Gaisras Holivude įsikūrusių „Universal Studios“ teritorijoje įsiplieskė ankstų 2008-ųjų birželio 1 dienos rytą. 4 val. 43 min. teritorijos sargas pamatė nuo vieno pastato stogo kylančias liepsnas.
Tą naktį darbininkai tvarkė vieno pastato stogą. Su deglais jie kaitino asfalto malksnas. Darbą jie baigė 3 valandą ryto ir dar valandą stebėjo stogą, kad įsitikintų, jog jis atvėso ir nėra gaisro rizikos.
Tačiau stogas išliko karštas ir vienoje vietoje kilo gaisras.
Liepsnos plito greitai. Buvo suniokotos studijos po atviru dangumi, kuriose daugeliui filmų buvo filmuojami Niujorko vaizdai, sudegė dalis teismo rūmų aikštės, kurią žiūrovai galėjo išvysti filme „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“).
Į įvykio vietą atskubėjo šimtai ugniagesių, tačiau jiems sunkiai sekėsi kovoti su liepsnomis dėl žemo vandens slėgio ir pažeistos teritorijos purkštuvų sistemos.
Galiausiai ugnis pasiekė vieną sandėlį, kuris darbuotojams buvo žinomas kaip „6197 pastatas“. Čia buvo saugomi vaizdo ir garso įrašai.
Kova su liepsnomis
Kilus gaisrui netrukus telefono skambutis prikėlė tuo metu 50-metį Randy Aronsoną. Jis šiame „Universal Studios“ komplekse dirbo 25 metus ir ėjo „Universal Music Group“ (UMG) vyriausiojo saugyklos operacijų direktoriaus pareigas.
R.Aronsonas vadovavo mažai „6197 pastato“ daliai – vietai, kurioje buvo saugomi didžiausios pasaulio įrašų kompanijos svarbiausi archyviniai įrašai.
Kompanijoje jis pradėjo dirbti dar 1983-iaisiais ir per dvejus metus pakeitęs kelias pozicijas galiausiai atsidūrė įrašų saugykloje. Po mažiau nei metų jis tapo jos vadovu.
Apie šį darbą R.Aronsonas nieko nežinojo, tad, kaip pats sakė: „Mokėsi kasetė po kasetės.“
Vyras į miegus išblaškiusį skambutį neatsiliepė, tačiau balso pašte išgirdęs žinutę „Saugykla dega“ iš karto išskubėjo į įvykio vietą.
Vos išvažiavęs iš namų vyras pajuto nemalonų kvapą, kurį sukėlė įvairios degančios medžiagos. Nuo gaisro pradžios buvo praėjusi valanda, kai R.Aronsonas pasiekė savo darbovietę.
Ten jis pamatė beviltiškai su liepsnos liežuviais kovojančius ugniagesius. Lydėsi mašinų lempos, gelbėtojai pumpavo vandenį iš dirbtinio teritorijoje suformuoto ežero, bandė purkšti liepsnas gesinančias putas, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.
„Atrodė, lyg per pastatą nestabdoma tekėtų skysta lava. Liepsnos kilo ir kilo“, – prisiminė R.Aronsonas.
Galiausiai ugniagesiai pakeitė taktiką ir nusprendė sugriauti pastatą ir taip pašalinus visas kliūtis užgesinti gaisrą. Tai ugniagesiams pavyko padaryti praėjus beveik parai nuo tada, kai liepsnos įsiplieskė.
Žala buvo nutylėta
Muzikinius įrašus žmonės ilgą laiką priėmė kaip duotybę, tačiau didžiąją žmogaus istorijos dalį oru keliaujančios vibracijos buvo vienkartiniai garsai, kurių taip pat daugiau nepakartosi.
Technologijos žmonėms suteikė galimybę pagauti garsus ir muzikinių instrumentų kuriamas melodijas ar atlikėjų balsus užfiksuoti atkuriamose plokštelėse, kurias gali vis sukti.
Pakartotinio klausymosi kultūra visą amžių formavo muzikos kultūrą ir kūrė milijardų dolerių vertės industriją.
Dabar per programėlę „Spotify“ muziką klausantys žmonės girdi audioformatą, vadinamą „ogg vorbis“. Šie įrašai buvo padaryti konvertuojant mp3 formato įrašus. Pastarieji buvo nukopijuoti iš disko, kuris greičiausiai buvo pagamintas iš pagrindinio įrašo kopijos.
Pasaulio žiniasklaida plačiai nušvietė 2008-ųjų gaisrą, tačiau buvo teigiama, kad nesudegė jokie svarbūs įrašai, tik jų kopijos. Niekas nesiaiškino tikrosios gaisro žalos, o UMG atstovai neminėjo jokių nuostolių.
Tokie nuolatiniai tvirtinimai užglaistė katastrofą, tačiau priešais gaisrą stovėdamas R.Aronsonas žinojo, kad yra istorinio įvykio liudininkas.
„Tai buvo lyg pasaulio pabaigos scenarijus. Jaučiausi, tarsi būtų sunaikinta mano planeta“, – kalbėjo R.Aronsonas.
„6197 pastate“ buvusiame muzikos archyve buvo galima rasti įvairiausios muzikos pagrindinių įrašų, iš kurių daromos visos kitos kopijos. Pagrindinis įrašas yra unikalus ir nepakeičiamas pirminis muzikos šaltinis.
„Tai yra tikriausia užfiksuotos muzikos forma“, – tvirtino buvęs „Legacy Recordings“ prezidentas Adamas Blockas.
UMG dokumentuose skelbiama, kad čia buvo įrašų nuo praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio laikų iki šių dienų.
Kai kurie čia buvę pagrindiniai įrašai niekada nebuvo išplatinti ir paleisti į prekybą.
Nuostolius sunku įvertinti
UMG visose JAV turi daugybę įrašų saugyklų, tačiau ši buvo pagrindinė.
Čia buvo laikomi visų UMG įsigytų įrašų kompanijų archyvai, tad liepsnos surijo ištisas kai kurių atlikėjų diskografijas.
Konfidencialiuose įmonės dokumentuose, kuriuos pasiekė „The New York Times“ žurnalistas Jody Rosenas, skelbiama, kad gaisras sunaikino 118 tūkst. įrašų, tačiau R.Aronsonas mano, kad iš tikrųjų išnyko apie 175 tūkst. įrašų.
Daugumoje jų buvo ne po vieną dainą, tad skaičius lengvai gali būti padidintas iki šimtų tūkstančių dainų.
„Visos įrašytos muzikos ateitis priklauso nuo mūsų gebėjimo išsaugoti šiuos artefaktus“, – teigė muzikos prodiuseris Andy Zaxas.
Sunku įvertinti šiuos nuostolius pinigine išraiška. R.Aronsonas pasakojo, kad kompanija nuostolius įvertino 150 mln. JAV dolerių (133,6 mln. eurų), tačiau sunku taip teigti, nes saugykla niekada nebuvo nuodugniai inventorizuota.
Aišku viena: ši tragedija paveikė visus.
Prarasti buvo „Decca Records“ daryti originalūs JAV muzikos titanų Louis Armstrongo, Duke’o Ellingtono, Alo Jolsono, Bingo Crosby, Ellos Fitzgerald ir kitų įrašai.
Gaisras pasiglemžė pirmuosius Arethos Franklin įrašus, kurie buvo padaryti, kai ji buvo paauglė ir pasirodymus rengė tik su bažnyčios choru.
Čia buvo laikomi Ray Charleso, Cato Stevenso, Eltono Johno, „Lynyrd Skynyrd“, Erico Claptono, „The Eagles“, „Aerosmith“, Stingo, „R.E.M“, „Guns N’ Roses“, Snopp Dogg, „Nirvana“, Tupaco Shakuro, Eminemo ir kitų žymių atlikėjų bei grupių pagrindiniai įrašai.
Dauguma jų turbūt net nežinojo apie patirtus nuostolius.
Sunaikinta ir dešimtys tūkstančių įvairiausių džiazo, gospelo, bliuzo, kantri ar bet kokio kito stiliaus muzikos atlikėjų kūrybos vaisių. Jie dabar egzistuoja tiktai įrašyti dokumentuose.
„Aš kartais pamirštu, kad buvo gyvenimas prieš gaisrą. Net dabar apie tai pagalvojus man užspaudžia gerklę“, – teigė R.Aronsonas.
Po nelaimės jis toliau dirbo UMG ir prižiūrėjo likusių 1,5 mln. pagrindinių įrašų saugyklas, tačiau galiausiai 2016-aisiais vyras buvo atleistas.
Muzikos įrašų Galijotas
Šiandien UMG yra muzikos įrašų Galijotas – didžiausia tokio tipo kompanija, kuri artimiausią konkurentą „Sony Music“ lenkia beveik dvigubai.
Kompaniją valdantis holdingas „Vivendi“ praėjusiais metais paskelbė apie planus ateityje parduoti 50 proc. UMG akcijų. Kaip potencialūs pirkėjai įvardijami „Apple“, „Amazon“ ir kinų milžinas „Alibaba“.
Sausio mėnesį UMG vertę „Deutsche Bank“ pakėlė iki 33 mlrd. JAV dolerių (29,4 mlrd. eurų).
Šio prekės ženklo dominavimas paremtas dabartiniais klausomiausios muzikos atlikėjais – Taylor Swift, Drake’u, Ariana Grande, tačiau šalia to įmonės vertę per ilgus metus suformavo vienaip ar kitaip su kompanija susiję tokie atlikėjai kaip „The Beatles“, „Queen“, Frankas Sinatra ir daugelis kitų.
Ir didelė dalis to palikimo sudegė lemtingame 2008-ųjų gaisre.
Saugyklos gaisras, antraip negu teigė UMG, nebuvo mažytė nesėkmė, kurios metu pradingo keli įrašai sename sandėlyje.
Tai buvo didžiausia katastrofa muzikos istorijoje. UMG įmonės atstovų vieši pareiškimai apie gaisrą visiškai nesutampa su kompanijos vidaus dokumentais.
2009-ųjų kovą įvykusiam vadinamajam saugyklos praradimų susitikimui parengtame dokumente teigiama, kad nuostoliai buvo „lyg per pasaulio pabaigą“.
„Vakarinės pakrantės saugykla buvo sunaikinta visiškai, o ugnyje buvo prarastas milžiniškas muzikinis palikimas“, – rašoma tame dokumente.
Po to UMG investavo gausybę lėšų į technologiją, infrastruktūrą, pagrindinius industrijos ekspertus, kad ateities kartoms išsaugotų išlikusius įrašus.
Vis dėlto žalos jau niekas neatitaisys ir nesugrąžins tūkstančių originalių dainų skambėjimo, kurį nutildė liepsnos.
Parengta pagal „New York Times Magazine“ inf.
