Kaip „Lietuvos rytui“ sakė šio tyrimo vadovas Bolonijos universiteto profesorius, Carlo Cattaneo tyrimų instituto prezidentas Asheris Colombo, taip nutiko dėl to, kad didelei daliai mirusių vyresnio amžiaus žmonių nebuvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl koronaviruso.
Profesoriaus A.Colombo teigimu, priešingai nei dažnai manoma, mirštamumas smarkiai išaugęs ne tik epidemijos židiniais tapusiuose Šiaurės Italijos regionuose, bet ir Centrinėje bei Pietų Italijoje: „Vyrų mirštamumas daug didesnis nei moterų. Jei koronavirusu užsikrečia vyresni nei 70 metų vyrai, jiems iškyla didelė mirties grėsmė.“
– Ką parodė jūsų tyrimas – kiek daugiau žmonių šių metų pradžioje, kai ėmė siautėti koronavirusas, mirė Italijoje, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu?
– Skaičiai stulbinantys – mirštamumas nuo koronaviruso beveik dvigubai didesnis, nei oficialiai pranešė vyriausybė (vakar šis skaičius buvo apie 22 tūkst. – Red.).
Manome, jog taip nutiko dėl to, kad vyresni žmonės, mirę namie, senelių namuose, slaugos įstaigose, prieglaudose, nebuvo po mirties patikrinti dėl koronaviruso.
Lombardijoje mirčių daugiau nei 100 proc., Emilijos-Romanijos regione – 75 proc., Pjemonte – 54 proc. Kiek mažesni skaičiai Centrinėje ir Pietų Italijoje: ten mirusiųjų maždaug 34–40 proc. daugiau.
Bet pagrindinė mūsų tyrimo išvada, kad mirštamumas padidėjo visoje Italijoje, o ne tik, kaip dažnai manoma, šiaurės regionuose.
– Kuo remdamasis darote tokias išvadas savo moksliniame tyrime?
– Tyrime remiamasi Italijos statistikos instituto duomenimis – domėjomės 1084 savivaldybėmis.
Lyginame mirčių, kurios įvyko nuo šių metų vasario 21 dienos, kai Italijoje buvo oficialiai nustatyta pirmoji žinoma mirtis nuo koronaviruso, iki kovo 21 dienos skaičių su 2015–2019 metų to paties laikotarpio vidurkiu.
Apskritai mirčių, tarkime, nuo infarkto ar kitų priežasčių skaičius stabilus, o pokyčius normaliomis sąlygomis gali lemti tik gyventojų senėjimo procesas.
Palyginome šiuos du laikotarpius, tad toks mirčių šuolis, koks įvyko, gali būti nulemtas tik išorinės priežasties, kuri šiuo atveju ir yra koronavirusas.
– Kiek mirė vyrų, o kiek moterų?
– Kaip žinome, vyrų mirštamumas nuo koronaviruso didesnis nei moterų, analizuodami mirčių šuolį taip pat aptikome daug didesnį mirčių skaičių tarp vyrų.
Tai yra netiesioginis įrodymas, todėl neturime jokių abejonių, kad visos šios mirtys turėtų būti priskiriamos koronavirusui.
Lombardijoje moterų mirštamumas išaugo 90 proc., o vyrų – net 140 proc. Mirtingumas, lyginant su praėjusiu penkerių metų laikotarpiu, auga su amžiumi. Pats didžiausias mirtingumas yra žmonių, kuriems per 70 metų. Tad jei koronavirusu užsikrečia vyrai, turintys daugiau nei 70 metų, jiems iškyla didelė mirties grėsmė.
– Jei nebūtų koronaviruso epidemijos, kaip atrodytų mirtingumo Italijoje skaičiai šių metų vasario ir kovo mėnesiais, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais, kai prasidėjo ir labai intensyviai plito ši infekcija?
– Mirčių skaičius Italijoje nuo sausio iki vasario pabaigos, tikėtina, net būtų buvęs mažesnis nei per pastaruosius penkerius metus.
