Bago kaimelio, įsikūrusio į šiaurės rytus nuo Budapešto, pagrindinėje gatvėje namai tvarkingi. Tačiau ten, kur grįstos gatvės pereina į žvyrkelius, o namai – iš plikų plytų ir aptrupėję, vietos gyventojai susėdę ant žemės lošia kortomis.
Čia gyvenai romai, kurie Vengrijoje yra tarsi visuomenės atstumtieji, gyvenimą kuria vietovėse šalia didžiųjų miestų, vertinami kaip potencialūs nusikaltėliai.
Daugelis jų išvyko kurti geresnio gyvenimo svetur.
Tačiau išvarginti skurdo ir stumiami į visuomenės pakraštį jie dažnai tampa prekiautojų žmonėmis aukomis.
Artimųjų akyse neberegėjo
„Jie patiki socialinių tinklų įrašais ir keliauja į pažadėtąjį rojų. Didelė dalis jaunų romų, prisiklausę tokių pažadų, išvyko į Jungtinę Karalystę“, – kortomis lošdami pasakoja gyventojai.
Vienas vyras, vardu Kalmanas, teigia, kad jo 27 metų sesuo išvyko į Jungtinę Karalystę ištekėti už vyro iš Turkijos, kurio niekada nebuvo akyse regėjusi.
Kitas vyras taip pat linksi galva: didžioji dalis jo giminaičių iškeliavo į Jungtinę Karalystę ieškoti geresnio gyvenimo.
Jauna romė Sabrina laiko kūdikį ant rankų. Jos sesuo apsigyveno Jungtinėje Karalystėje po to, kai pamatė skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ – susiviliojo pasiūlymu tuoktis su vyru iš Irako.
Sabrinos sesuo tikėjosi, kad išvykusi susikurs geresnį gyvenimą nei tabore Vengrijoje. Londonas, Mančesteris, Boltonas, Lidsas – tik keli iš daugybės miestų, kuriuose romai tikisi užsidirbti pinigų.
Riba tarp ekonominės migracijos ir išnaudojimo yra labai menka. Kai kurie supranta riziką, bet pasiryžę pabandyti laimę, o kiti mano, kad sukurs geresnį gyvenimą, bet iš tikrųjų išvyksta į modernaus pasaulio vergiją.
Taikinys – jaunos merginos
„Dažniausiai viskas prasideda nuo to paties pažado: kad žmonės ten susikurs geresnį gyvenimą“, – sako Vengrijos baptistų organizacijos vadovė Agnes De Coll.
Pasak A.De Coll, jaunos merginos tokiais atvejais ypač pažeidžiamos. Žmonių pardavinėtojai sugeba užmegzti romantiškus ryšius su jaunomis panelėmis, apsukti joms galvą.
„Tokios merginos nemoka kalbos, dažniausiai įkurdinamos nuomotame bute, įdarbinamos prostitutėmis. Jos išsigąsta gyvenimo dideliame mieste, negali siekti nieko geresnio, išsivaduoti, – tikina A.De Coll. – Jos nieko nedaro, nes bijo, yra pažeidžiamos.“
A.De Coll atstovaujama organizacija kasmet padeda 40–50 merginų visoje Europoje, galėtų padėti ir dar 100 moterų. Tačiau ir to neužtektų – į bėdą pakliuvę tūkstančiai romų.
„Viena mergina atsakė į „Facebook“ paskelbtą skelbimą – žmonės ieškojo auklės. Po darbo pokalbio mergina buvo prievarta išvežta į Slovakiją, o po poros savaičių – į Jungtinę Karalystę su dar keliolika merginų“, – pasakoja A.De Coll.
Merginoms siūlomos dvi išeitys: tapti prostitutėmis arba tekėti už vyrų, atvykusių iš trečiojo pasaulio šalių.
Minėtai merginai pavyko pabėgti, tačiau ją, kaip dažnai tokiais atvejais būna, pasivijo reketas ir šantažas.
„Romų kaimuose dažnai šmirinėja žmonės, kurie siūlo paskolinti pinigų, o skurdžiai besiverčiantiems romams tai atrodo kaip auksinė galimybė, – sako A.De Coll. – Jie net priverčia dirbti visus šeimų narius neatlygintinai, kad galėtų susigrąžinti skolas.
Jei reketininkai sužino, kad šeimoje yra jauna mergaitė, jie pasiūlydavo greitai šeimai nurašyti skolas, jei ji leistų dukterį išsivežti iš šalies.“
Pavyzdžių – daugybė
Jungtinės Karalystės pagalbos organizacijos „Unseen“ atstovė Rachel Harper pasakoja, kad nuolat susiduria su žmonių išnaudojimu.
„Prekiautojai žmonėmis puikiai žino, kur rasti pažeidžiamų asmenų, ypač internete. Modernios vergijos pavyzdžių daugybė“, – teigia R.Harper.
Ionas atsiliepė į skelbimą „Facebook“ tinkle. Jam buvo pažadėtas darbas ir būstas, bet atvykusiam į Jungtinę Karalystę vaikinui buvo pasakyta, kad prekiautojui žmonėmis jis skolingas didelę sumą pinigų.
Vyras buvo nuolat mušamas, o jo sunkiai uždirbta alga paprasčiausiai būdavo atimama.
Mihai manė, kad skelbimas internete jam taps galimybe ištrūkti iš negandų rato, įsidarbinti aukšto lygio gamykloje, tačiau jam teko už minimalią algą skinti daržoves vienoje iš Jungtinės Karalystės fermų.
Maria Szuda gyvena Orošhazos mieste, nuo sostinės Budapešto nutolusiame 200 kilometrų. Jos 32 metų dukra Ivette buvo suvilioto vieno „Facebook“ tinkle parašyto įrašo.
Ivette buvo pažadėtas darbas, bet ji dienas leidžia kalėjime nuo praėjusių metų sausio, kai Jungtinės Karalystės teismas nuteisė ją ir jos vyrą Karlą Ringą organizavus ir kontroliavus jaunų merginų prostitucijos tinklą.
Į vieną Londono namą merginos iš Vengrijos buvo vežamos dirbti prostitutėmis. Jos į Jungtinę Karalystę buvo skraidinamos pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ lėktuvais.
I.Szuda pati ilgą laiką dirbo prostitute, o vėliau ištekėjo už buvusio savo kliento – K.Ringo.
Ivette užsienyje ir pati neužsiėmė šventais darbais, bet jos motina M.Szuda ją gina – mergina tapo aplinkybių įkaite.
Atliko eksperimentą internete
Europos Komisijos dokumentas „Together against trafficking in Human Beings“ („Kartu prieš žmonių pardavinėjimą“) nurodo Vengriją kaip vieną šalių, iš kurios išvežami didžiuliai vyrų ir moterų būriai dirbti nepavydėtinomis sąlygomis.
„Tai nėra etninė problema. Žmonių pardavinėjimo aukos būna ir romai, tačiau pažeidžiamiausi yra skurdžiai gyvenantys, neišsilavinę ir ilgai be darbo esantys asmenys“, – sako Vengrijos prekybos žmonėmis analitikė Viktoria Sebhelyi.
Susidomėjusi socialinių tinklų poveikiu prekybos žmonėmis procesuose V.Sebhelyi suvienijo jėgas su vaikų psichologe Dora Varga-Sabjan ir atliko eksperimentą.
Moterys sukūrė įsivaizduojamos 16 metų merginos iš Vengrijos paskyrą „Facebook“ tinkle. Personažas, kurį sukūrė moterys, buvo visiškai naujas žmogus socialiniuose tinkluose.
Išgalvotoji mergina buvo pridedama prie „įdarbinimo“ grupių, ten vyrai žarstydavo komplimentus.
„Labas, tavo gražios akys“, – tokio ir panašaus pobūdžio žinučių sulaukdavo netikrą profilį sukūrusios moterys.
„Aš tiesiog noriu susirasti draugų. Nieko daugiau nenoriu. Aš tiesiog noriu tave suprasti“, – taip į vyrų kvietimus atsakydavo V.Sebhelyi ir D.Varga-Sabjan. O tada pridurdavo, kad merginai nėra 18 metų.
Tuomet vyrai pradėdavo klausinėti bandydami atrasti merginos silpnybes: ar gerai sutari su tėvais, ar turi daug draugių, ar esate artimos?
Dažniausiai tokie pokalbiai neužtrukdavo – vyrai greitai pereidavo prie sekso temos.
„Buvo aišku, kad tie patys metodai buvo taikomi ir pardavinėjant žmones, – sako V.Sebhelyi. – Iš pradžių – pažeidžiamos aukos identifikavimas, o vėliau ir prisiviliojimas.“
Socialinio tinklo „Twitter“ taisyklės draudžia dalytis seksualinio pobūdžio turiniu, įskaitant pornografiją, reklamuoti eskorto paslaugas ar prostituciją.
Tas pat galioja ir „Facebook“ tinkle, tačiau prekiautojai žmonėmis sugeba apeiti šias sistemas pasinaudodami privačiomis pokalbių grupėmis.
Atrodo lyg gera išeitis
Romai skundžiasi, kad jų gyvenvietėmis vietos valdžia paprasčiausiai nesirūpina, todėl jiems reikia atrasti būdų, kaip pragyventi.
„Žmonės nori gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ten jie turi darbus ir susikuria geresnį gyvenimą nei Vengrijoje, nes nėra puldinėjami dėl tautybės, – teigia romų savivaldos koordinatorius Andrew Turro. – Kartais tėvai nė nežino, ką daro jų emigrantai vaikai.
Išvežtos merginos Jungtinėje Karalystėje dažniausiai dirba prostitutėmis.“
„Turiu daug draugų, kurie ten dirba. Per pastaruosius ketverius metus iš kaimo išvažiavo daug žmonių, nes jie čia nebegali užsidirbti pragyvenimui, – tikina jauna kaimo gyventoja. – Vaikai svajoja, kad užaugę išvyks dirbti svetur, bet išvažiavę netampa laimingi.“
Istvanas su savo dukromis išvyko į Jungtinę Karalystę padedami tarpininko. Jis dirbo statybų firmoje, o jo dukros šoko klube netoli Mančesterio ir jame užsiiminėdavo seksu su savo klientais.
Darbdaviai atimdavo iš merginų pasus ir neleisdavo joms išvykti.
„Į prostituciją žiūrima kaip į praktinį skurdo sprendimo būdą, – sako vienai romų bendruomenei vadovaujantis Gaboras Varady. – Tai paskutinė proga išlaikyti šeimas, todėl merginos renkasi tokį kelią. Tai – paskutinis šiaudas. Mergina dirbdama prostitute uždirba tiek, kiek aš per pusmetį čia, Vengrijoje. Tai kaip galiu paprašyti jų liautis?“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
