Dubajaus emyro ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ministro pirmininko 69 metų Mohammedo Rashido Al Maktoumo žmona, Jordanijos karaliaus Huseino I duktė, 45-erių princesė Haya šiais metais pabėgo į užsienį.
Tai anksčiau pabandė gyvenimo auksiniame narve neapsikentusios dvi jo dukterys. 2000-aisiais – princesė Shamsa, kuriai dabar 37 metai, praėjusiais metais – 33-ejų princesė Latifa.
Abi buvo susektos. Shamsos pabėgimas buvo sužlugdytas, o ką dabar veikia Latifa, neaišku.
Tačiau iš Persijos įlankos sprunka ir moterys, kurios gyvena paprastesnėse šeimose. Po pabėgimo jų gyvenimas nebūna labai lengvas.
Paspruko į Honkongą
Abi seserys iš Saudo Arabijos godžiai stebi viską Honkongo gatvių labirintuose: vyrus dryžuotais kostiumais, lengvas, plevenančias sukneles vilkinčias moteris ant keltų Kouluno įlankoje, naktines prekyvietes, kokteilių barus, pramogų kvartalus.
Šios jaunos moterys mėgaujasi savo naująja laisve – tai byloja ir jų apranga. Jos vaikštinėja po miestą suplėšytais džinsais, palaidais plaukais.
Kaip sako abi seserys, čia joms labiausiai patinka žmonės – kaip jie gyvena, myli.
Pokalbis su seserimis iš Saudo Arabijos įvyksta virš Honkongo iškilusio viešbučio kambaryje. Jų tikroji gyvenamoji vieta turi likti paslaptis. Mobilieji telefonai išjungti, moteris galima fotografuoti tik iš nugaros.
Dvi seserys iš Saudo Arabijos – 18 ir 20 metų Rawan ir Reem laikosi griežtų saugumo taisyklių. Iš tikrųjų jų vardai kitokie.
Seserys atsargiai pasakoja savo pabėgimo istoriją, nes vis dar bijo, kad tėvas galėtų jas susekti ir prievarta grąžinti namo.
Kartais abi prapliumpa garsiai juoktis, kai jaunesnioji Rawan nusikeikia. Ar tuomet, kai vyresnėlė pasakoja, kaip ji, dar jauna mergaitė, „į sveikatą“ kėlė sulčių stiklines, kaip tai buvo mačiusi uždraustuose filmuose.
Tokį vaizdą išvydusi jos motina bėgdavo iš kambario šaukdama „haram“. Šiuo žodžiu apibūdinama tai, kas musulmonams draudžiama pagal Koraną.
„Mergaitės bėglės“ – taip savo tėvynėje vadinamos šios merginos. Toks apibūdinimas Rawan nepatinka. Jai tai skamba kaip nuotykių ieškotojos, o juk jos rizikuoja savo gyvybe.
Kasmet išvyksta tūkstančiai
Reem ir Rawan – dvi iš mažiausiai tūkstančio moterų, kurios kiekvienais metais pabėga iš Saudo Arabijos. Jos nebegali ištverti patriarchato ir sutuoktinių bei tėvų pažeminimo.
Arabų bėglių buvo jau aštuntame dešimtmetyje, bet jos dar niekada nebuvo taip matomos. Nevyriausybinės organizacijos tokioms moterims parūpina teisinę pagalbą ir būstą.
Vaizdo įrašus apie pabėgėles iš arabų šalių organizacijos kelia į „YouTube“.
Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų šeimų istorijos – dramatiškos. Dėl merginų bėglių fenomeno laikraštis „Saudi Gazette“ atsakingomis laiko priešiškas valstybes, kurios neva sugundo moteris, kad apšmeižtų Saudo Arabiją.
„Mūsų priešai bando šiuo vėžiu užkrėsti mūsų visuomenę“, – rašo minėtas leidinys.
„Gėda“ ir „draudžiama“
Reem ir Rawan augo vidurinės klasės šeimoje. Jų tėvas, kaip pasakoja Honkonge dabar gyvenančios merginos, dirba ar Rijado kalėjimo administracijoje. Jos sako, jog nuo to laiko, kai galėjo mąstyti, jas prižiūrėjo du vyresni ir vienas jaunesnis broliai.
„Jie elgėsi su mumis kaip su vergėmis“, – sako Reem.
Abiejų seserų vaikystę nulėmė du žodžiai – „gėda“ ir „draudžiama“.
„Mūsų namuose nebuvo jokio džiaugsmo. Blogiausia buvo, kai garsiai juokėmės. Įžūliausiai elgėsi jauniausias, dešimties metų brolis. Jis nuolat įsakinėjo: tramdyk savo balsą, nuleisk žvilgsnį, pridenk savo kūną“, – pasakoja Reem.
Net namuose seserys privalėjo būti prisidengusios, smūgiai buvo įprastas dalykas. Būsimais sutuoktiniais turėję tapti jų pusbroliai – seserys neturėjo teisės rinktis.
Kaip Reem ir Rawan ištvėrė nelengvą jaunystę?
„Išgelbėjo tai, kad galėjome viena kitą paguosti“, – teigė Reem.
Dvejus metus merginos planavo savo pabėgimą. Atidėdamos pinigus susitaupė kelis tūkstančius dolerių ir iki smulkmenų dėliojo planą.
Pabėgo per atostogas
Praėjusį rugsėjį per šeimos atostogas Šri Lankoje atsirado galimybė. Reem ir Rawan pavogė savo pasus iš tėvų viešbučio kambario ir paslapčia išmaniaisiais telefonais užsisakė skrydžio bilietus į Australiją.
Savo drabužius jos sugniaužė ir sugrūdo lovoje taip, lyg atrodytų, kad jos miega. Po to seserys patraukė į oro uostą. Vėliau, po daugiau nei penkių valandų, praleistų Honkongo oro uosto tranzito zonoje, jų planai vos nežlugo.
Du vyrai laukė prie vartų, iš jų atėmė kelionių pasus ir įsodinimo į lėktuvą bilietus. Kai vyrai prisistatė Saudo Arabijos konsulato darbuotojais, merginos suprato, kuo tai gali baigtis. Jų likimą lėmė minutės.
Į tualetą norėjusi jaunėlė Rawan pasiryžo. Išplėšė pasus iš vyriškių rankų ir su seserimi pasileido iš tranzito zonos. Įsimaišė į žmonių būrį, stovėjusį prie pasų kontrolės.
Paskui – į „Airport Express“, iš ten – į Honkongo centrą – svetimo gyvenimo sūkurį. Iš viešbučio į socialinį tinklą „Twitter“ jos įkėlė įrašą, kuriame prašė pagalbos.
Jį perskaitęs vienas prancūzas susisiekė su advokatu ir vietiniu pagalbininku. Daugiau nei dešimtis kartų merginoms teko keisti savo būstą, kol šį kovą joms buvo duotas leidimas tolesnei kelionei į trečiąją šalį.
Princesė buvo pavyzdys
Reem, Rawan ir daugeliui kitų pabėgėlių pavyzdys – Dubajaus emyro ir Jungtinių Arabų Emyratų ministro pirmininko M.bin Rashido Al Maktoumo duktė Latifa.
Vaizdo įrašas, paviešintas po 33 metų princesės pabėgimo, kurį „YouTube“ matė daugiau nei 2 mln. žmonių, baigiasi žodžiais: „Jei man nepavyktų, tuomet bent viliuosi, kad mūsų valstybėje kas nors pasikeis į gerąją pusę.“
Princesė Latifa suvokė pavojų, kurį kėlė jos nepaklusnumas. Ji privalėjo numanyti, kokios žalos jos dingimas padarytų jos tėvui Dubajaus emyrui.
Vaizdo įrašą princesė sukūrė pati dar iki savo pabėgimo viename Dubajaus apartamentų, kur buvo įsikūrusi jos kūno rengybos trenerė suomė Tiina Jauhiainen. Ji buvo viena iš nedaugelio, žinojusių apie Latifos planus.
Su 42 metų kūno rengybos specialiste žurnalistai susitiko vienoje Londono kavinėje. Suomė vis dar tiksliai prisimena, kaip 2010-aisiais Dubajuje susipažino su princese Latifa.
Tuomet T.Jauhiainen buvo pakviesta į prabangius namus paplūdimyje. Ji turėjo vieną turtingiausių Jungtinių Arabų Emyratų moterį mokyti tradicinio brazilų kovos meno – kapoeiros.
Tik pamažėle kūno rengybos trenerė suvokė, kas buvo jos mokinė. Ji gyveno 40 kambarių rūmuose su patalpomis treniruotėms, baseinu ir 100 tarnų.
Nepaisant visų turtų, princesės Latifos, kaip pasakoja jos buvusi trenerė, gyvenimas buvo labai nykus. Ji negalėjo išvykti iš Dubajaus, studijuoti.
Ruošėsi septynerius metus
Septynerius metus Dubajaus emyro duktė planavo pabėgimą padedama buvusio prancūzų ir amerikiečių kilmės agento Herve Jaubert’o.
Praėjusių metų vasarį princesei ir jos kūno rengybos trenerei pavyko nusigauti į Omaną, o iš ten – į H.Jaubert’o jachtą.
Princesė Latifa norėjo nusigauti į Majamį ir ten prašyti politinio prieglobsčio. Bet jachtą perėmė Indijos pakrančių apsaugos tarnyba.
„Aštuntą dieną, likus kelioms minutėms iki 22 val., ant denio išgirdome šūvius. Užsimiegojusi pakilau į viršų ir pamačiau raudonus šautuvų lazerio taškus ant savo kūno“, – pasakojo T.Jauhiainen.
„Nušaukite mane tuojau pat čia, tik negrąžinkite į Dubajų“, – maldavo Latifa.
Komandosai ignoravo princesės prašymą. Latifa ir T.Jauhiainen buvo grąžintos į Dubajų. Buvusi princesės kūno rengybos trenerė buvo pasodinta į kalėjimo vienutę, apklausta ir mirtinai išgąsdinta.
Po dviejų savaičių Dubajaus institucijos suomę galiausiai išsiuntė į Europą. Nuo to laiko ji nuolat keičia savo gyvenamąją vietą ir, pasitelkusi advokates, kovoja dėl savo bičiulės Latifos išlaisvinimo. Su princese jau daugiau nei metai ji nebegali kalbėti.
Prieš keletą mėnesių kažkas T.Jauhiainen atsiuntė nuotrauką. Čia prie valgomojo stalo įamžinta buvusi Airijos valstybės prezidentė Mary Robinson, Emyratus valdančios šeimos draugė, šalia jos – princesė Latifa, atrodanti, lyg būtų slopinama raminamųjų vaistų.
Londono kavinėje apžiūrinėdama nuotrauką buvusi princesės kūno rengybos trenerė atkreipė dėmesį į Latifos veidą – negyvą lyg kaukė, jos žvilgsnis – blausus.
„Lyg matytume inscenizaciją“, – sako suomė.
Kaip dabar gyvena bandžiusi pabėgti princesė, neaišku, tačiau kalbama, kad jos istorija įkvėpė ir jos pamotę Hayą. Pastaroji, pamačiusi, kaip tėvas pasielgė su jam pasipriešinusia dukra, nutarė pati pasipustyti padus.
Reikia vyro leidimo
Moterys, tokios kaip Latifa, Reem ir Rawan, turi daugybę priežasčių bėgti iš Persijos įlankos šalių. Svarbiausia – globos teisė. Ji galioja kai kuriose Vidurinių Rytų šalyse, bet niekur nėra taip griežtai taikoma kaip Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Be globėjo – tėvo, sutuoktinio ar brolio – leidimo moterys negali išvykti iš šalies. Kai kurios – net išeiti iš namų, negali ir studijuoti.
Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas prisistato kaip reformatorius. Jis liberalizavo moterų aprangos taisykles ir panaikino draudimą vairuoti.
Iš šių naujovių tokioms moterims kaip Reem ir Rawan mažai naudos: „Ką mums duoda reformos, jeigu motina jas laiko šėtono pramanu, o tėvas sako: „Niekada nevairuosite automobilio, aš tai draudžiu!“?“
Moterys, kurios bėga iš tokių šalių kaip Saudo Arabija, dažnai kreipiasi į pagalbininkus, kurie joms gali padėti, – socialinių tinklų aktyvistus ir JAV, Europos, Australijos žmogaus teisėjų gynėjus.
Ši bendruomenė nieko negali padaryti Persijos įlankos šalyse, bet pasieniuose, oro uostų tranzito zonose ir vėliau priverstinėje emigracijoje – taip.
Rūpinasi maištautojomis
Vienas jų – Jeremy Desvage’as. 32 metų prancūzas programuotojas, paskaitęs įrašą „Twitter“, įkurdino Reem ir Rawan Honkonge. Ir nuo to laiko globoja jas, kaip ir 15 kitų pabėgėlių iš Persijos įlankos regiono.
Programuotojas rodo jo išmanųjį telefoną užplūdusius pagalbos prašymus ir iškalbingas nuotraukas, kuriose matyti sumušimų žymės ant žasto, kraujosruvos, mėlynės po akimis.
Programuotojas iš Prancūzijos rūpinasi ir Hind Albolooki iš Dubajaus. 42 metų moteris iš Dubajaus patyrė tai, ko Reem ir Rawan veikiausiai būtų sulaukusios, jei būtų likusios Saudo Arabijoje.
22 metus trukusi H.Albolooki santuoka buvo tikras pragaras. Priešingai nei princesė Latifa, dabar ji saugi, įteikė Vokietijos institucijoms prašymą suteikti jai prieglobstį.
Bet už laisvę H.Albolooki moka didelę kainą: paliko savo keturis vaikus.
Sutuoktinis kasdien žemino
H.Albolooki buvo išlepinta jauna moteris, kuriai motina išrinko jaunikį. Mediciną studijavusį įtakingos šeimos vaikiną. Anyta parinko jai vestuvinę suknelę.
Moteris buvo nuolanki ir gimdė vaikus. Už tai galėjo mėgautis prabangiu gyvenimu: vila Džumeiroje, kelionės į Milaną, į „Gucci“ ir „Prada“ parduotuves, mėlynos spalvos „Maserati Ghibli“.
Jos sutuoktinis, aukštas pareigas ėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas, girdė jai raminamuosius vaistus, mušė, prievartavo, mylėjosi su broliene ir vertė žmoną žiūrėti jo meilės žaidimus su kitomis moterimis.
„Mano šeima žinojo šias istorijas ir niekada nepasakė nė žodžio“, – sako H.Albolooki.
Paskui ji padarė klaidą prabilusi apie skyrybas. Ir tuomet kilo karas. H.Albolooki turėjo atiduoti automobilio raktelius, savo keturias kredito korteles, deimantais nusagstytą laikrodį.
Buvo sušaukta šeimos taryba. Jie viską išbandę, sakė vyrai, bet ji nenorėjusi paklusti. Tuomet vyrai pareikalavo jos paso.
H.Albolooki jau buvo pasirengusi paklusti, bet jos duktė, supratusi padėties rimtumą, davė motinai pasą ir rankinę su grynaisiais pinigais. Vienas namų tarnautojas leido prasmukti pro sodo vartus.
Moteris pasislėpė netoli namų statybų aikštelėje, mobilųjį telefoną užkasė į smėlį, kad niekas negalėtų jo aptikti. Slėpėsi ten daug valandų.
Taksi vairuotojo ir bičiulės padedama įsigijo naują mobilųjį telefoną bei lėktuvo bilietą į Europą. Jai pavyko nusigauti į Vokietiją.
H.Albolooki pirmą kartą gyvenime pinigų teks užsidirbti. Bet jaučia, kad su tuo susidoros, nori įkvėpti drąsos kitoms.
Ar ji kada nors apgailestavo, kad pabėgo iš namų?
„Nė dienos“, – sako H.Albolooki.
Parengta pagal „Der Spiegel“.
