Kelionę jie pradėjo prie Laolongtou perėjos, tai išvertus iš kinų kalbos reiškia senojo drakono galvą. Čia Didžioji kinų siena pasiekia Bohajaus įlanką. Manoma, kad kadaise čia buvo toliausiai į rytus nutolęs Kinijos apsaugos postas.
Iš ten jie patraukė į vakarus link Hebėjaus provincijos kalnų, o aplink juos plytėjo milžiniška Kinijos teritorija.
Pirmąją dieną jiems gerai sekėsi, artėjant vakarui trijulė pasiekė pirmąjį įtvirtinimą, kuriame kadaise kariai stebėjo, ar iš šiaurės neartėja priešo pajėgos.
Jie galvojo apie laukiantį kelią – 8850 kilometrų, kuriuos įveikti jiems reikėtų 17 mėnesių. Vyrai žinojo, kad tai patikrins jų ištvermę, tačiau kartu ir užtikrins vietą rekordų knygose kaip pirmųjų keliautojų, įveikusių visą Didžiąją kinų sieną.
Tai buvo kelionė, kuri ne tik pakeitė trijų draugų likimus, bet ir padėjo pačiai sienai suteikti pagarbesnį statusą, pradėti jos išsaugojimo darbus.
Pirma tokia ekspedicija
„Tai buvo pirmas kartas, kai žmonės leidosi į ekspediciją per visą Didžiąją kinų sieną. Mes palikome pirmuosius pėdsakus.
Tai buvo nesustabdoma kelionė aukštyn ir žemyn“, – prisiminė dabar 62-ejų Dong Yao-hui.
Vyras sakė, kad vasarą juos alino karštis, žiemą – nesibaigiantis sniegas, tačiau jokie iššūkiai nebuvo neįveikiami.
„Mes tiesiog ėjome tolyn ir darėme užrašus apie tai, ką matome. Viskas labai kartojosi, ir mes jautėmės tarsi savo teritoriją apžiūrintys ūkininkai“, – kalbėjo Dong Yao-hui.
1984-ųjų pavasarį Didžioji kinų siena pasaulyje buvo žinoma dar tik kaip mitinė konstrukcija, kurią galima pamatyti net iš kosmoso. Tiesa, iš tiesų taip nėra.
Devintajame to amžiaus dešimtmetyje daugiau buvo žinoma apie Mėnulio paviršių nei apie šios sienos kontūrus.
Sieną statė tūkstantmečius
Sienos statymo darbai prasidėjo prieš 2,5 tūkst. metų, maždaug 770–476 m. pr. Kr. Tuo metu Kinijoje vyravo vadinamasis pavasarių ir rudenų laikotarpis.
Skirtingos sienos atkarpos buvo statomos skirtingu metu siekiant plėsti savo kontrolę gilyn į žemyną. Siena atliko svarbų vaidmenį apsaugant Kinijos teritorijoje buvusias valstybes ir imperijas nuo klajoklių iš Eurazijos stepių antpuolių.
Sienos statymo darbai buvo baigti tik XVII amžiuje. Šiandien bendras sienos ilgis siekia per 21 tūkst. kilometrų, ji driekiasi per 15 provincijų, 97 prefektūras ir 404 apskritis.
Tai yra ilgiausias žmogaus rankų darbo statinys pasaulyje.
Ir nors kai kurios sienos dalys seniai traukė turistus iš Kinijos bei užsienio valstybių, daugelis sekcijų komunistams perėmus valdžią ir įvykdžius kultūrinę revoliuciją tapo užmirštos ir apleistos.
Būdamas 25-erių Dong Yao-hui dirbo elektriku gimtajame Činhuangdao mieste, kuris yra netoli Laolongtou perėjos.
„Man dažnai tekdavo lipti į elektros stulpus, kurie buvo netoli Didžiosios kinų sienos, ir pamažu aš ja susidomėjau. Man buvo įdomu, kas, kada ir kodėl ją pastatė.
Tuo metu nebuvo daug knygų, kuriose galėjai apie tai paskaityti, nes valdžia neturėjo tokių įrašų“, – tvirtino vyras.
Kelionė be žemėlapio
Netrukus jo susidomėjimas pavirto planu. Porą metų jis su dviem draugais ruošėsi įspūdingai kelionei. Sieną vyrai įveikė per 508 dienas ir pasiekė Dziaju perėją. Dong Yao-hui, Wu De-yu ir Zhang Yuan-hua nutarė koncentruotis į 8,85 tūkst. kilometrų besitęsiančią Didžiosios kinų sienos atkarpą, kuri buvo atkurta ir pastatyta Mingų dinastijos valdymo metu – prieš 600 metų.
Tai yra geriausiai išlikusi sienos dalis, apie kurią dabar kalbama minint Didžiąją kinų sieną.
„Mūsų kelionės uniforma buvo karinė apranga, kurią mums suteikė regiono kariai. Specialių kuprinių parūpino Kinijos alpinistų asociacija – jas jie naudojo per ekspediciją į Džomolungmą. Buvome labai gerai apsirūpinę“, – pasakojo Dong Yao-hui.
Kelionės metu vyrams nereikėjo žemėlapio. Jie tiesiog ėjo siena arba palei ją ir ant popieriaus lapo brėžė savo kelią, rašė įžvalgas apie sienos būklę tose vietose.
Naktimis jie miegojo sienos perėjimuose arba prie jos esančiuose įtvirtinimuose, tad galėjo rinkti informaciją ir apie juos.
„Tada dar nemanėme, kad ši kelionė virs mūsų viso gyvenimo projektu“, – sakė vyras.
Nusprendė kreiptis į valdžią
Kelionę pabaigusi trijulė dar dvejus metus po jos rašė atsiminimus – juos sudėjo į knygą „Mingų dinastijos Didžiosios sienos ekspedicija“.
Jie manė, kad čia ir baigsis jų susidomėjimas Didžiąja kinų siena, tačiau viskas išsirutuliojo daug toliau, nei tikėtasi.
„Turėjome ir kitą planą – įveikti 18 tūkst. kilometrų Kinijos pakrante, tačiau mūsų ryšys su siena tapo nebeišskiriamas“, – juokavo Dong Yao-hui.
Jis tvirtino, jog einant toliau vis labiau pradėjo justi ant pečių gulančią atsakomybę.
Dalijantis pasakojimais su žmonėmis trijulei tapo aišku, kad ilgalaikius įspūdžius paliko ne fizinis, o emocinis kelionės poveikis matant, kaip prastai ja yra rūpinamasi. Tad jie nusprendė kreiptis į valdžios atstovus.
„Pirmą kartą į mūsų klausimą jie nežiūrėjo rimtai.
Reikia pagalvoti, kiek darbo reikėjo mums įdėti pereinant sieną, ir palyginti tai su jos pastatymo pastangomis. Bet dabar mes sieną išrenkame. Ar visuomenė per šiuos metus tikrai tapo labiau civilizuota?“ – kalbėjo sieną įveikęs vyras.
Požiūris jau pasikeitė
Šiandien Dong Yao-hui daugiau kaip pusę savo gyvenimo yra paskyręs Didžiosios kinų sienos tyrimams ir išsaugojimui, tačiau kai pradeda galvoti apie šį žmonijos paminklą, dar ir dabar tai jo širdyje įplieskia jaunatvišką pasipiktinimą.
„Pripažįstu, kad kartais kalbėdamas apie žalą sienai esu pernelyg emocionalus. Būtų geriau, jeigu galėčiau elgtis racionaliau, tačiau negaliu to kontroliuoti, o šis skausmas kyla iš širdies gelmių“, – tvirtino vyras.
Dong Yao-hui įkūrė Didžiosios sienos bendruomenę, kuri 2014 metais atliko tyrimą ir nustatė, kad tik 8,2 proc. sienos struktūros yra geros būklės.
2016 metais kilo dar viena pasipiktinimo banga paaiškėjus, kad vieną sienos sekciją rekonstravę vietos gyventojai ją tiesiog užpylė cementu.
Tačiau Dong Yao-hui tvirtina, kad požiūris į sieną per 35 metus labai pasikeitė.
Anksčiau kiekvienas kaimas niokojo šią sieną ir to nebebuvo galima laikyti naujiena, bet šiandien taip besielgiantys žmonės yra smerkiami. Žmonių dėmesingumas ir susirūpinimas dėl sienos išsaugojimo tapo kitoks.
Rodė ir JAV prezidentams
Dong Yao-hui už tai gali prisiimti didžiąją dalį nuopelnų. Šiandien Kinijoje jis vadinamas Didžiosios sienos sūnumi.
Kinijoje lankantis JAV prezidentams George’ui W.Bushui ir Billui Clintonui jis buvo paskirtas politikų gidu lankant sieną.
Pagarbą jam jaučia ir prie sienos gyvenantys žmonės.
Didžiosios kinų sienos išsaugojimo darbai prasidėjo 1987 m., kai UNESCO pripažino ją kaip pasaulio paveldo dalį.
Nuo tada Kinija priėmė daug įstatymų, kad išsaugotų populiarią turistų traukos vietą ateities kartoms, ir pradėjo investuoti į prie sienos esančius regionus.
Valdžia nustatė, kad šį paminklą populiariausioje Badalingo atkarpoje per dieną gali aplankyti tik 65 tūkst. turistų.
Taip siekiama užtikrinti geresnius potyrius ir apsaugoti populiariausią sienos atkarpą.
Priemonių ruošiamasi imtis ir prieš verslininkus, prie sienos pardavinėjančius savo produkciją.
Jiems iki 2022 metų tam daryti bus sukurta speciali erdvė.
O Pekine šįmet bus įkurtas Didžiosios sienos atstatymo centras, kuriame bus demonstruojami sienos rekonstrukcijos darbai.
Valdžios institucijos taip pat pasamdė 463 prie sienos esančių kaimų gyventojus, kurie atliks sienos sargų pareigas.
Padeda tobulėti
„Didžiosios sienos turizmas padeda vietinėms bendruomenėms tobulėti. Pažiūrėkite į Mutianju – kadaise čia buvo vienas vargingiausių kaimų, bet pradėjus vykdyti turistinę veiklą viskas apvirto aukštyn kojom“, – tvirtino Dong Yao-hui.
Kaimas tapo turtingas ne vogdamas ir pardavinėdamas sienos plytas, o pradėjęs vykdyti kultūrinę veiklą, kuri traukia turistus. Skatinant regionų ekonomiką visi gyventojai tuo džiaugiasi ir jiems nebereikia niokoti sienos.
Dong Yao-hui mano, jog šios sienos išsaugojimas yra kur kas didesnis darbas už jo gyvenimo kelionę.
„Kažkas kadaise iš molio suformavo plytą, kažkas tai ilgą kelią nešė ir pastatė sieną, o vėliau šimtus ar net tūkstančius metų saugojo. Didžioji kinų siena yra gyva, tai nėra tik šalti akmenys.
Padėjęs ant jos ranką jaučiu ryšį su nesuskaičiuojamomis protėvių kartomis“, – sakė šį žmogaus sukurtą stebuklą išsaugoti padėjęs vyras.
Parengta pagal CNN informaciją.
