Po šio sprendimo tarp norvegų netyla kalbos apie Norvegijos vaikų apsaugos tarnybą ir jos elgesį su vaikais bei jų šeimomis. Kyla klausimas: ar Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba iš tikrųjų labai skiriasi nuo kitų šalių vaikų apsaugos tarnybų.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba yra plačiai kritikuojama už tai, kad lyderiauja perimant vaikų globą iš tėvų. Tačiau Norvegijos mokslininkų nuomone daugelis šalių elgiasi panašiai arba greit paseks Norvegijos pavyzdžiu.
Nagrinėja dešimtis bylų
Europos Žmogaus Teisių teismas šiuo metu yra gavęs 30 bylų susijusių su Norvegijos vaiko teisių apsaugos „Barnevernet“ sistemos elgesiu. Daugelyje iš šių bylų vaikai iš šeimų buvo paimti iš karto po gimimo.
Profesorė Marit Skivenes iš Bergeno universiteto Diskretiškumo ir Paternalizmo tyrimų centro (Centre for Research on Discretion and Paternalism) teigia, kad norvegų vaikų apsaugos tarnyba turi daugiau panašumų su kitų šalių tokiomis tarnybomis nei skirtumų. Tarptautinis Diskretiškumo tyrimų centras tiria vaikų teisių apsaugą, vaikų teises ir jėgos panaudojimą prieš individą gerovės valstybėje.
„Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba yra kritikuojama už tai, kad aktyviai perima rūpinimąsi vaiku krizinėje situacijoje. Tačiau yra ir daugiau šalių, kurios elgiasi panašiai kaip ir Norvegija. Tai yra Suomija ir Švedija“, – pasakoja profesorė.
Pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaikų apsaugos sistemos
Pasak profesorės, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaiko teisių apsaugos sistemos: orientuotos į šeimos aptarnavimą ir orientuotos į riziką.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema priklauso pirmai kategorijai. Tai sistema, kuri teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. Viena iš priemonių šioje sistemoje yra tėvų konsultavimas. Šioje kategorijoje yra ir Vokietijos vaikų teisių apsaugos sistema.
Vaikų teisių apsaugos sistema, kuri yra orientuota į riziką, įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Rizikuojanti vaikų teisių apsaugos sistema yra įsivyravusi pavyzdžiui JAV ir Rytų Europoje. Tai sistemos kurioms labiau rūpi sankcijos ir juridinės priemonės. Šioje sistemoje nėra stengiamasi bandyti pakeisti šeimos padėtį iš vidaus.
Pirmojo tipo vaikų teisių apsaugos sistemoje vaiko poreikiai ir teisės yra pagrindas. Toks modelis yra paplitęs socialdemokratiškose šalyse. Rizikuojančioje apsaugos sistemoje praktikuojamoje JAV yra visiškai priimtina kad vaikas auga šeimoje, kurioje tėvai turi problemų su svaigalais.
Nieko nestebina, jeigu vaikas tokioje šeimoje yra išvežamas pagyventi pas kitą giminaitį, kai svaiginimosi priemonių vartojimas šeimoje paūmėja. Toks netikrumas vaiko gyvenime nebūtų toleruojamas Norvegijoje arba kitoje šalyje kur vaiko teisių apsaugos modelis yra orientuotas į šeimos aptarnavimą.
Jie galvoja visai kitaip ir institucija įsikiša visai kitu metu.
Norvegija lyderiauja
Profesorė M.Skivenes atkreipia dėmesį, kad visose šalyse, kur valstybė aktyviai kišasi į šeimą ir gina vaiko teises, kils įtampa tarp tėvų ir vaiką ginančios institucijos.
„Šiuo metu daugelis šalių yra susirūpinę dėl vaikų padėties. Norvegija šioje srityje lyderiauja, – sako profesorė. - Todėl ir esame kritikuojami. Norvegija pakilo į kovą ir nusvilo.“
Buvusi Norvegijos vaikų apsaugos ministrė Linda Hofstad Helleland duodama interviu „Aftenposten“ laikraščiui sakė, kad Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba lyderiauja ir greitai kitos šalys paseks jos pavyzdžiu.
„Būtent taip ir yra. Vis daugiau šalių draudžia taip vadinamą „auklėjamąjį smurtą“. Vaikai jau nėra laikomi tėvų nuosavybe. Jie turi savo teises. Reikia džiaugtis galimybe skųstis“, – tikino sociologė.
Kodėl Europos Žmogaus Teisių teismas priėmė spręsti tiek daug bylų prieš Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą „Barnevernet“?
„Tai, kad yra tiek daug skundų, rodo, kad Norvegijos sistema sudaro palankias sąlygas skųstis. Tai taip pat rodo, kad Norvegijos tėvai ir jų advokatai išmoko skųstis Strasbūrui. Jie turi pakankamai žinių ir resursų kad galėtų pasinaudoti EŽT teismu. Ir tai nereiškia, kad klaidingi sprendimai yra priimami tik Norvegijoje“, – M.Skivenes.
Atsižvelgia į vaikus
„Barnevernet“ vaikų susivienijimo lyderė Vilde Adolfsen sako, kad kai vyksta debatai apie vaikų teisių apsaugos sistemą, dažnai vaikų balsas lieka neišgirstas.
„Bylose, kur tėvai apskundžia sprendimą Europos Žmogus Teisių Teismui, dažnai nieko nežinome apie vaikus, – teigia V.Adolfsen. – Mano manymu, tėvų teisės yra iškeliamos aukščiau vaikų, o vaikų teisės yra pažeidžiamos. Tai kelia susirūpinimą.“
Jos manymu, svarbu atkreipti dėmesį į pastarąjį EŽTT sprendimą, kuris rodo, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba gali įvelti rimtų klaidų.
„Mes baiminamės, kad prieštaringa diskusija apie šią instituciją gali sukelti nepageidaujamą reakciją ir mažiau žmonių norės tapti pakaitiniais tėvais bei mažiau kas ryšis pranešti apie vaiko gerovę šeimoje, – mano V.Adolfsen. – Kai vaiko teisių apsaugos sistema nuskamba iš blogosios pusės, niekas nenori turėti su ja reikalų.“
Nematė trejų pirmų metų
Tačiau V.Adolfsen džiaugiasi pastaruoju Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimu.
„Norvegijos institucijos turi atsikratyti šabloninio mąstymo, kad šeimai gali pakakti vos keturių ar šešių pasimatymų per metus su vaiku, kuris buvo paimtas iš šeimos. Kai kurie vaikai nori pasimatyti su savo tėvais dažniau, kiti gi nori matyti savo tėvus rečiau, ypač patyrę smurtą“, – sako V.Adolfsen.
Byloje, kurioje Norvegija lapkričio 22 dieną pralaimėjo Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teisme, vaikas iš tėvų buvo paimtas tiesiai iš gimdymo namų, praėjus vos dviem dienoms po gimdymo.
Vos gimęs vaikas buvo paimtas iš tėvų, nes buvo suabejota motinos psichine sveikata, jos ankstesniu svaiginančių priemonių vartojimu ir vaidais su mergaitės tėvu.
Ši pergalė prieš Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą yra dalinė. Byloje EŽTT nusprendė, kad Norvegija pažeidė žmogaus teises apribodama dukros ir tėvų susitikimus po vaiko paėmimo iš šeimos, bet nepažeidė teisių paimdama dukrą. Tėvai galėjo pasimatyti su dukterimi šešis kartus metuose, o susitikimas kartu su policijos ir vaikų teisių apsaugos darbuotojais galėjot tęstis dvi valandas.
Tai, kad EŽTT nusprendė, jogbuvo pagrindo paimti mergaitę iš tėvų, jos tėvų nenudžiugino, ypač turint galvoje, kad po trijų metų tėvai atgavo mergaitės globą.
Tėvų manymu, vaiko apsaugos sistema nepagalvojo, kad žmonės keičiasi, atsisako žalingų įpročių, atsiradus vaikui surimtėja. Be to visi aplinkiniai matė, kad jie yra geri tėvai. Šiuo metu jie vėl yra visi kartu ir vienintelis likęs šeimos skausmas yra tai, kad nepamatė kaip mergaitė augo pirmus trejus metus.
Norvegija jau trečią kartą pralaimi Strasbūro teisme ir tik du kartus buvo išteisinta. Nors dar laukia daug laimėjimų ir pralaimėjimų, tai yra rimtas įspėjamasis signalas šiai besikišančiai į šeimos gyvenimą institucijai.
Parengta pagal „Bergens Tidende“ ir VG.
