Bet kokio dabartinių laikų televizijos serialo niekšą savo žiauriu elgesiu pranoktų istorinė Lienharto Freyermutho asmenybė.
XV a. jis kartu su partnere Barbara Taschenfeind turėjo viešnamį tuometės Švabijos kunigaikštystės mieste Nerdlingene.
Žiauri pora negailestingai išnaudojo tas nelaimingas moteris, kurios ten buvo priverstos pardavinėti savo kūną.
Prostitutės buvo mušamos, atimami jų uždirbti pinigai, o jos laikomos įkalintos.
Bet tiktai dėl kito nusikaltimo meilės paslaugų namų savininkams teko stoti prieš teismą.
Privertė atlikti abortą
L.Freyermuthas ir jo draugė B.Taschenfeind privertė nėščią prostitutę Elsą von Eystett atsikratyti maždaug dvidešimties savaičių vaisiaus – girdė moterį žemių, morkų, laurų lapų ir gvazdikų gėrimu.
Dėl šio žiauraus poelgio pora stojo prieš teismą. To meto nusikaltimo detalės atkeliavo iki mūsų laikų, nes Nerdlingeno miesto taryba 1471 m. pradėjo išsamų viešnamio savininkų nusižengimo tyrimą.
Vargu ar kas nors taip kruopščiai analizavo tyrimų bylas kaip mūsų dienų istorikas J.Page’as. Britas įvairiuose kitų Vokietijos miestų archyvuose gilinosi į viduramžių bylų dokumentus.
Jį domino tos, kuriose suteneriai ar prostitutės nusižengė įstatymams.
J.Page’o išstudijuoti dokumentai leidžia pažvelgti į žiaurumo persmelktą viduramžių prostitucijos pasaulį. Jis dažnai pateikiamas iškreiptas ar padailintas.
Tikrovė buvo kitokia
„Pagal vėlyvaisiais viduramžiais plačiai paplitusį požiūrį į prostituciją pateikiamas apgaulingas viešnamio – nevaržomų troškimų ir nekaltų linksmybių vietos – vaizdas. Bet iš tikrųjų gyvenimas ten galėjo pavirsti pragaru“, – sako J.Page’as.
Daugelio Vokietijos miestų valdžios požiūris į perkamą meilę buvo stebėtinai palankus.
Viešnamius miestų vadovai laikė apsaugine priemone nuo prievartavimų ir, anot J.Page’o, kitokio priekabiavimo prie garbingų moterų.
Miestai netgi leido steigti moterų namais vadinamus viešnamius, kurie kaip pirminės įmonės iš oficialaus valdymo perduotos į privačių asmenų rankas.
Bet kaip greitai išblėso pakantumas prostitutėms, kurios nepriklausė šiai sistemai, rodo kitas istoriko J.Page’o tirtas atvejis.
1497 metais moteris, su vogtais daiktais krepšyje peržengusi Augsburgo miesto sieną, patraukė vyresnybės dėmesį. Miesto tarybos apklausa atskleidė, kad nepažįstamoji pabėgo iš Kaufboireno, esančio už 60 kilometrų.
Ten su ja žiauriai elgėsi jos darbdavys – vietos budelis.
Viduramžiais budeliams, be savo kruvino amato, dar teko ir perkamų moterų priežiūra.
Todėl Augsburgo tarybos nariams tapo aišku, kad ši moteris – pabėgusi prostitutė.
Augsburgo miesto archyvo dokumentai istorikui J.Page’ui atskleidė priešišką požiūrį į slaptas prostitutes, kurio buvo laikomasi iki XV a. pabaigos.
Teisėjas buvo surašęs atsiliepimą apie apgailėtiną, gėdingą kaltinamosios gyvenimą.
Tačiau neaptikta dokumentų, kuriuose būtų informacijos apie pabėgusiai prostitutei paskirtas nuobaudas.
Moteris mušė ir kankino
Pažymėtinas visiškai kitoks elgesys ir palankumas prostitutei E.von Eystett iš Nerdlingeno, kuri buvo priversta pasidaryti abortą.
Jau vien tą aplinkybę, kad buvo patikėta kūniškų malonumų teikėjos žodžiais ir tirtas jos atvejis, istorikas J.Page’as laiko išskirtinio dėmesio faktu.
Ne mažiau stebina ir tai, kad viduramžių tyrėjai leido apie padėtį viešnamiuose detaliai papasakoti dvylikai prostitučių.
Iš labai išsamių tyrėjų įrašų atsiskleidžia šokiruojantis viduramžiais viešai organizuotų meilės paslaugų paveikslas.
Akivaizdu, kad Nerdlingeno moterų namuose dirbusias prostitutes L.Freyermuthas pagal savo norą ir nuotaiką mušė botagu ir diržu.
Nuo jo neatsiliko ir partnerė B.Taschenfeind – ji negailestingai talžė moteris, jeigu jos neuždirbdavo pakankamai pinigų.
Negana to, už varganą maistą moterys mokėjo pačios ir turėjo jį pirkti kur kas didesnėmis kainomis.
Kai kavalieriai nesinaudodavo moterų paslaugomis, porelė vertė prostitutes dirbti verpėjomis.
Buvo išvytas iš miesto
Bet tokio žiauraus elgesio viduramžių tvarkos sergėtojams buvo per daug – pasibaigus tyrimui L.Freyermuthas buvo išvytas iš miesto.
Tokios pat bausmės sulaukė ir jo partnerė B.Taschenfeind. Tačiau jai, atsakingai už E.von Eystett abortą, buvo išdeginta gėdos žymė.
Ateityje miesto moterų namų prostitutės gavo galimybę pranešti apie blogą elgesį. Nepaisant to, ši reforma buvo trumpalaikė.
Nuo XVI a. pradžios griežtų papročių reformacijos gynėjai pasirūpino tuo, kad miesto viešnamiai beveik visiškai išnyktų iš viešumos ir pasitrauktų į pogrindį.
Parengta pagal „Der Spiegel“ informaciją.
