Christoperis Grau prisistato kaip automobilių fanatikas ir technikas. Jo naujausio vaizdo įrašo kokybė išties galėtų būti geresnė – vaizdas drebėjo, o garsas buvo prastas, tačiau tai žmonių neatbaidė: jo valandos trukmės kritikos naujausiems Vokietijos klimato apsaugos įstatymams klausėsi daugiau nei 150 tūkstančių žmonių.
Kitaip nei dauguma kritikuojančių Vokietijos planuojamus mokesčius už anglies dvideginio išmetimą, C.Grau nepatenkintas ne todėl, kad nauji įstatymai jam atrodo prastai apgalvoti ar silpni. Jis buvo pasipiktinęs todėl, kad tokie planai išvis egzistuoja.
Vyro kalba paliko didelį įspūdį kitiems automobilininkams. Mechaniko draugai ne tiktai parašė daugybę teigiamų komentarų, bet ir sukūrė „Facebook“ grupę pavadinimu „Penktadieniai už arklio galią“ („Fridays for Horsepower“), kurios administratoriaus pareigas perleido C.Grau.
Pasak grupės aprašymo, jų tikslas yra smagiai pasipriešinti pašėlusiai klimato manijai.
Atsakas buvo stebinantis – uždaroje „Facebook“ grupėje dabar yra daugiau nei 540 tūkst. narių.
C.Grau netyčia pradėjo susirūpinusių automobilininkų judėjimą – viskas, ko tam reikėjo, buvo šūkis. Pasak jų, jie priešinasi pretenzijoms ir vaizduojamam šventumui, kurį įkūnija G.Thunberg ir jos sekėjai.
Kyla nepasitenkinimas
C.Grau grupė yra ženklas, kad tarp Vokietijos rinkėjų auga nepasitenkinimas.
Tai rodo, kaip skiriasi Vokietijos gyventojų nuomonė klimato kaitos klausimu.
Jeigu penktadienį apsilankytumėte Berlyne ar kitame dideliame Vokietijos mieste, tikriausiai pagalvotumėte, kad vokiečiai turi vieną nuomonę klimato kaitos klausimu.
Bet kol tėvai rašo raštelius savo vaikams, kad jie galėtų išeiti iš pamokų ir dalyvauti protestuose, kitai visuomenės daliai protestų banga reiškia išpuolį prieš jų gyvenimo būdą.
Komentaruose „Penktadieniai už arklio galią“ grupėje – ir kitose klimato skeptikų grupėse – išreiškiamas pasipiktinimas jaunimu, kuriam visas jų tėvų kartos gyvenimo būdas tapo problema: jų pasirinktas būdas keliauti iš taško A į tašką B, pirkiniai, prekių ir paslaugų gamybos būdai, valgiai ir net pomėgiai.
Nuo šių kritikų pabėgti sunku. Jie laukia internete, spaudoje ir gatvėje. Visureigių savininkai iš Hamburgo ir Miuncheno randa raštelius ant savo mašinų: „Tavo automobilis per didelis.“
Pasitaiko ir piktesnių žinučių, pavyzdžiui: „Ar kada nors susimąstei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus? O gal tavo ego patenkinti reikia tokios išsiskiriančios mašinos?“
Tokių žinučių gavėjai nesupranta, kodėl jų transporto priemonės egzistavimas laikoma agresijos išraiška. Jų nuomone, tikroji agresija yra vaikščiojimas po stovėjimo aikšteles ir lapelių lipdymas prie mašinų.
Ne paslaptis, kad vokiečiai myli savo mašinas. Dauguma jų į automobilius žiūri kaip į laisvės simbolį. Didelei daliai Vokietijos gyventojų mašinos yra daugiau nei paprasti įrenginiai.
Mažai tikėtina, kad pavojus kam nors kitam – tarkim, pramoniniams katilams – taip stipriai paliestų žmonių jausmus.
Tiesa, „Penktadieniai už arklio galią“ yra tik „Facebook“ grupė, o ne masiniai protestai gatvėse. Net jei visi 540 tūkst. narių susiburtų realybėje, jų skaičių vis vien nustelbtų 1,4 mln. žmonių, kurie rugsėjo 20-ąją išėjo į Vokietijos gatves palaikydami judėjimą „Penktadieniai už ateitį“.
Tačiau dauguma arklio galios mėgėjų yra suaugusieji ir, kitaip nei dauguma „Penktadienių už ateitį“ demonstrantų, jie gali balsuoti. Tai – priežastis, dėl kurios į juos žiūrima rimtai.
Politikai bijo protestų
Klimato apsaugos prieštaros yra galvos skausmas daugumai politinių partijų.
Politikai – ypač Didžiosios koalicijos, kuriai priklauso Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir centro kairės socialdemokratai (SPD), nariai – bijo išprovokuoti maištą, panašų į „geltonųjų liemenių“ judėjimą, sudrebinusį Prancūziją.
Pastarąjį judėjimą sukėlė planuojamas degalų mokesčių padidinimas. Daugybė protestuotojų gyveno atokiose vietose, į kurias autobusai važiuoja retai, o susisiekimas traukiniu išvis neįmanomas.
Alexanderis Dobrindtas, konservatyvios CSU partijos atstovas Vokietijos parlamente, bijo galimos neigiamos reakcijos.
„Visi, kurie už klimato apsaugą nori kovoti šeimų ir priemiesčių gyventojų sąskaita, tikrai padidins protestų ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo Vokietijoje pavojų“, – sakė politikas.
Kai Didžiosios koalicijos atstovai susirinko dėl užsitęsusių klimato apsaugos derybų, CSU ir socialdemokratai (SPD) labiausiai norėjo apriboti pradinę kainą už toną išmesto anglies dvideginio.
Galiausiai buvo nuspręsta, kad mokestis už toną į atmosferą išmesto anglies dvideginio bus 10 eurų. Ankstesniame pasiūlyme minėtas 20 eurų mokestis, tačiau CSU nusprendė, kad jis būtų per didelis.
CSU spalio mėnesio pradžioje pranešė, kad jie norėjo dar kartą apgalvoti šią problemą.
„Norime ir privalome laimėti kovą prieš klimato kaitą, tačiau mums pasiseks tiktai tada, kai dirbsime kartu su visuomene, o ne prieš ją“, – teigė A.Dobrindtas.
Falko Mohrsas, socialdemokratų atstovas Vokietijos parlamente, irgi mano, kad aplinkos ir klimato apsauga yra būtinybė, bet nenori apleisti žmonių ir jų poreikių. F.Mohrsas supranta abi šios problemos puses.
„Industrija taip pat turi keistis, – sakė jis. – Bet tai neįvyks pernakt. Labai svarbu, kad mes, socialdemokratai, galvotume apie abiejų pusių rūpesčius.“
Bus sunku garantuoti, kad abi pusės liktų laimingos. SPD transporto ekspertė Kirsten Luhmann sako, kad jų partija jaučia spaudimą iš jų abiejų.
Progresyvūs, aplinka susirūpinę rinkėjai mano, kad partijos sukurtas klimato apsaugos planas nėra pakankamas. Taip pat yra daug rinkėjų, kurie nepatenkinti SPD siūlomomis didesnėmis degalų kainomis.
K.Luhmann nuomone, svarbu rasti kompromisą. Tai sumažintų spaudimą, kurį jaučia paprasti piliečiai.
Ieško aukso vidurio
Verslui palanki Laisvoji demoratų partija (FDP), kuri labiau linkusi atstovauti automobilininkų interesams, stengiasi palaikyti atstumą nuo žaliųjų ir „Penktadieniai už ateitį“ judėjimo, bet nenori būti tokia kategoriška kaip radikali dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
FDP lyderis Christianas Lindneris laikėsi toliau ir nuo „Penktadieniai už arklio galią“ grupės, kurią palaiko AfD politikai.
„Yra žmonių, kurie neigia klimato kaitą, ir tų, kurie naudojasi klimato apsaugos idėja, kad skatintų socialistines idėjas. AfD ir žaliųjų pozicija poliarizuoja mūsų šalį, kaip ir pabėgėlių problema“, – sakė C.Lindneris.
Pasak jo, FDP tikslas – atrasti aukso vidurį.
Klimato kaita – šiuo metu aktuali problema. AfD partijai klimato politika yra nauja populiari tema, kuri gali padėti laimėti rinkėjų balsų. Nieko keista, kad ši partija noriai prisijungė prie naujosios internetinės iniciatyvos. Vienas AfD lyderių, Jorgas Meuthenas, „Penktadieniai už arklio galią“ grupei nestokoja pagyrų.
„Tai yra logiška ir suprantama reakcija į klimato kaitos aktyvistų ideologinį pamišimą“, – sakė politikas.
Anot kito AfD lyderio Alexanderio Gaulando, kritika valdžios siūlomoms klimato apsaugos nuostatoms yra trečia svarbiausia problema jų partijai – po euro (partija nori atsisakyti bendros valiutos) ir imigracijos.
AfD narys Karstenas Hilse beveik kiekvieną savaitę ginčijasi su klimato apsaugos šalininkais. Jo nuomone, pareiškimas, kad ši vasara buvo trečia pagal karštumą istorijoje, yra nepagrįstas.
Anot jo, A.Merkel kabinetą valdo naivūs vaikai, agituojami kairiųjų žaliųjų, kurių tikslas tikrai nėra pasaulio gelbėjimas.
C.Grau teigia, kad jis nėra AfD rėmėjas ar klimato kaitos neigėjas. Jis atidžiai prižiūri savo „Facebook“ grupę.
„Stengiamės neįsileisti radikalių dešiniųjų, – kalbėjo jis. – Mes esame atviri ir nepriklausome jokiai politinei partijai, bet norime matyti objektyvius argumentus, o ne ekstremistines nesąmones.“
Jis tiesiog nori ir toliau ramiai vairuoti, remontuoti mašinas ir turi kitų klimato apsaugos idėjų, pavyzdžiui, medžių sodinimas.
Stogai galėtų būti dažomi balta spalva, kad atspindėtų saulės šviesą – jis šią mintį rado internete.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
