Išimtis pamatinės kunigystės dogmos – celibato klausimu būtų taikoma tik uždarose Amazonijos čiabuvių bendruomenėse, kur trūksta dvasininkų.
Tačiau konservatyvūs Bažnyčios atstovai baiminasi, kad revoliucingas sprendimas bus pirmas žingsnis visiško celibato panaikinimo link.
Tuo metu popiežius Pranciškus baigdamas tris savaites trukusį sinodą dar kartą paragino išgirsti vargingiausiųjų balsus ir nebeniokoti žemės.
Revoliucinis sprendimas
Kunigų celibatas – nuolat karščiausių diskusijų centre atsidurianti tema, kuriai pamažu atsiveria ir Vatikanas.
Prieštaringiausias vyskupų sinodo, kuris buvo skirtas Amazonijai, klausimas buvo stipriai kritikuotas, tačiau Vatikane surinko daugiau pritariančiųjų balsų: 128 vyskupai balsavo už, 41 – prieš revoliucingą pasiūlymą.
Nors tai dar ne galutinis sprendimas, joks sinodas nebuvo taip toli pažengęs celibato klausimu. Paskutinį žodį dėl vyskupų siūlymo dar turės tarti popiežius Pranciškus.
Pontifikui pritarus tolimuose Amazonijos regionuose kunigais galės tapti ir šeimas turintys bei tam tikrus kriterijus atitinkantys katalikai, vadinamieji „viri probati“ – įrodytos dorybės vyrai.
Išimtis griežtojoje celibato dogmoje būtų taikoma todėl, kad atokiuose Amazonijos kampeliuose labai trūksta kunigų.
„Daugelis bažnytinių Amazonijos regiono bendruomenių turi labai didelių sunkumų dėl Eucharistijos. Kartais prireikia ne tik mėnesių, bet ir kelerių metų, kad kunigas galėtų grįžti į parapiją aukoti Švenčiausiojo Sakramento, išklausyti išpažinčių ar suteikti paskutinio patepimo ligoniams.
Vertiname celibatą kaip Dievo dovaną dėl to, kad Dievo tarnams, pasiaukojusiems kunigystei, jis leidžia visapusiškai atsiduoti tarnystei.
Įvertindami, kad įteisinta išimtis nedaro žalos bendruomenei ir Bažnyčios vienybei, bet ją šlovina ir jai tarnauja, siūlome, kad kompetentingos institucijos nustatytų kriterijus, pagal kuriuos tinkamus ir bendruomenės pripažintus asmenis, nuolatinius diakonus, išėjusius reikiamus kunigystei mokymus, būtų galima įšventinti į kunigus kartu leidžiant turėti teisėtai sudarytą ir stabilią šeimą. Kad jie galėtų tarnauti krikščioniškoms bendruomenėms skelbdami žodį ir švęsdami Švenčiausiąjį Sakramentą atokiausiuose Amazonijos regiono rajonuose“, – rašoma šeštadienį vyskupų patvirtintame dokumente.
Taigi kunigais su šeimomis galėtų tapti tik atrinkti ir diakono darbo patirties turintys Amazonijos katalikai.
„Kad vyskupai kalba apie leidimą vyrams, atrinktiems tarp diakonų, yra normalu. Juk kiekvienas, kuris nori būti įšventintas į kunigus, turi pabūti diakonu bent kelis mėnesius“, – sinodo sprendimą paaiškino kardinolas Michaelis Czerny.
Celibatui iškilo pavojus?
Italijos žiniasklaida sinodo siūlymą dėl celibato sutiko skandalingomis antraštėmis.
„Iš Amazonijos sinodo atkeliauja „taip“ vedusiems kunigams“, „Žemės drebėjimas Vatikane – sinodas atveria duris vedusiems kunigams mesdamas iššūkį tradicijai“ – taip buvo apibūdintas vyskupų sprendimas.
Popiežius Pranciškus jau paskelbė galutinį sprendimą dėl celibato išimčių priimsiantis dar iki metų pabaigos.
Ir nors Bažnyčia kol kas garsiai neužsimena apie visišką celibato panaikinimą, kai kurie konservatoriškų pažiūrų dvasininkai mano, kad Amazonijos sinodo metu priimtos nuostatos gali tapti pirmu link to vedančiu žingsniu.
Aršiausi popiežiaus Pranciškaus kritikai dar neprasidėjus vyskupų susirinkimui net buvo pakvietę visus tikinčiuosius į kryžiaus žygį prieš neva erezijas skleidžiantį sinodą.
Kad revoliucingoms nuostatoms nebūtų pritarta, siūlė melstis ir pasninkauti.
Tuo metu celibato išimtims pritarę vyskupai aiškino, kad neteisinga priimtame dokumente akcentuoti tik celibatą.
„Privaloma išklausyti bendruomenių, kurios prašo stabilios galimybės priimti Eucharistiją. Jų tikslas nėra paties celibato visiškas panaikinimas, bet išeitis pasaulyje trūkstant kunigų“, – sakė kardinolų konsiliumo, padedančio popiežiui reformuoti bažnyčią, sekretorius Marcello Albano.
Kritikams stipriai užkliuvo galutiniame sinodo dokumente įrašytas toks sakinys: „Kai kurie šiuo atžvilgiu pareiškė palankią nuomonę į šio klausimo požiūrį platesne prasme.“
Esą tai įrodo, jog pamatinės kunigystės dogmos panaikinimas kada nors gali tapti realybe.
Vokiečių kardinolas Walteris Brandmulleris dar sinodo išvakarėse perspėjo, kad jis paskatins Bažnyčios susinaikinimą.
Kolegoms kardinolams skirtame laiške artėjant sinodui jis rašė, kad išankstiniame dokumente surašytos nuostatos ne tik neatitinka Bažnyčios mokymo, bet ir jam iš esmės prieštarauja.
„Ypač siūlymas įrodytos dorybės vyrams leisti tapti kunigais kelia stiprų įtarimą, kad kunigų celibatas taps diskutuotina tema“, – savo nuogąstavimus laiške dėstė vokiečių kardinolas.
Moterims durys uždarytos
Jei celibatui ir gali būti padaryti išimtis, įsileisti moterų tarnystei Bažnyčia kol kas neketina. Sinode buvo svarstoma, ar suteikti moterims daugiau galių, leidžiant joms tapti diakonėmis.
Vyskupai tokio siūlymo nepalaimino, sprendimą palikdami popiežiaus Pranciškaus sudarytai specialiai komisijai.
Pontifikas dar 2016-aisiais jai pavedė išnagrinėti, ar moterys galėtų būti įšventintos diakonėmis, tačiau komisija sprendimo iki šiol nėra priėmusi dėl per didelio nuomonių skirtumo.
Nors sinode dalyvavo kelios dešimtys moterų vienuolių, balsuoti už galutinį dokumentą jos neturėjo teisės.
Tai irgi sukėlė nemažai diskusijų, o sinodo išvakarėse vieno Šveicarijos vienuolyno seserys Vatikane surengė protestą prašydamos, kad moterų balsas Bažnyčioje būtų labiau girdimas.
„Mes nenorime kunigystės, bet norime turėti daugiau galių įvairiose situacijose, kad mūsų balsas būtų išklausytas ne kaip trukdantis, o kaip reikšmingas.
Norime taip pat turėti galimybę atlikti kai kurias funkcijas, kurios iki šiol mums yra draudžiamos“, – Italijos žiniasklaidai sakė vienuolė Petra.
„Kanonų teisė moterims leidžia viską, išskyrus išpažinties klausymą ir mišių aukojimą. Yra dar daugybė dalykų, kuriuos būtų galima padaryti dėl moterų vaidmens Bažnyčioje ir privalome to imtis“, – žunalistams sakė kardinolas Oswaldas Graciasas ir pareiškė, kad vyskupai kol kas ne itin stengiasi, jog moterų įtraukimo procesas pajudėtų į priekį.
Pats popiežius kiek anksčiau yra leidęs suprasti, kad galimybė moterims tapti diakonėmis kol kas menka.
„Yra būdas, kaip tai būtų galima įteisinti, tačiau vizija yra ne tokia pat kaip vyrų diakonato“, – dar pavasarį sakė pontifikas paraginęs ir toliau nagrinėti klampų klausimą.
Jis pabrėžė, kad jo sudaryta komisija pirma turi surinkti svarbius istorinius faktus apie esą praeityje buvusį svaresnį moterų vaidmenį katalikų Bažnyčioje.
Ragino nebeniokoti Žemės
Priartinti prie tikėjimo uždarą ir nuo didžiulių gaisrų pastaruoju metu kenčiantį izoliuotą Pietų Amerikos regioną – dar vadinamą pasaulio plaučiais – buvo vienas iš Vatikano tikslų.
Galutiniame dokumente vyskupai paragino gamtos niokojimą pripažinti nuodėme.
„Ekologinę nuodėmę apibrėžti kaip veiksmą ar apsileidimą prieš Dievą, prieš artimą, prieš bendruomenę ir aplinką.
Tai nuodėmė prieš ateities kartas“, – rašoma dokumente.
Uždarydamas tris savaites trukusį sinodą, kuriame dalyvavo beveik 200 vyskupų, popiežius dar kartą pasiuntė SOS signalą, pareikšdamas, kad nematyti randuoto Amazonijos veido jau nebeįmanoma.
„Sinodo metu mes tai pamatėme, kai kalbėjome apie Kūrinijos, žmonių, Amazonijos čiabuvių išnaudojimą, žmonių pardavinėjimą. Praeities klaidų neužteko, kad būtų sustabdytas kitų apiplėšinėjimas ir mūsų brolių ir seserų bei mūsų seseriškos žemės žalojimas. Mes tai matome randuotame Amazonijos veide“, – sekmadienio mišiose sakė Pranciškus.
Apie ekologiją, gamtos ir žmonių išnaudojimą sinode buvo plačiai diskutuojama, o kai kurie šio regiono dvasininkų liudijimai šokiravo.
Tėvas Dario Bossi, atvykęs iš Brazilijos provincijos, kur yra didžiulės aukso kasyklos, paragino Bažnyčią atsisakyti šio tauriojo metalo naudojimo liturgijoje.
„Mega infrastruktūra, kuri eina per visą regioną, naikina miškus, didina užterštumą. O jis provokuoja vaisiaus apsigimimus.
Aukso kasyklų keliamą žalą būtų galima labai sumažinti, jeigu jo naudojimas būtų labiau kontroliuojamas.
Tai yra kvietimas ir mums, Bažnyčiai, liturgijos įrankius naudoti protingai: tai būtų stiprus signalas, jei pavyktų išvengti aukso naudojimo liturgijoje ir Sakramente“, – netikėtą raginimą sinode paskelbė Brazilijos dvasininkas.
