Didžiausią pasaulio salą dažnas žmogus yra tik matęs žemėlapyje. Šiaurėje plytinti Grenlandija priklauso Danijai. 80 proc. salos sukaustyta ledo, o vietinių gyventojų keliuose pagrindiniuose miestuose yra vos keliasdešimt tūkstančių.
Visur kitur – vien ledas, akmenys, samanos, dangus ir itin skaidrus vanduo.
Neseniai Grenlandija atsidūrė pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė norįs įsigyti šią salą. O tada socialiniame tinkle „Twitter“ jis pasidalijo montažu, kuriame matyti iš salos konteksto ryškiai iškrintantis auksinis pastatas: „Pažadu tokio nestatyti.“
Danijos premjerė Metter Fredriksen atsisakė tokio D.Trumpo pasiūlymo, o jis dėl to sukėlė diplomatinį skandalą – premjerės atsaką pavadino bjauriu ir atšaukė seniai planuotą valstybinį vizitą į šią Europos valstybę.
Bet praėjus trims mėnesiams po nepavykusio sandėrio JAV ir Danijos kalbos apie Grenlandiją atsinaujino.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo Vašingtone šią savaitę susitiko su Danijos užsienio reikalų ministru Jeppe Kofodu.
Pastarasis neatskleidė, ar JAV dar domisi Grenlandijos pirkimu. Buvo pranešta tik tai, kad du šalių diplomatijos vadovai aptarė salą liečiančius investicijų ir saugumo klausimus.
Kodėl ši paslaptinga žemė taip traukia ir kaip Grenlandijoje gyvena žmonės?
Keistas laikinumo pojūtis
Praėjusį mėnesį Grenlandijos sostinėje Nūke vyko festivalis „Nuuk Nordic Culture“, kuriame buvo pristatytas Lietuvoje Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas spektaklis „Kelionė namo“.
Jame vieną pagrindinių vaidmenų atliekanti aktorė Larisa Kalpokaitė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad apie šią salą prieš atvykimą žinojo tik iš knygų ir vadovėlių.
„Važiavau kaip į visiškai nepažįstamą žemę ir net nežinojau, ko tikėtis. Bet to pamatyti tikrai nesitikėjau: saloje vien tik akmens, oro, dangaus ir vandens ir ledo derinys. Nė vieno medžio“, – pasakojo aktorė.
Beje, jiems nuvykus ledo saloje buvo šilčiau nei Lietuvoje.
„Visa kita, ką jaučiau, buvo kažkoks leistas laikinumo pojūtis.
Gal dėl to, kad vietiniai gyventojai inuitai nuolatos keliaudavo, kad prasimaitintų. Viskas ten laikina“, – teigė L.Kalpokaitė.
Klimato kaitos frontas
Laikinumo pojūtis saloje dar labiau sustiprėja kalbant apie klimato kaitą. Čia yra viena atšiauriausių vietų, kurioje gyvena žmonės, o klimato atšilimas pasireiškia su dvigubai didesne jėga.
„Jeigu nori pamatyti klimato atšilimą savo akimis, tai yra vieta, į kurią reikia važiuoti“, – tvirtino Ilulisato mieste gyvenantis Sorenas Stachas Nielsenas.
Temperatūra čia kyla beveik dvigubai greičiau už pasaulio vidurkį ir sparčiai tirpsta Arkties ledas.
Miesteliuose dažnai galima išgirsti griaustinio garsą, tačiau jį skleidžia ne artėjanti audra, o atskylantys ledkalniai.
„Girdėjome iš pačių inuitų, kad akyse tirpsta ledynas, buvo labai šilta šių metų vasara ir neįprastai šiltas ruduo. Buvo spalio mėnuo, o termometrai rodė 13 laipsnių. Žmonės sakė, kad ten vasaros tokios būna“, – pokalbius saloje prisiminė L.Kalpokaitė.
Aktorė tvirtino, kad vieną dieną jie laivu išplaukė į atvirus vandenis ir apiplaukė ledkalnį.
„Atrodė įspūdingai. Pajunti, kad šis kraštas žmogui atšiaurus ir nesvetingas. Bet kartu kyla didžiulė pagarba tai žemei ir žmonėms, kurie ten gyvena, nes norint ištverti ten reikia daug jėgų ir meilės“, – teigė L.Kalpokaitė.
Saloje nėra bedarbių
Aktorė tvirtino, kad civilizacija griauna Grenlandijoje nusistovėjusią tvarką ir ramybę.
„Plaukdami matėme erelio gūžtą. Jauniklis nebuvo baikštus, o motina bandė laivą nuvilioti į kitą pusę. Ta atšiauri, šalta, rūsti žemė turi savo gyventojus, o mes ten viską tik gadiname“, – pasakojo pašnekovė.
Bet klimato atšilimas salos gyventojams reiškia ir didelį ekonominį proveržį. S.S.Nielsenas tvirtina, kad Grenlandijoje šiuo metu yra du besiplėtojantys miestai – Nūkas ir Ilulisatas. Pastarajame nuo to laiko, kai buvo įkurtas kaip Danijos prekybos postas, svarbiausi ekonominiai varikliai buvo žvejyba ir medžioklė.
Dėl besitraukiančio jūros ledo čia vis intensyvėja komercinė žvejyba, o egzotinis kraštas traukia vis daugiau turistų.
„Tai lyg Klondaiko scenarijus, – kalbėjo Kanados regioną, kuris kadaise tapo aukso karštligės sinonimu, prisiminęs S.S.Nielsenas. – Mieste visiškai nėra bedarbių.“
Vasaromis čia net trūksta darbuotojų, o kai kuriomis dienomis turistų skaičius viršija gyventojų skaičių.
Žemės, kurioje 8 mėnesius per metus vyrauja žiema, gyventojai turi ir kitų privalumų.
Jiems tenka mažiau mokėti už šildymą, tačiau nauda keliems tūkstančiams Grenlandijos inuitų reiškia milžinišką žalą visam pasauliui.
Grenlandijos ledas tirpsta greičiausiai pasaulyje. Ilulisato ledo fjordas per metus praranda tokį kiekį vandens, kokio tokį pat laikotarpį užtektų Niujorkui aprūpinti.
Jeigu ištirptų visas Grenlandijos ledas, pasaulinis vandenynų lygis pakiltų net 7 metrus.
Ilulisato gyventojams dabartinė situacija kelia prieštaringus jausmus. Jie džiaugiasi ekonominiu augimu, bet kartu tiki, kad tokie procesai Žemėje neturėtų vykti.
Problemos panašios į lietuvių
L.Kalpokaitė tvirtina, kad žmonės Grenlandijos sostinėje Nūke susiduria su tokiomis problemomis, kurios aktualios ir lietuviams.
„Čia visi vieni kitus pažįsta. Į mūsų spektaklį buvo susirinkę gal 80 žmonių, tačiau tema jiems buvo itin artima – vaikų ir tėvų santykiai, kai atžalos palieka namus ir išvažiuoja ieškoti geresnio gyvenimo. Tėvai lieka su savo problemomis, o paskui, sugrįžus vaikams, nebesusikalba“, – pasakojo aktorė.
Anot aktorės, inuitai susiduria su tokia pat problema todėl, kad keičiasi jų gyvenimo būdas, o prisitaikyti vyresniajai kartai sekasi sunkiai.
„Jie suprato mūsų spektaklio mintį, žiūrėjo ir verkė. O teatro direktorė, priėjusi po spektaklio, tvirtino, kad jo metu mąstė, ar jis labiau apibūdina ją, ar jos mamą“, – pasakojo L.Kalpokaitė.
Geografiškai išlieka uždari
Norėdami išlaikyti žmonių skaičių danai į Grenlandiją porai metų siunčia užsieniečius specialistus, kurie nori dirbti jų valstybėje. Tiesa, patys danai čia nėra itin gerai vertinami.
„Grenlandija priklauso Danijai, bet inuitai mano, kad yra valdomi neteisėtai. Jie save saugo ir sunkiai prisitaiko prie civilizacijos.
Nors danai elgiasi civilizuotai, mums pasakojo, kad būta laikų, kai 7 metų vaikai buvo prievarta vežami mokytis į internatus Danijoje. Ir mes nemylėtume tokių žmonių, kurie nors ir dėl geresnio gyvenimo atplėštų mus nuo namų“, – pasakojo L.Kalpokaitė.
Šiuo metu situacija žingsnis po žingsnio keičiasi. Bendruomenė atvirėja, bet dėl geografinės padėties išlieka uždara aplinkiniam pasauliui.
„Festivalis jiems buvo kaip kultūrinė atgaiva. Alkoholiu čia įprastai prekiaujama iki 18 valandos, tačiau festivalio metu prekybos laikas buvo 3 valandoms pratęstas“, – tvirtino L.Kalpokaitė.
„Financial Times“ apskaičiavo, kad visa sala ją įsigyti norėjusiam D.Trumpui atsieitų 1,1 trln. dolerių (1 trln. eurų), tačiau net ir galingiausiam pasaulio vadovui nepavyktų suvaldyti šios žemės.
Aišku viena – ši gamtinių procesų veikiama žemė toliau keisis.
„Grenlandijos gyventojai tai supratę jau ilgą laiką. Čia valdo gamta ir žmogus jos nepažabos.
O vietiniams gyventojams lieka toliau bandyti prisitaikyti“, – teigė vietos muziejaus direktorė Anja Reimer.
