Dar praėjusios savaitės viduryje 88 procentų visų COVID-19 ligos atvejų užfiksuota išsivysčiusiose valstybėse.
Nors duomenys paremti dažnai neadekvačiu ir netolygiu testavimu, Europos ir Šiaurės Amerikos šalys kol kas pirmauja pagal viruso atvejų skaičių.
Neabejojama, kad per ateinančias kelias savaites koronavirusas pasieks tokius miestus kaip Mumbajus, Rio de Žaneiras ar Monrovija. Baiminamasi, kad pasaulį gali ištikti dar viena humanitarinė katastrofa, jeigu COVID-19 pasieks pabėgėlių stovyklas Sirijoje ir Turkijoje.
Harvardo pasaulio sveikatos instituto direktorius Ashishas Jha sako, kad besivystančių šalių situacija krizės akivaizdoje gali būti nepavydėtina.
„Mes turime priežastį nerimauti“, – tikino sveikatos ekspertas A.Jha.
Skurdžiose šalyse net ir įvedus karantiną milijonai žmonių gyvena nepavydėtinomis sąlygomis be geriamojo vandens, higienos lygis yra žemas, o įvesti ekonominės kontrolės mechanizmai neturtingus gyventojus gali nustumti į pražūtį.
COVID-19 neabejotinai sužeis Vakarų valstybes, tačiau galima net neabejoti, kad besivystančioms šalims atsigauti po globalinės pandemijos bus gerokai sudėtingiau.
Audrai nėra pasiruošę
Prabėgus septyneriems ekonominio smukimo metams Venesuelos sveikatos apsaugos sistemos atstovai tikina, kad ši kadaise turtinga šalis turi mažai galios pasipriešinti viruso pandemijai.
Šalyje testuoti virusą galimybės yra menkos, ypač žinant tai, kad kai kuriose ligoninėse net nėra galimybių net įvesti elektrą.
Penktadienio vakarą Venesueloje užfiksuota 171 koronaviruso atvejai ir 9 mirtys, bet realūs skaičiai, matyt, kur kas kraupesni.
Sostinės Karakaso gatvėse įtampa tikrai jaučiama.
Šalies vyriausybė į gatves pasiuntė savo karius, kad jie užtikrintų gyventojų kontrolę šalyje įvedus karantiną.
Ligoninėse, kuriose ištekliai yra išsekę, ruošiamasi blogiausiam scenarijui.
„Tai, kas gali įvykti Venesueloje, yra nepaprastai šiurpu, – kalbėjo gydytojas Christianas Ramosas. – Jūs matėte, kas įvyko Italijoje, nors joje yra didžiuliai kiekiai medicinos priemonių.
Tik įsivaizduokite, kas galėtų nutikti čia.“
Tiek medikai, tiek paprasti žmonės baiminasi, kad viruso protrūkiui visiškai nepasiruošta.
„Panikuoja visi – ir gydytojai, ir eiliniai gyventojai, nes tokio masto sveikatos krizei mes nesame pasirengę“, – tikino Karakaso universitetinės ligoninės epidemiologas dr. Martinas Carballo.
Jo ligoninė yra viena iš nedaugelio šalyje, kurioje galima gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus.
Tačiau, kaip ir daugelis Venesuelos sveikatos priežiūros įstaigų, ji susiduria su būtiniausių medicinos priemonių trūkumu. Šalies regionų ligoninės apie situaciją kalba su dar didesniu nerimu.
„Kas iš to, kad jie į ligoninę atvežė apsaugos priemonių, bet nėra kam su jomis dirbti. Savo ligoninėje net neturime pulmonologo, o artimiausias miestas – už 640 kilometrų“, – pasakojo Santa Elena de Uaireno ligoninės medikas Jose Garcia.
Gydytojas iš šalia Brazilijos sienos įsikūrusio miestelio tikina, kad jam nusibodo vyriausybės įtikinėjimai, kad ji yra pasiruošusi viruso protrūkiui, nors visada pasitelkia tas pačias krizės suvaldymo priemones: improvizaciją ir represijas.
Paramos iš kaimynų Venesuela nesulaukė: kaimyninė Brazilija prieš porą savaičių paskelbė apie dalinį savo sienų uždarymą – įvažiuoti leidžia tik šalies pilietybę ar leidimą gyventi valstybėje turintiems asmenims.
Venesuela kenčia nuo didžiulės ekonominės krizės, o badaujantys jos gyventojai ir taip vos išsilaiko ant kojų, tad dar viena užklupusi neganda gali pasiųsti ją į neregėtą bedugnę.
Tikrieji skaičiai slepiami
Užsikrėtusių žmonių skaičius skurdžiose šalyse dažnai slepiamas, o kiek geresniu atveju – pagražinamas.
Kalbėdami apie Egiptą sveikatos ekspertai mano, kad šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu yra dešimt kartų daugiau, nei skelbiama.
Penktadienį šalyje iš viso buvo apie 1,7 tūkst. susirgimo atvejų ir 118 mirčių, tačiau neabejojama, kad viešinami skaičiai yra tik nedidelė visos problemos dalis.
Kovo mėnesį iš šalies net buvo išsiųstas žurnalistas, kuris išdrįso žiniasklaidoje paviešinti nepagražintus viruso atvejų skaičius.
Vieniša motina Umm Muhammad iš Egipto, Aleksandrijos miesto, jau daugiau nei mėnesį gyvena negaudama jokių pajamų, kai dėl viruso protrūkio buvo uždarytas drabužius siuvantis fabrikas.
„Mes esame žmonės, kurie pasiekė dugną. Mes kenčiame“, – situaciją aiškiai išdėstė egiptietė U.Muhammad.
1100 Egipto svarų (apie 69 eurus) siekiančią algą iki krizės gavusi moteris šiuo metu taupo mėsos ir daržovių atsargas, bet jos vėl laukia dilema: likusius pinigus panaudoti maistui ar nupirkti apsaugos priemonių savo dukrai, kuri serga vėžiu?
Aukštos kokybės veido kaukė čia kainuoja maždaug 100 Egipto svarų (apie 6 eurus).
„Aš vergauju dėl sudilusių skatikų, o dabar turiu rinktis: savo dukrai nupirkti maisto ar veido kaukę. Be to, iš kur man dabar gauti bent kiek pinigų“, – sielvartaudama retoriškai klausė U.Muhammad.
Juodžiausias scenarijus baugina
Indija buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, kurioje pritaikytos socialinio nuotolio taisyklės. Bet tai gali nepadėti spręsti krizės, kuri gali kilti 1,3 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje užfiksuota 7,3 tūkst. koronaviruso atvejų ir 229 mirčių.
2 tūkstančiams žmonių šalyje tenka po 1 ligoninės lovą, o medicinos ekspertai tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepraneša apie ligoninėse esamų intensyviosios terapijos lovų ar plaučių ventiliatorių skaičių.
Anesteziologas iš Mumbajaus Atulas Kulkarni sako, kad Indijos sveikatos priežiūros įstaigose yra apie 67 tūkst. intensyviosios terapijos lovų, nors kiti šaltiniai teigia, kad situacija prastesnė.
Madja Pradešo valstijoje atlikto tyrimo duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose yra tik 1816 intensyviosios terapijos lovų, tad 70 mln. gyventojų toks skaičius tikrai nepakankamas.
Didelis užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius greitai apsunkintų situaciją šalies ligoninėse. Indijos epidemiologai ir statistikos ekspertai nustatė, kad, pagal blogiausią prognozuojamą scenarijų, iki gegužės 15-osios užsikrėtusiųjų skaičius šalyje gali pasiekti 915 tūkst.
Siekdama pasirengti viruso plitimui, valstybės vyriausybė uždraudė eksportą medicinos priemonių, kurios leistų kovoti su koronavirusu, įskaitant ventiliatorius, veido kaukes ir su maliarija kovoti skirtą preparatą hidroksichlorokviną, kuris yra vienas iš galimų medikamentų gydyti ir COVID-19.
Toks Indijos sprendimas gali gerokai komplikuoti galimybę kitoms besivystančioms valstybėms įgyti priemonių kovojant su koronavirusu ir atšaldyti regiono šalių santykius.
Baltarusija ieško kaltų
Kaimyninė Baltarusija taip pat gali tapti koronaviruso židiniu. Šalies lyderiai numoja ranka į problemas, kurias kelia pasaulinė pandemija, bet situacija šioje valstybėje netrukus gali tapti kritinė.
Naujausios tendencijos ir ženklai tai jau rodo. Žinios apie koronaviruso protrūkius skirtingose Baltarusijos teritorijose tampa vis dažnesnės.
Šalyje užfiksuota 1,9 tūkst. koronaviruso atvejų ir 19 mirčių.
Šią savaitę buvo paskelbta net apie dešimties rusų darbuotojų susirgimą COVID-19 netoli Lietuvos pasienio statomoje Astravo branduolinėje elektrinėje.
Praėjusiomis savaitėmis prezidentas Aliaksandras Lukašenka žiniasklaidai viešai teigė, kad virusas grėsmės nekelia, o jį pažaboti padės pirtis, degtinė ir traktorius.
Šią savaitę Baltarusijos lyderis buvo matomas kur kas rečiau, o toks jo dingimas iš viešumos paskatino kalbas, kad situacija šalyje nėra labai gera.
Paprasti gyventojai dalijasi nerimu, istorijomis apie žmonių netektis ir nepavydėtinas sąlygas medicinos įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija nemažai kaltės bandė suversti šalies gydytojams, kurie priešakinėse linijose kaunasi su šiurpiuoju virusu, bet yla lenda iš maišo.
Vienos dėl koronaviruso komplikacijų mirusios 68 metų gyventojos anūkas net kreipėsi į prokuratūrą norėdamas pradėti baudžiamąją bylą prezidentui A.Lukašenkai, nes jis nesiėmė deramų priemonių viruso pandemijai pažaboti.
Medicinos personalo darbuotojai nekart pasakojo, kad koronavirusas šalies ligoninėse yra tarsi tabu, o ligoninių vadovybė reikalauja į ligų korteles įrašyti pneumonijos, o ne koronavirusinės infekcijos diagnozę.
Sunki kova laukia visos Lotynų Amerikos
Ieva Giedraitytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja:
„Iššūkiai Venesueloje panašūs į iššūkius didžiojoje regiono valstybių dalyje: trūksta būtiniausių medicinos priemonių, testų, nėra efektyvios medicinos sistemos, didelė dalis gyventojų priklausomi nuo mažų ir neoficialių darbų šešėlinėje ekonomikoje, todėl sunku įsivaizduoti, kaip jie galėtų tiesiog užsidaryti ir sėdėti namie.
Kita vertus, šie iššūkiai smarkiai paaštrinti besitęsiančios ekonominės krizės, susijusios su neefektyviu valdymu, ekonominėmis sankcijomis bei politiniu konfliktu, kuris šalyje tęsiasi jau ne pirmus metus. Tikėtina, kad sumažės migrantų siunčiamų pinigų, o JAV savo ruožtu didina spaudimą Venesuelos vyriausybei siekdamos paveikti režimą.
Taigi nors galima spėti, jog visai Lotynų Amerikai su virusu kovoti seksis sunkiai, Venesueloje situacija gali tapti itin bloga. Nuo kovo 13-osios šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, o nuo kovo 17 dienos paskelbtas karantinas, vyresnio amžiaus žmonėms griežtai liepiama likti namuose. Iki šios savaitės lengvai sergantiems buvo leidžiama karantinuotis patiems, tačiau dabar paskelbta, kad jie turi būti gydomi ligoninėje.
Vyriausybė skelbia krizę suvaldžiusi, tačiau oficialūs skaičiai verčia tuo abejoti – kaimyniniame Ekvadore fiksuojama daugiau nei 4 tūkst. atvejų, Kolumbijoje – daugiau nei 2 tūkst. Tačiau skaičiai Venesueloje nėra slepiami: iš statistikos matyti, kad padaroma labai mažai testų. Iš viso daugiau nei 30 mln. gyventojų turinčioje šalyje atlikta mažiau nei 2 tūkst. testų. Kai neieškai problemos, tai jos ir nematai.
Venesueloje šiuo metu yra tik 73 intensyviosios terapijos lovos, tad protrūkiui įsibėgėjus vargu ar bus įmanoma žmonėms suteikti kokybišką pagalbą. Sunku įsivaizduoti, kaip dabartinėmis sąlygomis Venesuelai sėkmingai pavyktų kovoti su virusu, keliančiu rimtų iššūkių ir gerokai stabilesnėms ir turtingesnėms jos kaimynėms.“
