Į postus grįžo beveik „amžinais“ laikomi lyderiai, iškilo nauji politikai, kurie dabar kuria naują tarptautinę tvarką. Teroristiniai išpuoliai itin suaktyvėjo ir išsiplėtė į visus pasaulio kraštus. Tai dar kartą įrodė, kad saugiai negali jaustis niekas.
Gamtinės katastrofos paskatino žmoniją atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Tai kurstė judėjimą, kuris stengiasi įtikinti pasaulio galingiausiuosius, kad yra būtina imtis ryžtingų veiksmų, kol dar nėra vėlu.
Tad kokie įvykiai pasaulyje ryškiausiai ženklino šį dešimtmetį ir kokiomis nuotaikomis žmonija pasitinka 2020 metus?
2010 m. Prasidėjo „Arabų pavasario“ revoliucijų banga.
Didžiausi perversmai įvyko Tuniso, Egipto, Jemeno ir Libijos šalyse. Gruodžio 18-ąją dieną prasidėję procesai visame arabų pasaulyje, paskatino iki šiol nesibaigiančius politinius pokyčius.
Tunise buvo išformuota politinė policija, nuversta valdančioji partija ir jos lyderis Zinas Al Abidinas Ben Ali, paleisti politiniai kaliniai. Po įvykių Tunise, revoliucijos persirito ir į kitas regiono šalis.
Egipte po „Arabų pavasario“ pirmą kartą įvyko demokratiški prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo 2012 m. Mohamedas Morsi, tačiau jis jau po metų buvo nuverstas, o valdžia perėjo į karinės chuntos rankas.
„Arabų pavasarį“ paskatinusiu veiksniu galima laikyti socialinius tinklus. Žmonės naudodamiesi „Facebook“, „Twitter“ ir kitomis platformomis dešimtimis tūkstančių rinkosi į protestus. Įvairių šalių valdžios netgi bandė blokuoti priėjimą prie socialinių tinklų.
Sirijoje, Irake, Libane ir Jemene po „Arabų pavasario“ prasidėjo kruvini pilietiniai karai, kurių dalis nėra nurimę iki šių dienų. Viso „Arabų pavasario“ metu žuvo per 61 tūkst. žmonių.
2010 metais taip pat įvyko prezidentinio orlaivio Tu-154 tragedija prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kachynskis ir kiti aukščiausi šalies vadovai. Šiais metais viso pasaulio akys buvo nukrypę į Haitį, kurį supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 200 tūkst. žmonių gyvybes. Nerimą kėlė ir Ejafjadlojokudlio (isl. Eyjafjallajökull) ugnikalnio išsiveržimai, kurie sutrikdė visos Europos skrydžių judėjimą.
2011 m. visą pasaulį sudrebino Fukušimos I atominės elektrinės avarija.
Dėl kovo 11 dieną prasidėjusio cunamio ir žemės drebėjimo sutriko reaktorių aušinimo sistemų darbas, kuris nėra atstatytas iki šiol. Tuomet dėl didesnės avarijos grėsmės buvo evakuotos ir aplinkinės gyvenvietės.
Šiai katastrofai buvo priskirtas septintas INESA reikšmingumo lygmuo. Toks pat pavojaus lygmuo buvo priskirtas ir Černobylio įvykiams. Po įvykusio cunamio, žemės drebėjimo ir branduolinės katastrofos žuvo arba dingo 18,5 tūkst. žmonių.
Po katastrofos buvo evakuota 154 tūkst. aplink gyvenusių žmonių. Į aplinką buvo išmesta milžiniški kiekiai radioaktyvių izotopų.
Skaičiuojama, kad avarijos padarinių likvidavimas užtruks dar kelis dešimtmečius.
2011 metais paskelbta ir apie Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi ir teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno mirtis. Taip pat kilo judėjimas „Occupy“, kurio metu žmonės visame pasaulyje protestavo prieš ekonominę ir socialinę nelygybę.
2012 m. Vladimiras Putinas sugrįžo į prezidento postą Rusijoje.
V.Putinas į Kremliaus šeimininko sostą sugrįžo po to, kai ketveriems metams jį buvo užleidęs Dmitrijui Medvedevui. Tuomet V.Putinas prabilo ir apie galimybę vadovauti šaliai iki 2030-ųjų metų. D.Medvedevas apie tuometinį jo sugrįžimą į Kremliaus sostą ištarė: „Tai ilgam.“
Prieš tai 8 metus prezidentavęs ir 4 metus premjero postą užėmęs V.Putinas lengvai laimėjo rinkimus. Už „Vieningosios Rusijos“ kandidatą balsavo 63,6 proc. rusų.
Tais pačiais metais kovo 10 dieną Maskvoje įvyko tūkstantinis žmonių mitingas prieš V.Putino sugrįžimą į Rusijos prezidento postą, tačiau apčiuopiamesnių rezultatų protestuotojai nepasiekė.
V.Putinas į valdžią sugrįžo 6 metų kadencijai, nes prezidentu būnant D.Medvedevui buvo įvykdyti konstitucijos pakeitimai, kurie 2 metais pailgino prezidento valdymo trukmę. Dabartinė V.Putino kadencija truks iki 2024-ųjų.
Rusija ir visas pasaulis jau dabar spėlioja, kas pakeis „amžinuoju“ laikomą lyderį. Galbūt jis dar kartą pakeis konstituciją ir toliau sėkmingai valdys didžiausią pasaulyje valstybę?
2012-ieji – ir Baracko Obamos perrinkimo į JAV prezidento postą antrajai kadencijai metai. Finalinėje kovoje jis įtikinamai nugalėjo Respublikonų partijos kandidatą Mittą Romney. Šiais metais įvyko Jungtinės Karalystės monarchės Elizabeth II deimantinis valdymo jubiliejus. Šių metų sausį taip pat įvyko kruizinio laivo „Costa Concordia“ avarija, kurios metu prie Italijos krantų buvo evakuoti keli tūkstančiai keleivių.
2013 m. popiežius Benediktas XVI pasitraukė iš pareigų, o jas užėmė popiežius Pranciškus.
Katalikų bendruomenę 2013-aisias sukrėtė nelaukta naujiena – popiežius Benediktas XVI vasario 11 dieną perskaitė pareiškimą, jog dėl silpnos sveikatos bei amžiaus jis palieka sostą. Pareigas jis vykdė iki vasario 28 d. 20 val.
Tai buvo pirmas kartas nuo 1415-ųjų, kai popiežiaus Katalikų bažnyčia neteko vadovo ne dėl mirties, bet dėl to, kad jis pasitraukė iš pareigų. Benediktas XVI tai padarė savo valia.
Naujo popiežiaus reikėjo tik iki kovo 13 dienos, kai buvo išrinktas naujasis vadovas – popiežius Pranciškus.
Per savo vadovavimo Romos katalikų bažnyčiai metus popiežius Pranciškus pasižymėjo savo nuolankumu, Dievo gailestingumo akcentavimu. Jis atsidavė rūpinimuisi vargšais ir skatino skirtingų religijų dialogą. Popiežius Pranciškus daug keliauja ir teigia, kad bažnyčia turi būti atviresnė ir stetingesnė.
Argentinietis tapo pirmuoju popiežiumi jezuitu ir pirmuoju popiežiumi iš Naujojo pasaulio. 2018-aisis popiežius Pranciškus viešėjo Lietuvoje. Tai buvo antrasis Romos katalikų popiežiaus vizitas mūsų šalyje.
2013 m. viso pasaulio akys taip pat krypo į teroristinius išpuolius Bostono maratone ir buvusio Centrinės žvalgybos tarnybos darbuotojo Edwardo Snowdeno įvykdytą informacijos nutekinimą. E.Snowdenas atskleidė, kaip Nacionalinė saugumo agentūra šnipinėja žmones internete.
2014 m. dėmesį prikaustė proeuropietiška revoliucija Kijeve ir karinis konfliktas Rytų Ukrainoje.
2014 metų vasario mėnesį Ukrainos sostinėje Kijeve prasidėjo revoliucija, pakeitusi visą šalį. Nors proeuropietiškas ir taikus Euromaidano judėjimas prasidėjo kiek anksčiau, vasario mėnuo sostinės Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo konfliktais.
Šio mėnesio 18 dieną, protestuotojai susirėmė su policija. Per kitas kelias dienas žuvo mažiausiai 82 žmonės ir daugiau nei 1000 buvo sužeisti.
Susirėmimai Ukrainos sostinėje baigėsi koalicijos pakeitimu Aukštojoje Radoje ir tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris galiausiai pabėgo į Rusiją, nuvertimu.
Tačiau tai buvo tik labai ilgų neramumų pradžią – kovo mėnesį buvo patenkintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymas įvesti karius į Krymą. Šis pusiasalis galų gale buvo aneksuotas.
Konfliktas persikėlė į Donbaso regioną, kuriame balandžio mėnesį prasidėjo karas tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškųjų separatistų.
Liepos mėnesį dėl šio konflikto nukentėjo ir kitų šalių piliečiai – Rusijos kariškių raketa numušė virš separatistų kontroliuotos teritorijos iš Amsterdamo į Kvala Lampūrą skridusį „Malaysia Airlines“ lainerį, kuriame buvo 298 žmonės.
Konfliktas Donbaso regione tęsiasi iki šiol. Jo metu jau yra žuvę per 14 tūkst. žmonių, o dar bent pora milijonų buvo priversti bėgti iš savo namų.
Šiais metais viso pasaulio nerimą kėlė sparčiai pradėjęs plisti ebolos virusas. 2015-aisiais taip pat paslaptingai dingo „Malaysia Airlines“ laineris MH370. Jis skrido iš Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro į Pekiną. Lėktuvo paieškos truko kelis metus, tačiau jokių vaisių nedavė.
2015 m. pasaulis drebėjo nuo teroristinių išpuolių Prancūzijoje.
Prancūziją ir visą pasaulį 2015 metais supurtė dar neregėto žiaurumo teroro išpuolis prieš Paryžiaus gyventojus.
Viskas prasidėjo lapkričio 13 dienos vakare, kai trys teroristai mirtininkai susisprogdino šalia Stade de France, kuriame tuo metu vyko futbolo rungtynės tarp Prancūzijos ir Vokietijos.
Po jų įvyko masinės šaudynės ir dar vienas teroristo mirtininko susisprogdinimas įvairiose miesto kavinėse ir restoranuose.
Teroristai tai pat atakavo „Bataclan“ teatrą, kuriame vyko grupės „Eagles of Death Metal“ koncertas. Visų atakų metu žuvo 137 žmonės, dar 430 žmonių sužeisti.
Teroristai buvo nukauti policijos prie „Bataclan“ teatro.
Šiais metais visą pasaulį sudrebino „Germanwings“ orlaivio sudužimas Alpėse. Lėktuvo pilotas Andreasas Lubitzas likęs vienas piloto kabinoje nusprendė nukreipti orlaivį į kalnus. Tai pakeitė lėktuvų saugumo reikalavimus. Dabar lėktuvo pilotų kabinoje niekada negali likti vienas žmogus. 2015-aisiais taip pat buvo nužudytas buvęs Rusijos vicepremjeras Borisas Nemcovas, o Prancūzijoje buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas.
2016 m. „Brexit“ referendumas Jungtinę Karalystę ilgam paskandino chaose.
Jungtinė Karalystė 2016 metų birželio 23 d. išreiškė savo nuomonę apie Europos Sąjungą.
Referendumo metu šalies piliečiai nedidele persvara nusprendė palikti ES – už išstojimą balsavo 51,89% žmonių.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių premjeras Davidas Cameronas organizavo referendumą, buvo per didelis įnašas į ES biudžetą, siekis sumažinti imigrantų skaičių ir įstatymų, kuriamų kartu su kitomis šalimis, kiekis.
Prieš „Brexit“ daugiausiai balsavo Londono ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, taip pat Škotija.
Šis referendumas ilgam Jungtinę Karalystę paskandino politiniame chaose. 2017 ir 2019 metais buvo organizuojami pirmalaikiai rinkimai, valdžioje esantys Konservatorių partijos atstovai ilgą laiką nesugebėjo susitarti dėl skyrybų su ES sutarties turinio, o vėliau šio susitarimo patvirtinti Parlamente.
Tačiau 2019-aisiais šioje istorijoje įvyko proveržis. Išstojimo sutartis galiausiai buvo patvirtinta, tad ateinančių metų sausio 31-oji bus paskutinė britų diena ES. Tiesa, tuomet prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu britams ir ES dar reikės susitarti dėl gyvenimo atskirai sąlygų.
2016-aisiais visą pasaulį sudrebino Kalėdų rytą įvykusi „Tu-154“ lėktuvo avarija Sočyje. Žuvo 92 žmonės, tarp kurių buvo visi Aleksandrovo ansamblio nariai. Šiais metais JAV prezidentu buvo išrinktas milijardierius Donaldas Trumpas, kuris įveikė savo oponentę demokratę Hillary Clinton.
2017 m. kilo „MeToo“ judėjimas prieš seksualinį priekabiavimą.
Ilgai tabu buvusi seksualinio priekabiavimo ir smurto tema gana plačiai išplito 2017 m. spalio mėnesį, kai socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo grotažymė „MeToo“.
Judėjimas kilo po to, kai buvo paviešinti garsių nukentėjusių moterų kaltinimai prieš kino prodiuserį Harvey Weinsteiną.
„MeToo“ frazę labiausiai išpopuliarino aktorė Alyssa Milano, kuri skatino visas nukentėjusias moteris pasidalinti savo išgyvenimais socialiniame tinkle „Twitter“.
Šiais metais visi pasaulyje akylai stebėjo įvykius Katalonijoje. Čia buvo suorganizuotas nepriklausomybės referendumas, kurio metu 92 proc. Ispanijos regiono gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, tačiau centrinė valdžia šį referendumą pripažino prieštaraujančiu konstitucijai.
2018 m. visą pasaulį papiktino Rusijos žiaurumas bei įžūlumas.
2018-ųjų kovo mėnesį buvęs agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija, kuri atvyko iš Maskvos aplankyti tėvą, rasti viename Jungtinės Karalystės miesto Solsberio parke netekę sąmonės. Jie buvo skubiai nugabenti į ligoninę, kurioje išsiaiškinta, kad jie buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Ligoninėje atsidūrė ir policininkas, kuris buvo vienas pirmųjų, atvykusių į incidento vietą. Tuomet niekas nežinojo, kad panašiu metu į Solsberį atvyko ir du Rusijos žvalgybos agentai, atrodę kaip paprasti civiliai. Būtent jie kvepalų buteliuke atsivežė Sovietų Sąjungoje pagamintą nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, kuria ir buvo apnuodyti Skripaliai.
Už šį incidentą atsakomybę Londonas skyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva, žinoma, šiuo kaltinimus neigė. Abu Skripaliai ataką išgyveno, o medžiagos pėdsakų Solsberyje šiuo metu neberandama.
Šiais metais pasaulį supurtė dar vienas skandalas. Sužinota, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabui dirbusi bendrovė „Cambridge Analytica“ gavo daugiau 50 mln. socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis, kuriuos panaudojo rinkiminei reklamai.
2019 m. kilo gaisras 850 metų senumo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.
2019-ųjų balandžio mėnesį visas pasaulis stebėjo, kaip garsioji Paryžiaus Dievo Motinos skendo liepsnose. Vienas žymiausių architektūros, religijos ir kultūros simbolių buvo gesinama net 400 ugniagesių, kurie su ugnimi kovojo apie 9 valandas.
Nors gelbėtojams pavyko išsaugoti katedros karkasą įr bokštus, stogas bei katedros smailė įgriuvo vos po kelių valandų nuo gaisro pradžios. Taip pat pavyko išsaugoti ir nemažai relikvijų, kurios buvo eksponuojamos katedroje.
Teigiama, kad gaisras įsiplieskė dėl atliekamas restauracijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po šio įvykio paskelbė, kad 850 metų senumo pastatas bus atstatytas. Tai – visos Prancūzijos tautos tragedija, kuri kainuos ne vieną milijoną eurų.
Šiemet žmonės netylėjo – daugelyje šalių praūžė įvairūs protestai. Daugiausiai dėmesio sulaukė judėjimas Honkonge, kuris prasidėjo vasarą reaguojant į dabar jau atšauktą ekstradicijos įstatymo projektą. Šis įstatymas būtų leidęs Honkongo gyventojams stoti prieš teismą žemyninėje Kinijoje, kur galimai būtų varžomos jų teisės.
Per pasaulį taip pat nusirito protestai dėl globalinio atšilimo, siekiant atkreipti pasaulio lyderių dėmesį į klimato kaitą ir taip paskatinti juos kažką daryti. Protestai vyko visuose pasaulio kampeliuose – nuo Australijos iki JAV, nuo Azijos iki Europos.
