„Truks ilgiau nei Sagrada Familia statybos“ – Ispanijoje šis posakis jau tapo folkloru. Jis vartojamas norint apibūdinti niekaip nesibaigiančius darbus. Šventovės statybos trunka jau septynis kartus ilgiau nei Gizos piramidės statymo darbai.
Genijaus Antoni Gaudi suprojektuotos žymiausios Barselonos bažnyčios statybos trunka kone pusantro amžiaus. Pirmas Šventosios Šeimos šventovės akmuo Barselonoje buvo padėtas prieš 130 metų.
2010 metais pastatą pašventino popiežius Benediktas XVI ir jis tapo bazilika.
Prie nuolatinio statybų ir į bažnyčią plūstančių turistų keliamo triukšmo ant bazilikos Kančios fasado berymantis Kristus jau seniai priprato.
Šventovė finansuojama vien tik iš lankytojų lėšų, o jų per pastaruosius penkeris metus padvigubėjo. Per metus šventovę aplanko beveik 4 milijonai turistų.
Statybos – tai Šventosios Šeimos bažnyčios esybės dalis. Tačiau atrodo, kad jos artėja prie pabaigos.
Architektai, pildantys karštai Dievu tikėjusio A.Gaudi šedevro viziją, žada užbaigti statybas per ateinantį dešimtmetį.
Dabar prie projekto dirba apie 30 architektų. Daugelis jų – vietiniai katalonai. 200 darbininkų vykdo architektų nurodymus už Barselonos miesto įsikūrusioje milžiniškoje dirbtuvėje, pramintoje „Galera“.
Bet pabaigti Šventosios Šeimos katedros statybas reiškia įveikti techninius nesklandumus ir išgrūsti kaimynus iš dviejų šalia esančių gyvenamųjų blokų.
Paskyrė savo gyvenimą
Ši bažnyčia turėtų būti baigta statyti 2026-aisiais, minint 100 metų A.Gaudi tragiškos mirties jubiliejų. 73 metų genijų, einantį į Šventosios Šeimos katedros dirbtuves, gatvėje mirtinai sužalojo partrenkęs tramvajus.
A.Gaudi buvo visiškai atsidavęs dviem dalykams – Dievui ir architektūrai. Jis buvo karštai tikintis katalikas, savo kūrybinėmis formomis revoliuciją sukėlęs Barselonos mieste.
„Mano klientas niekur neskuba. Šventovė auga pamažu. Bet tai visų ilgai gyvuosiančių dalykų bruožas. Šventosios Šeimos katedros statybos yra apvaizdos ir Aukščiausiojo rankose“, – kadaise rašė pats A.Gaudi.
Ir jau net penkios barseloniečių kartos yra šios išskirtinės šventovės statybų liudininkės.
A.Gaudi Šventosios Šeimos bazilikos projektui paskyrė savo gyvenimą – jam atidavė net 43 metus. Į gyvenimo pabaigą ši katedra tapo vienintele jo gyvenimo aistra, ji apsėdo A.Gaudi protą kaip tikra obsesija.
Paskutiniais savo gyvenimo metais architektas net persikėlė gyventi į Šventosios Šeimos bazilikos dirbtuves.
A.Gaudi žinojo, kad šventovė nebus užbaigta jam gyvam esant. Todėl jis paliko daug brėžinių ir modelių. Architektas labai norėjo, kad Kristaus gimimo fasadas būtų sukurtas pirmiausia, nes žinojo, kad tai būtų tikras įkvėpimo šaltinis.
Bet Gimimo fasadas buvo baigtas statyti tik 1936 metais. Mirus A.Gaudi buvo baigta tik kripta, priekinė apsidė ir vienas bokštas. Visa kita – 17 bokštų ir centrinė nava – buvo net nepradėti.
Karštai tikintis Dievo architektu pramintas A.Gaudi troško, kad Šventosios Šeimos bazilika būtų statoma vien tik iš žmonių aukojamų lėšų.
„Ją kuria liaudis, kuri šventovėje regės savo atspindį. Šventovės statybos – Dievo rankose ir liaudies valioje“, – rašė A.Gaudi.
Šio principo Šventosios Šeimos katedros statybose iki šiol griežtai laikomasi – ji statoma vien tik iš žmonių suaukotų lėšų bei pajamų, surinktų už įėjimo bilietus.
Skaldo akademinį pasaulį
„Žymioji Barselonos šventovė skaldo akademinį architektūros pasaulį.
Abejingų nėra – vieni Barselonos meno dėstytojai aršiai nusiteikę prieš projektą, kiti yra jo autoriai“, – „Lietuvos rytui“ sakė Barselonos universitete architektūrą studijavęs Nicola Saladino.
Mirus A.Gaudi pastatyta buvo labai nedaug. Architekto palikti dokumentai nėra labai tikslūs. Daugybę metų statybos buvo beveik sustojusios, iš naujo iniciatyvos imtasi tik prieš 30 metų.
„Praėjus amžiui dabartinis projektas sukurtas iš naujo, jis nieko bendra neturi su A.Gaudi vizija. Tad didžiulė Barselonos architektų dalis priešinasi statyboms ir tvirtina, kad kuriamas ne architektūros paminklas, o turistus masinantis atrakcionų parkas, – sako iš Italijos kilęs architektas. – Kai mokiausi Barselonos universitete, ten vyko arši kova tarp dviejų stovyklų.
Inžinieriai buvo karšti Šventosios Šeimos bazilikos statybų šalininkai.
O istorikai reikalavo tučtuojau nutraukti statybas ir palikti bažnyčią tokios stadijos, kokios ją paliko pats A.Gaudi. Savaime aišku, kad šių dienų technologija A.Gaudi buvo neprieinama, todėl dabartinės statybos iškreipia jo projekto esmę.“
Architekto teigimu, originalių A.Gaudi idėjų dabartiniame projekte yra labai mažai.
„Kadangi daugybė architektų yra prisidėję prie šventovės planavimo, kiekvienas nori palikti savo pėdsaką ir taip patenkinti savąjį ego. Todėl projektas yra labai eklektiškas, o paties A.Gaudi čia likę labai mažai.
Į Sagrada Familia atvykę turistai mano, kad tokią bažnyčią galėjo sukurti tik beprotis.
Iš tikro A.Gaudi buvo ne beprotis, o genijus, savo geometrijos žiniomis pralenkęs daugybę dabartinių architektų“, – įsitikinęs N.Saladino.
Kita vertus, pasak architekto, XXI a. statyti tokių gabaritų baziliką nėra prasmės.
„Projekto autoriai didžiuojasi, kad pastatui iškelti yra naudojamos pažangiausios technologijos, kad tai yra vienas moderniausių Barselonos pastatų.
Mano manymu, šventovės koncepcija iš principo yra nemoderni, todėl toks gigantiškumo troškimas man yra nepriimtinas.
Jis yra labai neadekvatus dabartiniam Barselonos konteksui“, – N.Saladino nuomonė atstovauja Sagrada Familia statybų priešų stovyklai.
Eina A.Gaudi keliu
Visai kitaip mano Jordi Fauli, architektų komandos, kuriai yra pavesta užbaigti šį gigantišką šedevrą, vadas.
„A.Gaudi paliko mums kelią, tačiau kartais mums reikia labai smarkiai pasistengti, kad jį rastume.
Dažnai mes jaučiamės, tarsi mokytumės naujos kalbos. Bet ne tik žodžių, o visos gramatikos“, – pasakojo J.Fauli.
Statydami bažnyčios vidų architektai suprato, kad A.Gaudi, tikras geometrijos meistras, nubraižė projektą naudodamas dvi pagrindines formas: hiperboloidą – formą, primenančią smėlio laikrodį – bei paraboloidą – į „Pringles“ bulvių traškutį panašią formą.
Sudarytos iš banguotų linijų, kurias A.Gaudi tiesiog dievino, šios dvi struktūros yra visų bazilikos elementų pagrindas.
„Kai išmokome formuoti šias struktūras ir jas tarpusavyje suderinti, tuomet mums tereikėjo sekti taisykles, kurias A.Gaudi buvo surašęs, ir taikyti jas kolonoms bei skliautams“, – sakė J.Fauli.
Atsidurti arčiau Dievo
A.Gaudi troško, kad Šventosios Šeimos katedros kuorai matytųsi iš visų Barselonos taškų, o jos aukštis priartintų žmogų prie Dievo. Visi 18 bazilikos bokštų turi simbolinę reikšmę. 12 bokštų, iš kurių 8 jau yra pastatyti, simbolizuoja apaštalus.
Per ateinančius 7 metus į dangų turėtų iškilti imponuojantis centrinis 75 metrų aukščio Kristaus bokštas, kuris pavers baziliką vienu aukščiausių Barselonos pastatų.
Taip pat bus pastatytos zakristijos, pabaigtas Marijos bokštas, iškils pagrindinis Šlovės fasadas bei keturi Evangelijos bokštai.
Užbaigta šventovė nubraižys naują Barselonos dangaus panoramą.
Dabar į jau užbaigtus bokštus galima pakilti liftu ir iš 60 metrų aukščio pasigrožėti Barselonos vaizdais.
Pakilus į Kristaus Gimimo fasado bokštus iš jų nusileisti tenka labai siaurais kriauklės formos laiptais, jau seniai pasirodžiusiais ant atvirukų ir tapusiais visiems žinoma Barselonos paslaptimi.
Įkvėpimas – šviesa ir gamta
Šventosios Šeimos bazilikos viduje jausmas toks, lyg būtum kaleidoskopiniame miške. Šviesos ir gamtos elementai yra svarbiausios bazilikos interjero detalės.
Ne veltui A.Gaudi visuomet pabrėždavo, kad jis yra įsimylėjęs šviesą. Pro gausybę spalvotų vitražų bei skliautų stoglangių besiskverbiantys saulės spinduliai yra pagrindinis šventovės šviesos šaltinis.
Saulės šviesa nuo ryto ligi vakaro maudo genialaus architekto kūrinį, o bazilikos fasadai buvo sumanyti atsižvelgiant į tai, kuriuo dienos metu juos apšvies saulės spinduliai.
Katedra yra tiesiog priklausoma nuo saulės šviesos, todėl žiemą ji uždaroma 18 valandą, o vasarą – 20 valandą.
Dar vienas A.Gaudi įkvėpimo šaltinis – gamta. Architektas įsivaizdavo, jog Šventosios Šeimos katedros vidus turėtų būti kaip miškas.
Bažnyčios skliautai – tai milžiniško medžio, pakylėjančio žmogų prie Dievo, lapai. Kolonos – palmės ir laurai. Gamtos dovana žmogui – vaisiai – ryškiomis spalvomis blizga ant Sagrada Familia bokštų.
A.Gaudi pabrėžė, kad įtraukdamas vaisius į šventovės architektūrą jis atsidėkojo Dievui už tai, kad jis maitina žmogų.
Katalikiškai architektūrai neįprastos Šventosios Šeimos katedros formos įkvepia daugybę mistinių pasakojimų ir net prietarų.
Ne vienas katalonas sieja šią šventovę su asmeniniais išgyvenimais.
Štai centrinėje Katalonijoje gyvenantis Jordi Serra „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad jau 17 metų į baziliką nekelia kojos.
„Paskutinį sykį buvau ten tą dieną, kai mirė mano tėvas.
Kaip šiandien prisimenu: lankėmės Barselonoje su sūnėnu ir nusprendėme pasilikti popietę.
Paskambinau į namus iš telefono būdelės, pakalbėjau su tėvu, perspėjau, kad negrįšime pietų. Po pietų pakilome į Šventosios Šeimos katedros bokštus.
Grįžęs namo radau tėvą mirusį – jį buvo ištikęs insultas“, – pasakojo J.Serra.
Vyras sako, kad sužinoję šią istoriją dabar jo vaikai bijo lankytis bazilikoje, kad jų neištiktų toks pats likimas.
Fasadas – akmens biblija
Vienas iš daugiausia delikatumo reikalaujančių darbų – kalti naujus Šventosios Šeimos katedros akmenis taip, kaip tai darė meistrai prieš šimtą metų. A.Gaudi paliktas Kristaus gimimo fasadas yra tikrų tikriausia akmens biblija, įvairiausiomis detalėmis pasakojanti Kristaus gimimo istoriją.
Dabar su šiais akmenimis dirbantys meistrai jaučia didelę atsakomybę. Kitaip nei prieš šimtą metų akmenų luitus milimetro tikslumu pjauna robotai, tačiau galutinė tekstūra išgaunama rankų darbu.
Vienas iš šventovės akmens meistrų Emilio Jose Gonzalezas sako, kad rankų darbo technika per amžių visiškai nepasikeitė.
„Kai pradedi dirbti su akmeniu, sulig pirmu sąlyčiu, sulig pirmu kirčiu jau žinai, ar bus labai sunku, ar ne. Akmuo negali tavęs nugalėti – tu privalai būti už jį stipresnis ir protingesnis. Kaip skaldyti, kaip dirbti, kokioje pozicijoje skaldyti – visos šios metodikos yra visiškai nepasikeitusios. Pasikeitė tik prietaisai, naudojami pradiniam akmens apdorojimui“, – sakė meistras.
E.J.Gonzalesas kalba apie akmenį taip, tarytum jis būtų gyvas.
„Su prietaisais dirbi kur kas greičiau, bet negali akmens skaityti taip, kaip dirbdamas rankomis. Skaptavimas rankomis yra gerokai lėtesnis, bet tokiu būdu tu gali su juo kalbėtis.
Dirbti šioje šventovėje mums reiškia atidaryti praeities stalčiuką ir pasinerti į A.Gaudi realybę. Mūsų išskaptuoti akmenys turi būti tokie pat kaip pirmųjų meistrų. Iš esmės galutinė technika ne ką skiriasi nuo tos, kurią naudojo akmenų meistrai prieš 100 metų“, – sako E.J. Gonzalezas.
Dar liko 900 skydų
„Galera“ – tai milžiniška Sagrada Familia dirbtuvė, įsikūrusi pusantros valandos kelio į šiaurę nuo Barselonos.
Čia turės būti užbaigti 900 akmens skydų, kurių trūksta iškelti likusiems Jėzaus, Marijos ir keturiems Evangelijos bokštams.
Akmens luitai čia sukeliauja iš įvairių pasaulio šalių, nes jie turi būti tokie pat, kokius Gaudi savo gyvenamuoju metu kasė iš Barselonos Montžuiko kalno.
Daugybė akmens yra atvežama iš Šiaurės Ispanijos, kur juos pjauna robotai.
Kiekvienas „Galeroje“ užbaigtas skydas sveria 25 tonas, yra 5 metrų pločio ir 5 metrų aukščio.
Pagamintus skydus iš „Galeros“ į Sagrada Familia veža sunkvežimiai, juos lydi policijos kortežas.
Kaimynystę slegia turistai
Jau daugiau kaip dešimtį metų Barselonos miesto valdžia teikia prioritetą masiniam turizmui, o tai iš esmės keičia šios viduržemio sostinės veidą. Vienas lankomiausių Barselonos turistinių objektų neabejotinai yra Šventosios Šeimos bažnyčia.
Oficialiai niekas nežino, kiek turistų per metus apsilanko šiame nuostabiame mieste. Manoma, jog per metus į Barseloną atvažiuoja maždaug 27 mln. turistų.
Jeigu tai tiesa, vienam Barselonos gyventojui tenka 18 turistų.
Štai kodėl pastaruoju metu ant miesto balkonų vis dažniau kabo plakatai „Tourists Go Home“ – „Turistai, keliaukite namo“.
Masinis turizmas bazilikos kaimynystėje gyvenantiems barseloniečiams yra rimta problema. Į Šventosios Šeimos baziliką užsižiopsojusius turistus nuolat atsitrenkia skubantys vietiniai gyventojai.
Aplink šventovę grūstis kelia daugybė turistinių autobusų. Vietoj senų gerų kavinių ir istorinių kvartalo parduotuvėlių dygsta pigių suvenyrų kioskai, o kvartale buvęs vienintelis kino teatras paverstas turistinių apartamentų bloku.
„Ar mes tikrai norime, kad visas aplinkinis gyvenamasis kvartalas virstų suvenyrinių parduotuvių sankaupa?“ – klausia Sagrada Familia kaimynų asociacijos narys Joanas Itxaso.
30 minučių stovint eilėje prie įėjimo į baziliką tarp asmenukių lazdų ir žybsinčių išmaniųjų telefonų į galvą lenda išdavikiškos mintys.
Jei A.Gaudi žinotų, kad už įėjimą į jo liaudies šventovę iš visų plėšiama po 15 eurų, tikriausiai vartytųsi Šventosios Šeimos katedros Šventosios Karmen kriptoje, kurioje yra palaidotas.
Atrodo, kad auksinis Kristus, iš aukštumos žvelgiantis į besidriekiančias eiles ir į turistiniais autobusais bei suvenyrų parduotuvėmis užkimštas gretimas gatves, yra labai pavargęs nuo šitokio turistų antplūdžio ir amžino statybinių kranų triukšmo.
O ramybės, kurią savo nuostabioje ir unikalioje šventovėje troško sukurti A.Gaudi, čia nėra.
Smaugia visą kvartalą
Kai prieš 130 metų A.Gaudi suplanavo šventovę, ją supo plyni laukai. Tačiau dabar bazilika yra viduryje gyvenamojo kvartalo ir, norint įgyvendinti genijaus viziją, net du gyvenamųjų pastatų blokus reikėtų nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Jau ir dabar prie Šventosios Šeimos katedros besigrūdantys turistai apsunkina kvartalo gyventojų kasdienybę.
„Šventovė smaugia kvartalą. Masinis turizmas verčia jos kaimynų gyvenimą pragaru, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Itxaso, jau beveik 50 metų gyvenantis Šventosios Šeimos katedros kvartale. – Mes kiekvieną dieną ant šaligatvio grumiamės su milžiniška turistų mase. Vasarą reikalai dar labiau suprastėja.
Paprastam kaimynui tiesiog nėra kur dėtis. Įsivaizduokite, bažnyčia per metus sulaukia 3,2 mln. lankytojų. O gatvių platumas juk toks pat kaip prieš 50 metų.“
68-erių vyras aktyviai dalyvauja Sagrada Familia kaimynų asociacijos veikloje. Jis yra atsakingas už urbanistiką, aplinkosaugą ir judėjimą.
Pasak Joano, šiais metais pagrindinė asociacijos užduotis buvo kova su policijos bandymais iš gyvenamojo būsto išvaryti kvartale gyvenančias šeimas.
Tokią žaizdą kvartale atvėrė turistų mases traukianti šventovė. Bumas iki debesų užkėlė nekilnojamojo turto ir nuomos kainas.
„Nuomos kainos mūsų kvartale padvigubėjo. Dar visai neseniai čia buto nuoma kainavo 500 eurų, dabar ji pašoko jau iki 1000 eurų.
Todėl paprasti žmonės nebegali išsilaikyti ir jų gyvenimas virsta tikra tragedija. Kaimynų asociacija bando jiems pagelbėti, bet, nors ir pavyksta laikinai sustabdyti išvarymus iš namų, iš esmės problemos mes išspręsti negalime“, – aiškino barselonietis.
Anot jo, bėda ta, kad turistų masės iš esmės keičia kvartalo gyvenimą.
„Didžiulės nekilnojamojo turto kainos išgujo iš kvartalo visą gyvenimą čia buvusias parduotuves ir kavines, dabar čia karaliauja „McDonald’s“ ir kitos greitojo maisto tinklų užkandinės, todėl net vietų normaliai pavalgyti nebeturime“, – skundėsi J.Itxaso.
Pasak kaimyno, vietiniai gyventojai kenčia tikrų tikriausią invaziją.
„Net ir paprasčiausias kavos puodelis kvartale yra labai brangus – jo kaina nutaikyta į turistus. Tad mes negalime normaliai mėgautis netgi rytine kava“, – sakė kaimynų asociacijos aktyvistas.
Pasak J.Itxaso, prieš pusę šimtmečio Šventosios Šeimos katedros kaimynystėje buvo labai aktyvus ir solidarus kvartalas. Bet išaugus turistų bumui kaimynų asociacijai labai sunku tęsti dešimtmečius trukusią veiklą.
„Mūsų tikslas dabar yra ne rengti renginius ir susitikimus, o kovoti su mūsų kvartalą smaugiančiu monstru. Kol kas bandome nepasiduoti“, – sakė barselonietis.
