Rusai čia įrengė penkias sraigtasparnių kilimo ir nusileidimo aikšteles, todėl skrydis į Taliną ar Helsinkį rusams dabar užtruktų vos keliolika minučių.
Vienas didžiausių Rusijos sraigtasparnių praėjusią vasarą nusileido mažytėje saloje tarp Suomijos ir Estijos – buvo iškrautos medžiagos ir atskraidinti inžinieriai. Pastarieji Rusijos kariuomenei staigiai sukurpė sraigtasparnių bazę.
Statiniai Goglando saloje, esančioje Suomijos įlankoje – dar vienas rusų karinis taškas šiame regione, kuris gali tapti bet kokio konflikto tarp Rusijos ir NATO fronto linija.
Nors Suomija nėra NATO narė, ji dalyvauja daugybėje taikos palaikymo programų ir yra laikoma šiaurine partnere.
Įtakingas JAV leidinys „The Wall Street Journal“ publikavo rašinį, kuriame teigiama, jog abi pusės per pastaruosius keletą metų apsistatė pajėgomis, o įtampa dabar – didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos.
Išbando regiono budrumą
Goglando sala buvo Suomijos dalis tol, kol po Antrojo pasaulinio karo ją perėmė Maskva.
Naujoji bazė Goglande nesuteikia Rusijai rimtų karinių pajėgumų, bet jos įkūrimas atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangas priversti savo kaimynus stotis ant pirštų galų.
Nuo penkių naujų sraigtasparnių kilimo ir nusileidimo aikštelių iki Estijos ir Suomijos sostinių – tik keliolika minučių, o Maskvai lengviau iš arti stebėti karinius veiksmus Sankt Peterburgo kaimynystėje.
Baze gali naudotis įvairiausi Rusijos kariniai ir transportavimo sraigtasparniai.
Ji padeda V.Putinui pasitelkti psichologinį spaudimą savo kaimynams ir atgrasyti juos nuo košmariško scenarijaus – Suomijos arba Švedijos stojimo į NATO, o tai dar labiau priartintų Aljansą prie Rusijos sienų.
Maskvai norisi, kad mažytės NATO narės Baltijos valstybės visą laiką nerimautų, ar prireikus joms padėtų sąjungininkai.
Dėl sustingusios ekonomikos kenčiančiai Maskvai, kurios karinė jėga nustelbta NATO pajėgumų, netikėtumo elementas – viena svarbiausių strateginių kortų.
„Kalbant globaliai, Rusija šiam žaidimui neturi stipriausių kortų, – „The Wall Street Journal“ sakė Charly Salonius-Pasternakas, dirbantis Suomijos tarptautinių ryšių institute. – Tačiau rusai moka savo kaimynus priversti neprarasti budrumo.“
Pratybos prieš V.Putino vizitą
Sraigtasparnių bazės statyba yra bandymas demonstruoti savo jėgą Baltijos jūros regione naudojant minimalius išteklius. Vakarus tai erzina, nes Maskvos intencijos nėra aiškios.
2014 m. Rusija perkėlė savo raketas, galinčias nešti branduolinį užtaisą, į Kaliningrado sritį, įspraustą tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos.
Rusijos kariniai orlaiviai zujo prie NATO laivų ir lėktuvų. O pernai keletas dienų prieš V.Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo susitikimą Helsinkyje Rusijos specialiosios pajėgos vykdė karines pratybas Goglande – kariai leidosi parašiutais, o tuomet buvo išskraidinti sraigtasparniu.
Vakarai į tai atsakė priemonėmis, kurių tikslas – atbaidyti Rusiją. NATO atsiuntė į Baltijos šalis apie 5 tūkst. karių.
Suomija ir Švedija pradėjo dar artimiau bendradarbiauti su Aljansu, o Švedija sugrąžino savo karius į strateginę Gotlando salą Baltijos jūroje.
Birželį JAV ir 18 Europos šalių Baltijos jūroje surengė dvi savaites pratybų.
Tikrino įtartiną įmonę
Rusijos kariuomenė neslėpė, kad į Goglandą milžiniškas sraigtasparnis Mi-26 atgabeno inžinierius, medžiagas ir įrangą.
Buvo įrengtos penkios kilimo ir nusileidimo aikštelės bei kita infrastruktūra: skrydžių valdymo bokštas, meteorologijos stotis, degalinė, aptarnavimo depas.
Rusijos kaimynės ypač nerimauja, kad į šalį galima taikytis iš vidaus, nes 2004-aisiais Krymo aneksavimas prasidėjo nežymėtoms specialiosioms pajėgoms užėmus jo parlamentą.
Pernai Suomija siuntė savo teisėsaugos pareigūnus į kitas Suomijos salas – Alandų archipelagą tikrinti pastatų, priklausančių Suomijos įmonei, turinčiai ryšių su Rusija.
Neseniai Suomija priėmė taisykles, pagal kurias Krašto apsaugos ministerija gali vetuoti nekilnojamojo turto įsigijimo teises.
Kaip ir Švedija, Suomija bendradarbiauja su NATO kaip partnerė ir dalyvauja pratybose, bet tapti NATO nare neplanuoja.
Nepaisant to, kai 2016-aisiais V.Putinas lankėsi Suomijoje, netiesiogiai pagrasino: „NATO turbūt norėtų kariauti su Rusija iki kol kris paskutinis Suomijos karys. Ar jums to reikia?“
Tik norėjo pamaloninti?
Kaip pranešė „The Wall Street Journal“, Estijos krašto apsaugos ministras Juri Luikas per daug nesirūpino dėl naujųjų statinių Goglande.
Juk Rusija turi gerokai rimtesnes pajėgas iš karto už sausumos sienos, skiriančias šias dvi šalis. Tarp jų – karinių oro pajėgų diviziją ir karinį oro uostą.
Karinių veiksmų analitikas Dmitrijus Goreburgas, dirbantis Vašingtono organizacijoje CNA, JAV spaudai tvirtino, jog Rusijos manevrai prasidėjo dėl to, kad Baltijos jūroje ji jaučiasi apsupta NATO: pakrantėje yra šešios NATO narės bei Švedija ir Suomija.
Pasak eksperto, strategams Rusijoje laikytis puolimo pozicijos ruošiantis potencialioms atakoms yra neišvengiamas gynybos manevras.
„Rusijos strateginiai tikslai Šiaurės regione pirmiausia sukoncentruoti išsaugoti esamą situaciją, o ne siekti permainų strateginėje aplinkoje ar Rusijos įtakos zonos rimtesnės plėtros“, – savo tyrime vokiečių ir amerikiečių institutui „Marshall Center“ rašė D.Goreburgas.
Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline direktorius Svenas Sakkovas „The Wall Street Journal“ sakė, jog statydama naują bazę Goglande Rusija gal tiesiog norėjo parodyti savo galybę.
Sraigtasparnių bazė buvo pastatyta prieš pat į salą atvykstant V.Putinui.
Kremlius pranešė, kad liepos mėnesį prezidentas Hoglande apžiūrėjo nuskendusį Antrojo pasaulinio karo povandeninį laivą ir daiktus, ištrauktus iš XIX amžiaus sudužusio laivo.
„Tokioje didžiulėje autokratinėje sistemoje kaip Rusija niekada nesuprasi, kas vyksta iš tiesų, – kalbėjo S.Sakkovas. – Gali būti net taip, kad artėjo V.Putino vizitas į Goglandą, ir kariškiams reikėjo staigiai ką nors sugalvoti, kad padarytų prezidentui įspūdį.“
Parengta pagal „The Wall Street Journal“.
