Berlyne esanti gyvūnų prieglauda – didžiausia Europoje. Iš viso joje glaudžiasi net 1,4 tūkst. keturkojų, rašo „The Guardian“.
Jos savininkė Beate Kaminski nusprendė, kad nė vienam jų šventinių laikotarpiu nebus ieškoma naujų namų.
Taip nutarta todėl, kad dažnai žmonės, pagauti emocijų, nusprendžia gyvūnus pasiimti kaip dovaną sau arba artimiesiems, o praėjus šventinam šurmuliui keturkojai tampa nereikalingi ir grąžinami ar atsiduria gatvėse.
Tokį pat sprendimą priėmė ir kitos gyvūnų prieglaudos visoje Vokietijoje.
„Mes nenorime, kad gyvūnai būtų dedami po Kalėdų egle, o vėliau grįžtų pas mus paaiškėjus, kad tapo ne tokia dovana, kokios norėta“, – sakė Berlyne įsikūrusios gyvūnų prieglaudos savininkė B.Kaminski.
Jokia naujiena, kad praėjus šventėms nemažai gyvūnų, paimtų kaip dovana, būna grąžinami į prieglaudas.
Tokio likimo sulaukia ne tiktai šunys ir katės – tarp dažniausiai grąžinamų yra vėžliai, driežai, gyvatės.
Gyvūnų prieglaudos tikisi, kad jų kampanija „Gyvūnų vieta nėra po Kalėdų egle“ privers žmones susimąstyti.
Driežus prižiūrintis Kay Kieselbachas, kuris septynerius metus dirbo gyvūnų prieglaudoje, tikino, kad žmonės, pasiimdami šiuos gyvūnus, dažnai nelabai daug apie juos žino, nesupranta jų priežiūros ypatumų, tad vėliau apsigalvoja.
„Mes norime priminti, kad gyvūnai nėra dovana. Dažnai jie pasirenkami nesugalvojus, ką daugiau padovanoti.
Bet niekada nereikia rinktis gyvūno kaip staigmenos kitam žmogui“, – tikino K.Kieselbachas.
Didžiausia Berlyno gyvūnų prieglauda kasmet priglaudžia nuo 10 iki 12 tūkst. įvairių gyvūnų.
Prieglaudos išlaikymo sąnaudos siekia net aštuonis milijonus, o lėšos dažniausiai surenkamos iš aukų.
Prieglaudoje dirba daugiau nei 170 darbuotojų, aštuoni veterinarai ir net iki 800 savanorių, kurie kiekvieną dieną maitina gyvūnus, valo jų narvus, išveda šunis pasivaikščioti.
Prieglauda turi ir atskiras patalpas sužeistiems gyvūnams gydyti, o tokių pasitaiko tikrai nemažai.
„Mes niekada nenužudome gyvūnų, kurių atsisakė žmonės“, – pasakojo B.Kaminski.
Moteris tikino, kad tik išskirtiniais atvejais, kai gyvūnas nebeturi galimybių gyventi, susirenka etikos komisija, kuri turi nuspręsti dėl jo užmigdymo.
Gyvūną priglaudusi 71-erių Jutta Meier pasakojo spėjusi pasiimti šuniuką, kol dar neįsigaliojo draudimas.
Tačiau prieš tai ji turėjo dviejų valandų trukmės pokalbį su prieglaudos darbuotojais.
Moteris turėjo įtikinti, kad galės pasirūpinti gyvūnu, ir sutikti, kad prieglaudos savanoriai kartais apsilankytų jos namuose patikrinti, kaip laikosi augintinis.
