„Tvarumas“ (angl. „sustainability“) – turbūt vienas populiariausių šių dienų žodžių.
Lietuvoje tvarios gyvensenos filosofija dar tik laukia savo valandos, o pasaulis jau senokai kuria įvairias tvarios raidos strategijas, ieško žmogaus ir aplinkos darnaus sugyvenimo receptų.
Mokslininkai dar 10-ajame dešimtmetyje suformulavo keturis principus, apibūdinančius tvarią visuomenę. Jie siejami su gamtinės aplinkos ir iškastinių žaliavų tausojimu, kenksmingų medžiagų gamybos ribojimu, žmogaus dvasine ir fizine sveikata.
1992 m. Jungtinės Tautos patvirtino globalų veiksmų planą aplinkos tvarumui užtikrinti, o 2015 metais – 17 tvarios pasaulio raidos gairių.
Itin ryžtingai jomis vadovaujasi Suomija, kuri 2016–2018 metais buvo pripažinta laimingiausia pasaulio šalimi. Antrasis pagal dydį jos miestas Espas reitinguojamas kaip tvariausias Europoje, o tvariausia pasaulio bendruomene neseniai pasišovė tapti Alandų salų gyventojai.
Intriguojantis fenomenas
Alandų salos – tai autonominė Suomijos dalis Baltijos jūroje, ties Botnijos įlanka, turinti savo parlamentą ir vyriausybę.
Alandiečiai visose srityse, išskyrus teisėtvarką ir užsienio politiką, gali tvarkytis savarankiškai, kaip nepriklausomos valstybės gyventojai.
Alandų archipelagą sudaro net 6757 salos, o jose gyvena tik apie 30 tūkst. žmonių.
Šios autonominės srities valstybinė kalba yra švedų. Mat nuo viduramžių iki XIX amžiaus pradžios Alandai priklausė Švedijai, o šiai pralaimėjus karą rusams atiteko Rusijai.
Žlugus Rusijos imperijai Tautų Sąjungos taryba priskyrė kraštą nepriklausomai Suomijai, nors alandiečiai troško jungtis prie Švedijos. Buvo surastas kompromisas: Suomija suteikė 1920-ųjų Autonomijos aktu Alandų saloms savivaldą ir teisę puoselėti savo švedišką kultūrą, kalbą, vietos papročius.
Netrukus Tautų Sąjungos iniciatyva dešimt valstybių Ženevoje pasirašė konvenciją dėl šio regiono demilitarizavimo ir neutralizavimo, kuri įsigaliojo 1922 metais. Tais pat metais buvo išrinktas pirmasis Alandų salų parlamentas.
Taigi šis kraštas – viena seniausių pasaulio autonomijų, unikali daugeliu atžvilgių.
Šiandien jo administraciniame centre Marianhaminoje veikia net Taikos institutas, į kurį lankytojai iš viso pasaulio plūsta susipažinti su Alandų fenomenu – taikaus teritorinio ir mažumų konflikto sprendimo pavyzdžiu.
Ateities viziją kūrė šimtai
Patys alandiečiai džiaugiasi gyvenantys tarsi rojuje dėl saugumo, įspūdingos regiono gamtos, jos teikiamų gėrybių.
Negana to, neseniai jie susikūrė idealios visuomenės viziją, kurią tikisi įgyvendinti iki 2030 m. ir taip prisidėti prie vietos valdžios nubrėžtų regiono tvaraus vystymo tikslų, siekiančių net 2051-uosius.
Prie tvarios visuomenės vizijos, išdėstytos juodu ant balto, kūrimo prisidėjo šimtai žmonių.
Specialiai šiuo tikslu salyne buvo rengiamos visiems atviros kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos.
Čia pateiktų pasiūlymų pagrindu 59 specialistų grupė suformulavo 7 strategines vizijos įgyvendinimo gaires.
Pirmoji – žmonių ekologinio sąmoningumo, tausojimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas. Užsibrėžta iki 2030-ųjų išmokti atliekas paversti ištekliais, atsisakyti taršaus iškastinio kuro, naudoti tik atsinaujinančią energiją.
Dar utopiškiau skamba idėja visiems po lygiai dalytis ištekliais, galia ir įtaka, visiškai išgyvendinti korupciją. Be viso kito, svajojama sukurti modernesnę, patogią ir verslui, ir vietos gyventojams infrastruktūrą.
Tiesa, Alandų salų vyriausybės vadovė Katrin Sjögren neslėpė, kad prastumti statybas salose labai sudėtinga, – alandiečiai nepageidauja naujų tiltų ir keltų, kurie svarbūs turizmui ir krašto patrauklumui, o tai – taip pat vienas strateginių krašto tvaraus vystymo tikslų.
Kita vertus, svarbus vizijos principas – suteikti kiekvienam bendruomenės nariui galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime ir priimant sprendimus.
Tvaraus vystymo programa buvo rašoma devynis mėnesius, jos priežiūrai įkurta speciali taryba, į kurią Alandų vyriausybė delegavo įvairių sektorių atstovus, politikus, verslininkus, vietos bendruomenės narius.
Projektas vykdomas aukščiausiu lygiu: už jį atsako Alandų parlamentas, o jam apie darbus raportuoja ir juos koordinuoja vyriausybė.
Salos traukia atvykėlius
„Darbuojamės jau trejus metus, kasmet stebime nedidelius poslinkius, tačiau vis dar kyla klausimų, pasitaiko klaidų. Viešasis ir privatus sektoriai yra konservatyvūs – jiems nepatinka permainos.
Vis dėlto didžiausias iššūkis – skatinti kiekvieną bendruomenės narį prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Politikams tokios ilgalaikės užduotys taip pat neįprastos“, – dalijosi patirtimi vienas tvarios plėtros programos koordinatorių Micke Larssonas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriems strateginiams tikslams, tarkime, užtikrinti vandens kokybę, sumažinti Baltijos jūros taršą, reikia tarptautinės kooperacijos.
Alandiečius suvienyti bendram tikslui, matyt, nelengva dėl margo salų gyventojų kontingento.
Pasak vietos parlamentarės Gun Mari Lindholm, Alandų salose gyvena beveik 100 tautybių atstovai, kalbama 60 skirtingų kalbų.
Netgi mažos archipelago savivaldybės (iš viso Alanduose jų yra 20, mažiausioje negyvena ir 100 žmonių) priėmė pabėgėlių šeimas. Jos sėkmingai įsiliejo į bendruomenę, dauguma susilaukė vaikų ir susikūrė gerą gyvenimą.
Visi su pabėgėliais susiję klausimai yra Suomijos dispozicijoje.
Gerove lenkia Suomiją
Alandų salos patogios gyventi. Pasak valdžios atstovų, net mažiausiose salyno savivaldybėse veikia mokymo, sveikatos apsaugos, senelių globos įstaigos. Žmonės salose gyvena ilgai, nes mažai stresuoja ir sveikai maitinasi.
Gyventojų čia kasmet daugėja. Maždaug 35 proc. jų yra gimę kitur, nors atvykėliams teisė į nekilnojamąjį turtą apribota. Dauguma vietos jaunuolių po studijų sugrįžta namo.
„Alandų salos – vienos labiausiai klestinčių Baltijos jūroje.
Čia labai žemas nedarbo lygis, jaunimas turi gerų perspektyvų, grįžusieji dirba daugiausia privačiame sektoriuje ir vyriausybėje“, – pasakojo vyriausybės vadovė K.Sjögren.
Salyne klesti žuvininkystė, IT kompanijos, plačiai ūkininkaujama. 80 procentų Suomijos obuolių užauginama Alandų salose.
Pasak vietinių, žmones čia atveda darbas arba meilė.
Įdomu, kad Alandų jaunimas dažniau studijuoja Suomijoje negu Švedijoje, nors salų visuomenė labai švediška: dauguma gyventojų žiūri švedų televiziją, skaito švedišką spaudą.
Tiesa, sporto varžybose jie dažniau palaiko suomius – Alandų salos neturi savo nacionalinių komandų, alandiečiai žaidžia Suomijos rinktinėse.
„Šiandien mūsų gyvenimo standartai aukštesni negu Suomijoje. Sumokame jai daugiau mokesčių, negu mums sugrįžta. Taigi kas ką maitina?
Visada norėjome daugiau, negu Suomija mums norėjo duoti. Tačiau šiandien didžiuojamės autonomija – tai demokratiškiausias projektas Europos Sąjungoje.
Didžiuojamės savivalda ir tuo, kad galime būti alandiečiai“, – kalbėjo valdžios atstovės.
2020-aisiais salos švęs Autonomijos akto 100-metį. Jau du kartus – 1951 ir 1993 metais – jis buvo patobulintas, o šiuo metu kartu su Suomijos valdžia rengiama nauja redakcija.
„Norime didesnės autonomijos ir įgaliojimų, daugiau ekonominės laisvės“, – aiškino vyriausybės vadovė K.Sjögren.
