„Europa prarado savo istorijos suvokimą. Mes pamiršome, kad esame bendruomenė, ir vis dažniau save laikome tik rinka, kurios plėtra yra galutinis tikslas“, – tokiais žodžiais savaitraščiui „The Economist“ kalbėjo E.Macronas.
Šis jo itin atviras pokalbis visame pasaulyje sukėlė didelį atgarsį.
41-erių Prancūzijos lyderis be užuolankų kritikavo nesutarimus su JAV, autoritarinę Turkijos ir Rusijos valdžią, partnerių nesugebėjimą koordinuoti veiksmų Sirijoje, padidėjusį Europos projekto trapumą ir galiausiai NATO karinio aljanso „smegenų mirtį“.
„Turime partnerius toje pačioje pasaulio dalyje, tačiau jie nesitaria dėl strateginių veiksmų. Šalia to turime nekoordinuotus agresyvius Aljanso narės Turkijos veiksmus. NATO nėra neoperatyvus aljansas, tačiau strategiškai ir politiškai turime pripažinti, kad yra problemų“, – tvirtino Prancūzijos lyderis.
Po šio jo interviu pareiškimai ir akibrokštai pasipylė iš visų pusių. Vieni ieškojo galimų problemos sprendimų būdų, kiti švaistėsi ultimatumais.
Galiausiai Londone gruodžio 3 ir 4 d. buvo surengtas NATO viršūnių susitikimas, kuriame lyderiai ieškojo atsakymų į visiems rūpimus klausimus. Susitarti pavyko, tačiau bendros deklaracijos formuluotės rodo, kad mėginta liberaliai įtikti visoms pusėms.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Gediminas Vitkus „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog E.Macrono metaforos apie „smegenų mirtį“ nereikėtų sureikšminti.
„Tai tik pajuokavimas. Vienybės testą Aljansas išlaikė, ir yra oficialus tai įrodantis dokumentas – Londono deklaracija. Perskaičius ją atrodo, kad viskas yra gerai“, – kalbėjo G.Vitkus.
Tačiau problemų yra ne viena. Koketavimas su Rusija, savavaliavimas ir bendros pozicijos nepaisymas – taip galima trumpai apibūdinti kelių Aljanso lyderių išsišokimus.
Vienas aktyviausių problemų kėlimo ir sprendimo fronte yra E.Macronas, jis jau kurį laiką mėgina užimti laisvojo pasaulio lyderio poziciją, bet skambias diagnozes skelbiantis politikas vienas problemų dar nesugeba išspręsti, o privirtą košę srebia visi aplinkui.
Įtakingiausias vadovas
Vokietijos vyriausybė yra paralyžiuota. Ji nesugeba dirbti, tačiau atsisako mirti. Italijos vyriausybė taip pat yra itin trapi ir nuolat būgštaujanti dėl populizmo baimės.
Ispanijoje įvyko ketvirti parlamento rinkimai per ketverius metus, o Jungtinė Karalystė toliau žaidžia ilgą snukerio partiją ir po „Brexit“ referendumo praėjus jau trejiems su puse metų dar nėra išstojusi iš Europos Sąjungos.
D.Trumpui tarptautinis bendradarbiavimas nėra svarbiausias prioritetas, tad galios vakuumu jau kurį laiką mėgina pasinaudoti E.Macronas.
Prancūzijos lyderį leidinys „Politico“ šiais metais išrinko įtakingiausiu Europos žmogumi. Ir tam yra tvirtas pagrindas.
Jis išgyveno „geltonųjų liemenių“ krizę Prancūzijoje, o tarptautinėje arenoje vis dažniau pradėjo kelti save kaip pagrindinį daugiašalei pasaulio tvarkai atstovaujantį lyderį.
Įpusėjęs savo 5 metų kadenciją E.Macronas pasireiškė daugybėje sričių – jo idėjos buvo drąsios, bet sunkiai įgyvendinamos. Dabar jis vienu metu žongliruoja planais perkrauti ES ir NATO, atkurti ryšius tarp Rusijos ir Vakarų, išgelbėti Irano branduolinį susitarimą ir apsaugoti planetą nuo katastrofiškus padarinius galinčio turėti klimato atšilimo.
„Jis pirmiausia mano, jog Prancūzija turėtų švytėti pasaulyje“, – kalbėjo vienas prezidento patarėjas.
Kovodamas dėl prezidento posto E.Macronas pakeitė Prancūzijoje nusistovėjusią kovą tarp kairės ir dešinės.
Lygiai taip pat dabar jis bando pakeisti tarptautinių sprendimų priėmimo tvarką.
E.Macrono komanda tvirtina, kad visada yra bent menkiausia tikimybė padaryti proveržį neišsprendžiamuose klausimuose.
Dalį savo idėjų jam pavyksta įgyvendinti, tačiau diplomatinių ambicijų siekimas nėra stiprioji Eliziejaus Laukų šeimininko pusė, o pasaulinė tvarka dabar itin sunkiai prognozuojama.
Konfliktai Europos viduje
E.Macronas susitikimų su D.Trumpu metu demonstruoja brolybę, tačiau nesėkmingai bandė spręsti 2018-ųjų vasarą kilusius prekybos nesutarimus tarp JAV ir ES.
Pasiekti proveržio nepadėjo net D.Trumpo pakvietimas dalyvauti Bastilijos paėmimo dienos parade, vakarienė Eiffelio bokšte ir kitos mažos smulkmenos.
E.Macronas aktyviai reiškiasi visuose su Europa susijusiuose reikaluose, tačiau jo pastangas gesina ES institucijų, diplomatų ir Vokietijos nenoras ką nors keisti, nes neaišku, kas slypi už Prancūzijos lyderio idėjų.
Bet jos po truputėlį skinasi kelią. E.Macrono partijos su skambiu šūkiu „Atnaujinkime Europą“ suvienyti ES šalių liberalai Europos Parlamente šį pavasarį tapo trečia pagal dydį politine grupe, kuri sulaužė ilgus dešimtmečius besitęsusį Europos liaudies partijos (EPP) ir socialistų dominavimą.
Vėliau E.Macronas aktyviai kišo pagalius į ratus Vokietijos siūlymui Europos Komisijos pirmininku paskirti EPP vadovą Manredą Weberį.
E.Macronas pats į šias pareigas vėliau iškėlė galiausiai visiems tikusią vokietę Ursulą von der Leyen. Jam taip pat pavyko savo bičiulį belgą Charles’į Michelį paskirti Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o prancūzę Christine Lagarde – vadovauti Europos centriniam bankui.
Tačiau nusistovėjusios tvarkos griovimas nepatiko daugeliui Briuselio koridorių darbuotojų. Vėliau EP buvo atmesta pirmoji Prancūzijos kandidatė į eurokomisarus Sylvie Goulard.
Tikslingai ar ne, bet už Europos plėtrą visada pasisakantis E.Macronas į tai atsakė vetuodamas planus pradėti kalbas dėl narystės ES su Šiaurės Makedonija ir Albanija.
Šių metų lapkritį JAV oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o E.Macronas nuskubėjo pas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, su kuriuo paskelbė dar labiau įsipareigosiantys kovoti su klimato kaita.
Tačiau tai tik dar vienas skambus pareiškimas, nes neatrodo, kad Kinija artimiausiu metu ketina sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Prancūzijos lyderiui taip pat nepavyko suorganizuoti JAV ir Irano lyderių susitikimo šį rudenį Niujorke, taip išgelbėjant Irano branduolinį susitarimą.
D.Trumpas buvo tam pasiruošęs, tačiau derybas nutraukė Iranas, taip sužlugdydamas dar vieną didžiulę E.Macrono idėją.
Koketavimas su Rusija
Daugeliui Europoje nepatinka ir pernelyg artimas E.Macrono bičiuliavimasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Likus savaitei iki šių metų rugpjūtį vykusio Didžiojo septyneto susitikimo Prancūzijos Bjarico kurorte E.Macronas į viduramžius menantį Bregansono fortą pasikvietė iš pasaulio galingiausiųjų klubo pašalintos Rusijos vadovą.
Po šio susitikimo E.Macronas pareiškė, kad Rusijos izoliavimas būtų strateginė Europos klaida ir „neatitinka mūsų interesų“.
„Europa niekada nebus stabili ir saugi, jeigu neišsiaiškinsime savo santykių su Rusija“, – rugpjūčio pabaigoje kalbėjo Prancūzijos lyderis.
Pastarosiomis savaitėmis apie santykius su Rusija E.Macronas taip pat kalba itin drąsiai. „The Economist“ jis sakė, kad būtina persvarstyti Europos poziciją dėl Rusijos.
Kremliuje po šių E.Macrono žodžių ir kito pareiškimo, kuriuo jis NATO diagnozavo smegenų mirtį, greičiausiai pasigirdo plojimai.
Birželio mėnesį Prancūzijos pastangomis rusai jau buvo sugrąžinti į Europos Tarybą, iš kurios buvo išmesti po Krymo aneksijos. E.Macronas taip pat pritaria Didžiojo aštuoneto formato sugrąžinimui.
G.Vitkaus teigimu, po NATO viršūnių susitikimo Londone pasirašytoje deklaracijoje nurodoma, kad Rusija yra pripažįstama grėsme, tačiau kartu ir siūloma neuždaryti durų dialogui.
„Europoje visada buvo dvi nuomonės Rusijos klausimu, tačiau tai nėra bendra Aljanso laikysena. NATO pasirinko kompromisinę formuluotę, kuri yra abiejų pozicijų bendras vardiklis“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Paskatino aršias diskusijas
NATO „smegenų mirtis“ patiktų Kremliui, tačiau Europoje tai kelia nerimą.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves’as Le Drianas pasiūlė, kad „Aljansas suformuotų iškilių asmenų grupę“, kuri peržvelgtų NATO vertybes ir tikslus, o savo išvadas lyderiams pateiktų 2021-aisiais. Ministro teigimu, grupė turėtų peržvelgti NATO santykius su Rusija ir ateities saugumo iššūkius – terorizmą, Kinijos iškilimą ir naujų karinių technologijų poveikį.
Tuo metu vokiečių diplomatijos vadovas Heiko Maasas tvirtino, kad reikia ekspertų komandos, kurie pateiktų pasiūlymus, kaip galima sustiprinti Aljanso politinį mąstymą.
NATO generalinis sekretorius entuziastingai priėmė vokiečių siūlymą, o kalbas iš Eliziejaus Laukų ignoravo.
JAV valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo teigimu, būtina peržvelgti Aljanso tikslų įgyvendinimą, tačiau jis abejojo, ar dabar tinkamas laikas tai daryti.
Aistros dėl Baltijos šalių
O žibalo į ugnį pastaruoju metu pylė ne tik prancūzai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas lapkričio pabaigoje vetavo NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, o jam kritiką reiškusiam E.Macronui pareiškė, kad jo paties smegenys yra mirusios.
Lietuviai ir patys burnojo prieš Ankarą.
Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimų apie armėnų genocidą Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai buvo išsikvietę Lietuvos ambasadorių Audrių Brūzgą.
Bet galiausiai NATO lyderių susitikime Londone pasirodė balti dūmai. Už uždarų durų susitikę buvo NATO generalinis sekretorius, Baltijos šalių, Lenkijos ir Turkijos lyderiai.
Po susitikimo G.Nausėda paskelbė, kad jokių ultimatumų ir prašymų palaikyti Ankarą kovojant su kurdais R.T.Erdoganas nekėlė, o likę valstybių vadovai tik padėkojo jam už solidarumą ir pritarimą gynybos planams.
Reikšmingesnių sprendimų Aljanso lyderiai šią savaitę nepriėmė. Toliau bus plėtojamas ekspertų komandos klausimas, o kitos derybos su Turkija susitarimo terorizmo apibrėžimo klausimu neatnešė.
Nerimą kelia Ankaros įsigytos rusiškos raketų sistemos S-400, bet NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad į bendrą Aljanso gynybos sistemą jos nebus integruotos ir grėsmės nesukels.
D.Trumpas savo ruožtu Londone ir toliau spaudė lyderius labiau finansuoti gynybą, tačiau J.Stoltenbergas jam atsakė, kad nuo 2016 metų NATO narės gynybai skyrė 130 mlrd. JAV dolerių (117 mlrd. eurų) daugiau, nei buvo planuota anksčiau, o ateityje papildomos išlaidos šiai sričiai dar labiau didės.
Lyderiai apkalbėjo D.Trumpą?
„NATO yra greitai reaguojantis, NATO yra aktyvus, NATO yra prisitaikantis prie pokyčių“, – tokiais žodžiais 70 metų sėkmingai nugyvenusį Aljansą gynė J.Stoltenbergas.
Tuo metu JAV toli gražu nesiruošia nusisukti nuo Europos, kaip teigė E.Macronas. JAV vaidmuo Senajame žemyne nemažėja. Nors ir dažnai skalpuoja sąjungininkus, D.Trumpas išlaiko jiems duotus įsipareigojimus ir labai nemėgsta apkalbų už akių.
Daug dėmesio šią savaitę žiniasklaidoje sulaukė iš tolėliau nufilmuotas kelių valstybių lyderių pokalbis, kuriame jie apšnekėjo D.Trumpą ir jo nenuspėjamumą.
„Buvo galima matyti, kaip atvipo jo komandos narių žandikauliai“, – kalbėjo Kanados premjeras Justinas Trudeau referuodamas į D.Trumpo netikėtą paskelbimą, kad kitų metų G7 susitikimas vyks JAV prezidento užmiesčio rezidencijoje Kemp Deivide.
D.Trumpas į tai atsakė J.Trudeau išvadindamas dviveidžiu.
E.Macroną jis dar prieš užfiksuojant apkalbas dėl pareiškimų apie NATO „smegenų mirtį“ pavadino „labai bjauriu“.
Prancūziška migrena
Bet kokiu atveju Eliziejaus Laukų šeimininkas ir toliau stengiasi užpildyti galios vakuumą, kurį sudarė labiau į savo šalies vidaus, o ne pasaulio reikalus dėmesį kreipiantis D.Trumpas.
E.Macronas savo ruožtu Londone tikino neatsiprašysiantis už savo komentarus dėl NATO „smegenų mirties“, nes jie buvo naudingi įžiebiant platesnes diskusijas, kurios padės užtikrinti ilgalaikę taiką Europoje.
Net jei Aljanso smegenys dar nėra mirusios, prancūziška migrena pastarąjį mėnesį visus Europoje tikrai kankino.
E.Macrono hiperaktyvi diplomatija trukdo Europai tvirtai atsverti JAV, Kinijos ar Rusijos galią. Prancūzijos prezidento retorika rodo, kad jis nori kovoti su visais simptomais, bet jo veiksmai bėdas tik dar labiau sustiprina.
Prancūzijos lyderis toliau stengsis dominuoti tarptautinėje arenoje, o dar vieną progą įrodyti savo vertę turės jau ateinančią savaitę – gruodžio 9 dieną vyks trejus metus nerengtas Normandijos formato susitikimas.
Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai bandys atnaujinti derybas dėl konflikto Rytų Ukrainoje išsprendimo.
„E.Macronui bus sunku pademonstruoti lyderystę. Jam norisi apčiuopiamų rezultatų, tačiau viena yra daryti didelius pareiškimus, o kita – pasiekti ką nors konkretaus.
V.Putinas yra sudėtingas partneris, turintis savų interesų, ir mažai tikėtina, kad jis nusileis“, – kalbėjo G.Vitkus.
Tad ir kitoje „operacijoje“ nuo E.Macrono skalpelio veikiausiai vėl daug kas nepriklausys.
