Permės krašto savanoriška organizacija „Memorialas“ veiklą vykdo nuo 1988 metų ir yra didžiausias tokio tipo susivienijimas šiame regione. „Kommersant“ rašo, kad šį kartą rusų valdžiai užkliuvo tai, kad savanoriai iš Lietuvos ir Rusijos tvarkė kapines apleistoje Galiašoro gyvenvietėje.
Savanoriškos organizacijos vadovas Robertas Latypovas pasakoja, kad ekspedicijas „Atminimo upėmis“ jie pradėjo vykdyti jau prieš 20 metų. Dėl prasto susisiekimo daugumą gyvenviečių buvo galima pasiekti tik upėmis.
Renka prisiminimų archyvą
Į įvairias gyvenvietes vykę ir jas tvarkę savanoriai tose vietose palikdavo po medinį kryžių ar paminklą sovietinio režimo aukoms. Daug prievarta atvežtų žmonių čia ir mirė. Ekspedicijų metu savanoriai taip pat kalbindavo čia išlikusius vietinius gyventojus ir užrašydavo jų prisiminimus.
„Aiškinomės apie tai, kaip šeimos čia išgyvendavo, ką dirbo ir kaip vyko gyvenimas. Per ilgus ekspedicijų metus esame padarę per 650 tokių interviu“, – tvirtino R.Latypovas.
Visi šie vietos gyventojų prisiminimai yra viešai prieinami mokslininkams ir visuomenei. Organizacija yra sukūrusi jų archyvą.
Ekspedicijose dalyvauja apie 12 žmonių, kurių mažiausiai pusė yra savanoriai atvykę iš kitų šalių. Gyvenviečių tvarkymo išlaidas apmoka patys ekspedicijų dalyviai arba privatūs rėmėjai.
„Viskas yra kitaip, kai pamatai tai savo akyse ir sudalyvauji kryžiaus statyme.“, – pasakojo R.Latypovas.
Jis tvirtina, kad dabar „Memorialas“ sulaukia kvietimų iš regione gyvenančių žmonių, kurie nori papasakoti savas istorijas, o organizacija palaipsniui užsitarnavo ir vietos valdžios palankumą.
Valdžios požiūris pasikeitė
Projektą „Atminties upėmis“ valdžios atstovai yra užregistravę oficialiuose dokumentuose. Tačiau Kremlius šią savanorišką organizaciją paskelbė užsienio agentu ir vietinės valdžios požiūris iškart pasikeitė.
R.Latipovas tvirtina, kad tai įvyko prieš paskutinę ekspediciją.
„Ruošėmės penktajai šios vasaros ekspedicijai į Galiašoro gyvenvietę. Joje yra išlikę lietuvių tremtinių kapinės, tad šiam darbui iš mūsų savanorių buvo atrinkti keli lietuviai – trys jaunuoliai ir du vyresnio amžiaus žmonės.
Vienas iš jų būdamas vaiku pats gyveno Galiašore. Jiems yra labai svarbu sutvarkyti tą vietą. Kartu taip pat vyko vienas italas ir keturi rusai“, – „Kommersant“ pasakojo R.Latypovas.
Išsiuntus prašymą, kuriame buvo aprašytas kelionės tikslas, vietos valdžia jį atmetė. Ekspedicija vis tiek nuvyko į Kudymkaro rajoną, kuriame yra Galiašoras. R.Latypovas norėjo paaiškinti valdininkams, kad jie nenori jokių pinigų ir nieko neprašo, tačiau pastarieji neturėjo laiko susitikimams.
Galiašoro kapinėse ilsisi 99 lietuviai. Dauguma jų čia mirė 1945-1946 metais nuo bado, ligų ir sunkių gyvenimo sąlygų.
Problemų su regiono valdžia jau yra buvę ir ankstesnių ekspedicijų dalyviams. 2015-aisiais čia gyvenusių lietuvių palikuoniai nusprendė pastatyti atminimo memorialą Galiašore.
Iniciatyvos autoriams buvo paskirtos baudos, tačiau, kilus Lietuvos ambasados Rusijoje ir ombudsmenų nepasitenkinimo bangai, jos buvo atšauktos.
Atvyko gausios pareigūnų pajėgos
Tuo tarpu „Memorialas“ savanorių ekspedicija nusprendė vykdyti savo tikslą. Dalis jų bendravo su aplinkinėse gyvenvietėse išlikusiais žmonėmis, kiti tvarkė teritoriją aplink prieš kelis metus daug aistrų sukėlusį monumentą.
Savanoriai šalino išlaužytus medžius, valė kapus.
„Planavo išvykti 10 dieną, viską buvome susipakavę kelionei ir laukėme mus turėjusio paimti traktoriaus, tačiau staiga pasirodė 10 pareigūnų su ginklais grupė“, – pasakojo R.Latypovas.
„Kai yra užvesta byla, kažkas turi būti paskelbtas kaltu“
Anot jo, į Galiašoro tankynę atvyko net kelių skirtingų institucijų pareigūnai. Jie tvirtino, kad savanoriai miškuose neteisėtai kirto medžius ir dabar juos privalo apklausti.
„Viskas baigėsi tik antrą valandą ryto“, – tvirtino organizacijos vadovas.
Vietos miškininkai pareigūnams tvirtino, kad medžiai, kurių kirtimu buvo apkaltinti savanoriai, čia buvo nukirsti jau prieš gerą mėnesį, tačiau pareigūnai R.Latypovui pasakė: „kai yra užvesta byla, kažkas turi būti paskelbtas kaltu“.
Vykdant tyrimą paaiškėjo, kad ir nulūžusių medžių tvarkymas yra kriminalinis pažeidimas. R.Latypovas pasakojo, kad ekspedicijoje dalyvavę lietuviai pareigūnų buvo apklausti net po tris kartus.
„Uogos ir grybai gali būti renkami, tačiau pjauti žolės ir pašalinti senų pūvančių medžių nėra leidžiama“, – kalbėjo savanoriškos organizacijos „Memorialas“ vadovas.
Istorijos pabaiga dar nėra aiški
Galiausiai buvo paskelbta, kad grupė lietuvių ne tik miške vykdė neteisėtą veiklą, bet ir pažeidė Rusijos migracijos įstatymus.
Kaltinimai pareikšti ir grupę vietoje apgyvendinusiam Leonidui Ladanovui. Jis buvo vienas iš tų, kuriems Rusijos valdžia pareiškė kaltinimus dėl monumento statybos prieš kelis metus.
Savanorių grupė buvo gavus laikiną leidimą čia gyventi, tačiau L.Ladanovui dabar gresia 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
R.Latipovas tvirtina neįsivaizduojantis kaip pasibaigs ši istorija.
„Mūsų valdži anuolat kalba apie naujų investicijų iš užsienio ieškojimą, tačiau realybėje požiūris yra visiškai kitoks“, – kalbėjo organizacijos „Memorialas“ vadovas.
Pareigūnai jam tik pasakė, kad veikia turėdami aiškius nurodymus. O nurodymai jau eilę metų yra tokie patys – traiškyti bet kokią grėsmę keliančių savanoriškų organizacijų veiklą.
