši, – mūsų seneliams, kurie sėdi vieni namuose. Pradžiuginkite juos telefono skambučiu, taip apsaugodami savo ir kitų sveikatą.“
Pasak G.Grušo, Bažnyčios veikla per karantiną nenutrūkusi: kunigai meldžiasi, aukoja mišias tuščiose bažnyčiose, klausosi asmeninių išpažinčių, vykdo labdaros veiklą, lanko ligonius. Anot arkivyskupo, sugebėjimas susilaikyti nuo dalyvavimo mišiose ir artimųjų lankymo yra krikščioniškojo gailestingumo ir meilės kitiems išraiška.
