Brukline įsikūrusios parduotuvės „Rack Shack“ savininkė Laura Henny kiekvieną savaitę sulaukia skambučių, ar čia parduodamos „Ewa Michalak“ firmos liemenėlės. Dažniausiai ir ji pati dėvi šį lenkišką gaminį.
„Jos be galo patogios, man patinka jų suteikiama forma“, – sakė L.Henny, kai „The New York Times“ reporterė ėmėsi tyrimo apie lenkiškas liemenėles, kurias pamėgo amerikietės.
Išmatuoti krūtinę sudėtinga
Kito butiko „Aphrodite’s Closet“ San Antonijaus mieste savininkė Tina Omer pasakojo, kad parduoda ir pati dėvi kitą lenkišką gaminį „Nessa“.
Abi verslininkės gyrė gamintojų naudojamas medžiagas ir konstrukcijas. Dauguma lenkiškų liemenėlių, net gaminamos didžiųjų prekės ženklų, yra sukurtos ir sumodeliuotos Lenkijoje rankomis. Ir tik medžiagos bei nėriniai užsakyti iš Italijos ar Ispanijos.
Bet didžiausias skirtumas nuo Amerikos, kur liemenėlių kaušelių ir apatinės juostos dydžiai nuolat neatitinka, – Lenkijoje matavimai atliekami atsakingai. Dauguma Lenkijos dizainerių laikosi principo, kad neužtenka pamatuoti krūtinės apimtį ties speneliais ir po krūtine.
Kad suprastum, kas yra lenkiškos liemenėlės, pirma reikia suprasti liemenėlių matavimo meną. Ši technika sukurta Jungtinėje Karalystėje. Internete ją nuolat aptarinėja susierzinusios liemenėlių pirkėjos, gamintojai ir pardavėjai visame pasaulyje.
Esminis principas – liemenėlės apatinė juosta turi prilaikyti krūtinę, o dažniausiai kaip liemenėlės dydis nurodytas skaičius turėtų būti mažesnis, nei nurodo standartiniai dydžio nustatymo metodai.
Kalbant apie tai netrūksta terminologijos, pavyzdžiui, krūtys ne „nukarusios“, o „kabančios“.
Internete dažnai užverda rietenos, bet dauguma sutinka vienu klausimu – kažkodėl amerikietiškų liemenėlių dydžiai netinkami, o lenkiškų – idealūs.
Trūksta didesnių kaušelių
2008-aisiais Julia Krysztofiak-Szopa pradėjo lenkišką diskusijų forumą internete – „liemenėlių bendruomenę“, pavadintą „Balkonetka“.
Tūkstančiai moterų ten įkėlė savo liemenėlių nuotraukas ir detalius įvertinimus. Po kelerių metų mergina persikėlė iš Varšuvos į Kaliforniją. Kai norėjo nusipirkti savo dydžio 34HH liemenėlę, didžiuosiuose prekybos centruose pamatė, kad beveik niekur nėra tokių, kurių kaušelis didesnis nei D.
Gaminti didesnius kaušelius sudėtinga ir brangu, taigi gamintojai to vengia. Dauguma amerikietiškų prekės ženklų didžiausius siūlo DDD kaušelius, nors daugybei moterų labiau tiktų E, F, G ar net H dydžio kaušeliai.
Jei parduotuvėje krūtis pamatavusi pardavėja nustato, kad krūtinės dydis yra DD, tai gali būti ne todėl, kad tai tikrasis dydis, o todėl, kad didesnio parduotuvėje nebūna.
J.Krysztofiak-Szopa pradėjo siųstis liemenėles iš Lenkijos. Su seserimi jį įkūrė įmonę „Wellfitting“ ir pradėjo pardavinėti amerikietėms lenkiškas „Comexim“ liemenėles.
„Pamaniau: kaip keista, kad didžiausioje pasaulio rinkoje su didžiuliu vartotoju skaičiumi ir milžiniškais prekybos centrais nėra didesnių nei D kaušelio dydžio liemenėlių, – sakė lenkė. – Galų gale amerikietės nėra liesutės.
Buvau nustebusi, kaip Amerikos gamintojai elgiasi su savo klientėmis, bando jas įgrūsti į keturis dydžius ir nori įteigti moterims, kad jei joms tai netinka, kažkas negerai ne su pasiūla, o su jų kūnais.“
Liemenėlių sostinė – Lodzė
„The New York Times“ reporterė nuvyko į Lenkiją pasiaiškinti, kuo ypatingos ten gaminamos liemenėlės.
Lenkijos apatinių sostinė yra Lodzė ir jos apylinkės. Čia įsikūrusios populiariosios liemenėlių firmos „Ewa Michalak“ ir „Comexim“.
Sovietiniais metais vienas pagrindinių darbdavių mieste buvo valstybinis tekstilės fabrikas.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis suskilo į šimtus nepriklausomų apatinių drabužių įmonių.
„Kas antruose namuose darbas buvo susijęs su apatiniais“, – sakė Marzena Pudlowska, viena iš 1992-aisiais įkurtos „KrisLine“ savininkių.
„KrisLine“ yra viena iš nedaugelio įmonių, kurios išsilaikė iki šiol. M.Pudlowskos manymu, iš dalies ir dėl to, kad buvo nuspręsta išplėsti siūlomų dydžių pasirinkimą.
Naujiems dizaineriams plėtoti verslą buvo lengviau – jie turėjo puikiausias galimybes gaminti liemenėles visam pasauliui: Lodzėje netrūko patyrusių siuvėjų, jie galėjo įsigyti aukštos kokybės medžiagų ir suvokė, kaip sukurti liemenėles bet kokių formų kūnui.
Viena naujųjų dizainerių Ewa Michalak turi įmonę, į kurią galima ateiti išsimatuoti. Matavimosi kabinoje bus paprašyta nusirengti iki pusės ir pasilenkti 90 laipsnių kampu.
Matavimai bus atlikti nuogoms krūtims kabant žemyn.
Dėl to gamyklą kiekvieną mėnesį aplanko apie šimtą moterų, kai kurios atvyksta net iš Kanados ir Australijos.
Pasaulinio lygio ženklas
„Ewa Michalak“ prekės ženklo liemenėlės vertinamos kaip vienos geriausiai tinkančių pasaulyje, ypač didesnėms krūtinėms.
Pati dizainerė E.Michalak stebi matavimosi procesą, lenkiškai kažką vis paaiškina savo darbuotojams.
Ši ilgaplaukė blondinė rožine spalva nudažytais plaukų galiukais anksčiau kūrė apatinius kitose įmonėse, kol visa tai jai atsibodo.
Ji pradėjo vaikščioti į susitikimus su kitomis moterimis iš interneto forumo „Lobby Biusciastych“ – „Didžiakrūtė interesų grupė“.
Ji paprašė moterų pasimatuoti jos sumodeliuotas liemenėles. Taip lenkė atrado unikalų dydžio nustatymo metodą.
E.Michalak „The New York Times“ paaiškino, kad jei turi dideles krūtis, jas matuojant atsistojus nebus aišku, kiek krūties turi prilaikyti liemenėlė. Juo labiau neteisingi matavimai parduotuvėse, kai išmatuojama moteris, jau dėvinti liemenėlę.
„Didesnei ir dėl to sunkesnei krūtinei reikia kitokių techninių sprendimų, – sakė dizainerė. – Tiesą sakant, tada naudojame visai kitokį liemenėlių konstravimo būdą.“
Anot „The New York Times“, savaime aišku, kad gyvenime yra svarbesnių reikalų nei apatiniai. Tačiau daugybė moterų liemenėles dėvi kiekvieną dieną.
O įsigilinęs į tokius banalius kasdienybės aspektus supranti, kiek rinkoje yra subtilios neteisybės.
Rinka sprendžia, kurie kūnai yra normalūs ir dėl to verti tinkančių drabužių.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
