Iranas labai apgailestauja, kad buvo padaryta klaida, dėl kurios prie Teherano buvo numuštas Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas. Tai šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Hassanas Rouhani. „Irano Islamo Respublika labai apgailestauja dėl šios katastrofiškos klaidos“, – parašė jis tviteryje. H. Rouhani taip pat pareiškė užuojautą tragedijos aukoms.
Pasak jo, incidentas bus tiriamas, kol bus išaiškintos šios „didelės tragedijos“ ir „nedovanotinos klaidos“ aplinkybės. Šeštadienio rytą naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“.
Oro linijų „Ukraine International Airlines“ (UIA) orlaivio nelaimė įvyko Irano ir Amerikos konflikto fone. Vos prieš dvi minutes iš Teherano pakilęs orlaivis žemyn smigo praėjus dviem valandoms po to, kai buvo apšaudytos Amerikos karių bazės Irake.
Orlaivis buvo puikios būklės, pilotai patyrę, meteorologinės sąlygos geros, bet dar ore užsidegęs lėktuvas nežinia kodėl smigo žemėn – nebuvo jokios vilties, kad kas nors liko gyvas.
Nuo pat pradžių šios detalės kėlė abejonių, o ketvirtadienį Vakarų žiniasklaida citavo kraują stingdančius žvalgybininkų įtarimus: Iranas pats netyčia numušė civilinį orlaivį.
Teheranas vakar darkart griežtai paneigė, kad jų kariškiai paleido priešlėktuvinę raketą „žemė–oras“ ir numušė UIA lėktuvą. Iranas ragino garsiausiai kaltinimus žeriančioms Kanadai bei JAV pateikti konkrečių įrodymų.
„Mums viskas akivaizdu. Mes galime užtikrintai pasakyti: jokia raketa į lėktuvą nepataikė. Jeigu jie jau tokie tikri, kad orlaivį sunaikino raketa, tegu parodo pasauliui, ką žino“, – pareiškė Irano nacionalinio aviacijos departamento vadovas Ali Abedzadeh.
Iranas leido atvykti ir dalyvauti tyrime Ukrainos bei „Boeing“ kompanijos atstovams. Atkeliaus ir 10 žmonių delegacija iš Kanados, kuri padės žuvusių šeimoms. Tiesa, Iranas iki šiol niekam neduoda tirti vadinamųjų juodųjų dėžių.
Šeštadienį Iranas jau turėjo atsiprašyti ir pripažinti savo klaidą: Ukrainos laineris „Boeing 737“ buvo numuštas per klaidą.
Gali sukelti net perversmą
Irano tyrėjų komandai vadovaujantis Hassanas Rezaeifaras tikina, kad informacijos iš savirašių įrenginių analizė užtruks daugiau negu mėnesį, o oficialus tyrimas greičiausiai bus baigtas tik 2021 metais.
„Jeigu Iranui nepavyks išgauti informacijos iš juodųjų dėžių, prašysime tarptautinių ekspertų pagalbos“, – teigė H.Razaeifaras.
Pateiktos šiurpos tragedijos detalės gali sukelti tektoninį lūžį Irano režime. Žmonės gali valdžiai ir neatleisti, nes kaltins ją pražudžius niekuo dėtus žmones.
Remiantis Ukrainos užsienio reikalų ministro Vadimo Pristaikos pateiktais duomenimis, orlaivyje buvo 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių – 9 iš jų įgulos nariai, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, kai kurie orlaiviu skridę žmonės turėjo dvigubą pilietybę – Irano ir kitos valstybės. Todėl Iranas skaičiavo kitaip – kad jų šalies piliečių žuvo 147.
Pastaruoju metu Irano piliečiai telkėsi valdžios pusėje – įsiutę laidė grasinimus Amerikai ir degino JAV vėliavas, kai buvo nukautas generolas Qassemas Soleimani, gedėjo vienybėje.
Tačiau šis susivienijimas su valdžia trapus – Iranas dar nepamiršo, kaip režimo pasiųsti pareigūnai ir kariškiai kovojo su protestuotojais, kai pernai jie išėjo į gatves nepatenkinti dėl ekonominės padėties, susiklosčiusios dėl JAV sankcijų.
Teigiama, kad malšinant neramumus nužudyti keli šimtai protestuotojų.
Plonas iraniečių vienybės ledas gali staigiai ištirpti, nes paaiškėjo, kad 176 žmonės – daugiausia Irano piliečiai ar dvigubą Irano ir kitos šalies pilietybę turintys asmenys – žuvo dėl Irano pajėgų paleistų raketų.
Duomenų atskleisti neskubėjo
Dar ketvirtadienį JAV, Jungtinės Karalystės ir Kanados pareigūnai pranešė, kad „labai tikėtina“, jog Iranas numušė „Boeing 737“, skridusį iš Teherano į Kijevą. JAV pareigūnai manė, kad keleivinis lėktuvas buvo neteisingai pripažintas grėsme.
„Turime žvalgybinių duomenų iš kelių šaltinių – įskaitant savosios žvalgybos bei mūsų partnerių. Jie rodo, kad orlaivis buvo pašautas raketos „žemė–oras“, – dar vakar teigė Kanados premjeras J.Trudeau.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat sakė, kad turi dvejonių dėl Ukrainos oro linijų lėktuvo nelaimės.
„Lėktuvas skrido virš pavojingo rajono. Kai kas galėjo padaryti klaidą. Turiu nuojautą, kad įvyko kažkas baisaus, kažkas labai baisaus“, – sakė D.Trumpas.
Šią tezę, anot ekspertų, patvirtino tai, kad buvo užfiksuoti priešraketinės gynybos sistemos signalai. Be to, palydovai užfiksavo du paleidžiamų raketų blyksnius ir dar vieną – greičiausiai sprogimo blyksnį.
JAV pareigūnai prieš porą dienų vengė atskleisti, kokie įrodymai leidžia manyti, kad Iranas paleido raketą iš rusiškos „Tor“ sistemos. Bet pripažino, jog regione turi palydovų ir kitokių jutiklių ir gali perimti kai kuriuos iraniečių pokalbius.
Vakarų šalys galėjo delsti pasidalyti informacija, nes ji – iš itin slaptų saugumo šaltinių.
Paragino nuteisti kaltuosius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šįryt išplatintame pranešime teigė, kad tikisi, jog Irano valdžia nubaus už tragediją atsakingus asmenis. „Rytas buvo nemalonus, tačiau mes išgirdome tiesą. Nepaisant to, kad tarptautinė tyrėjų komisija dar neatliko savo darbo, Iranas pripažino savo kaltę“, – sakė Ukrainos lyderis.
„Mes reikalaujame, kad už šią nelaimę būtų atsakyta. Tikimės, kad Irano valdžia atliks nuodugnų tyrimą, kaltieji atsakys už savo skriaudas, o žuvusiųjų kūnai bus sugražinti“, – sakė V. Zelenskis. „Tikimės, kad bus atsiprašyta, nukentėjusiųjų šeimoms bus išmokėtos kompensacijos. Noriu, kad tyrimui nebūtų trukdoma ir 45 mūsų šalies tyrėjai galėtų toliau sėkmingai tęsti tyrimą“, – tikino Ukrainos vadovas.
Dar vakar Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika pranešė, kad JAV pareigūnai suteikė Kijevui „svarbių duomenų“ apie Irane sudužusį Ukrainos oro linijų lėktuvą.
„Prezidentas V.Zelenskis ir aš susitikome su JAV atstovais, – tviteryje parašė V.Prystaika. – Gavome svarbių duomenų, kuriuos išnagrinės mūsų ekspertai.“
Vėliau penktadienį V.Zelenskis lėktuvo katastrofą telefonu aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo.
Amerikiečiai tyrime nedalyvauja – išskyrus kompanijos „Boeing“ atstovus, todėl JAV greičiausiai artimai bendradarbiaus ir informacija apie galimą nelaimingą atsitikimą dalysis su ukrainiečiais.
Daug akademikų ir studentų
Dauguma keleivių Kijeve turėjo persėsti į lėktuvą, skraidinusį į Torontą. Tai buvo iraniečiai, kurie dėstė skirtinguose Kanados universitetuose, ir ten besimokantys studentai, kurie per atostogas lankė šeimas.
„Žmonės, kuriuos praradome per katastrofą, buvo vieni protingiausių jaunųjų tyrėjų visame pasaulyje“, – apgailestavo Toronto universiteto profesorė Neda Maghbouleh.
Daug žuvusiųjų buvo baigę Teherano Sharifo universitetą. Daug jų vėliau emigravo į Kanadą arba tęsė studijas šios Šiaurės Amerikos šalies universitetuose.
Skaičiuojama, kad 2016–2018 metais studentų iš Irano skaičius Kanadoje išaugo daugiau nei dvigubai. Per katastrofą žuvo Edmontono, Kvebeko, Ontarijo, Naujosios Škotijos ir Britų Kolumbijos universitetų dėstytojų, studentų ir absolventų. Visi – iraniečių kilmės.
Kanada tapo pagrindine kryptimi inžinerinių mokslų studentams iš Irano.
Savo šalyje baigę mokyklas ar bakalauro studijas iraniečiai lengvai įstodavo į Kanados universitetus. Be to, Kanada siūlo galimybę studentams iš kitų šalių įgyti pilietybę.
Aprimo, bet karo kirvio neužkasė
Finansų rinka sparčiai atsigavo po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, jog „Iranas atsitraukia“. JAV prezidentas bent kol kas džiaugiasi pergale: JAV nukovė seną priešą, karines kampanijas prieš JAV karius rengusį Irano generolą Qasemą Soleimani, tačiau jokių nuostolių nepatyrė – kai Iranas paleido keliolika raketų į JAV kariškių bazes, niekas nenukentėjo.
Panašu, kad Iranas ir nesiekė padaryti didesnės žalos, nors ir grasino „žiauriu kerštu“ po to, kai buvo nukautas antras pagal įtakingumą šalies asmuo – po ajatolos Ali Khamenei. Iraniečiai smogė patiems aiškiausiems taikiniams – Irake dislokuotiems JAV kariams, amerikiečiai prieš tai buvo gavę įspėjimą. Nors A.Khamenei tikino, kad „Amerika gavo antausį“, panašu, kad Iranas nebesiekė toliau kurstyti konflikto: norėjo nuraminti saviškius ir dar labiau neįsiutinti Vašingtono.
Irano oficialiuose pranešimuose teigta, kad šalis „įvykdė ir užbaigė savigynos veiksmus“ – regis, daugiau atakų neplanuojama. Vis dėlto Irane pastebima, kad daugybė žmonių liko nepatenkinti sąlygiškai švelniu Teherano atsaku. Irano ginkluotųjų pajėgų vadas Mohammadas Bagheri Irano naujienų agentūrai „Tasnim“ žadėjo, kad „režimas surengs daug didesnį kerštą priešui ateityje“. O oro pajėgų atstovai tikino, kad „šimtai raketų yra kovinės parengties“.
Vis dėlto Vidurinių Rytų regiono ekspertai tikina, kad Irano retorika visuomet aštri, tačiau panašu, kad milžiniško tiesioginio karo grėsmė atslūgo. Žinoma, D.Trumpo ir Teherano režimo trintis greitai nesibaigs, įprastai užtrunka, kol Iranas vėl smogia ir dažnai – ne tiesiogiai, o per tarpininkus.
Teheranas patyręs asimetriniame kare, rengiant kibernetines atakas ir staigius smūgius užsienyje – kaip kad buvo pernai, kai pasaulio rinką supurtė bepiločių skraidyklių ataka prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą. Iranas veikia per trečiąsias šalis: pavyzdžiui, bendradarbiauja su Libane įsikūrusia karine grupuote „Hezbollah“, kuri gali būti paraginta kurstyti konfliktus Viduriniuose Rytuose – Izraelyje, Irake, Sirijoje ir sunitiškose Persijos įlankos šalyse.
Parengta pagal AP, BBC, CNN, „Reuters“ inf.
