Kiekvieno žmogaus gyvenime yra momentų, kurie gali itin smarkiai pakeisti tolesnę gyvenimo eigą. Vieną tokių naujoji EK pirmininkė U.von der Leyen šiemet patyrė Le Buržė oro uoste vykusioje Paryžiaus aviacijos parodoje.
Birželio 17 dieną bendraudama su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu tuo metu Vokietijos gynybos ministro pareigas ėjusi politikė turbūt nė neįtarė, kad žengia žingsnius į svarbiausią politinę viršūnę Europoje.
U.von der Leyen sklandžia prancūzų kalba bendravo su Eliziejaus Laukų rūmų šeimininku ne vien apie bendrus karinės aviacijos projektus, bet ir apie problemas NATO aljanse. 60 metų politikė sužavėjo E.Macroną saugumo srities išmanymu ir bendros Europos gynybinės sąjungos idėjos palaikymu.
Prancūzijos prezidentas neturėjo nieko asmeniška prieš pirminį kandidatą į EK pirmininko postą Manfredą Weberį, tačiau skirtumas, palyginti su patyrusia ir atvirai į pasaulį žvelgiančia U.von der Leyen, buvo pernelyg didelis.
Europos Vadovų Taryba daugiau nei dvi paras Briuselyje ieškojo išeities iš derybų aklavietės, buvo svarstoma daugybė skirtingų pavardžių.
Galiausiai tarp dviejų pagrindinių galios centrų – Berlyno ir Paryžiaus buvo pasiektas susitarimas. Vokiečiai vadovaus EK, o prancūzė Tarptautinio valiutos fondo direktorė Christine Legarde perims Europos centrinio banko kontrolę.
EVT pirmininkas Donaldas Tuskas ilgai delsė pradėti balsavimą dėl U.von der Leyen kandidatūros norėdamas įsitikinti, kad nekils dar vieno maišto ir nesužlugs ilgos derybos.
Tačiau U.von der Leyen kandidatūrą palaikė 27 ES šalių lyderiai. Susilaikė tiktai Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo sprendimu nenorėjo sugriauti koalicijos su socialdemokratais.
Jie pastarosiomis savaitėmis itin aršiai atsiliepė apie U.von der Leyen.
Šią savaitę Europos Parlamentas patvirtino vokietės kandidatūrą. 383 europarlamentarai balsavo „už“, 327 „prieš“, 22 susilaikė, o vienas biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu.
Politikė surinko vos 9 balsais daugiau, nei reikėjo. Tai itin trapi persvara, kuri ateityje gali lemti daug problemų.
Tad kas tokia yra E.Macrono susižavėjimą pelniusi U.von der Leyen ir kokioms idėjoms ji atstovauja?
Augo didelėje šeimoje
U.von der Leyen gimė 1958 metų spalio 8-ąją Briuselyje, o nuo 13 metų augo Hanoveryje kartu su trimis broliais.
Nors į politiką moteris pasuko vėlai, šioje srityje ji nebuvo naujokė, nes didelę dalį patirties perėmė iš savo tėvo – Krikščionių demokratų partijos politiko Ernsto Albrechto.
Jis nuo 1976 iki 1990 metų ėjo Žemutinės Saksonijos vadovo pareigas, o nuo 1967-ųjų iki 1970-ųjų vadovavo EK Konkurencijos generaliniam direktoratui.
Yra išlikę gausybė nuotraukų, kuriose laiminga šeima muzikuoja namuose arba jaukiame sodelyje prie rožių krūmų.
Viena jų veislė kažkada buvo pavadinta Albrechto vardu, o pati U.von der Leyen dėl šių gėlių pomėgio dažnai Vokietijoje vadinama Rožyte.
1978–1987 m. U.von der Leyen studijavo mediciną. Licenciją dirbti medike ji gavo, tačiau niekada šio darbo nedirbo.
Moteris nėra kilminga, priešingai nei rodo jos pavardė. Ją ji įgijo 1986-aisiais ištekėjusi už medicinos profesoriaus ir verslininko Heiko von der Leyeno. Tuomet ji ir pradėjo prižiūrėti šeimos židinį ir vaikus, kurių metams bėgant susilaukė net septynių.
U.von der Leyen ne kartą yra tvirtinusi, kad jai sunku įsivaizduoti gyvenimą be savo vaikų. Ji yra tikras šeimos žmogus.
Ursula kartkartėmis įsiamžina prie senojo tėvų namo, tiktai dabar jau su savo šeima: vyru bei sūnumis Egmundu ir Davidu, dukterimis Donata ir Sophie, dvynukėmis Victoria ir Johanna bei jauniausiąja Gracia, kuriai jau yra 20 metų.
H.von der Leyenas šiuo metu vadovauja vienai Hanoverio klinikai.
Naujoji EK pirmininkė mėgsta skaityti ir profesionaliai jodinėja žirgais. 2015 m. ji jojo Europos dailiojo jojimo čempionato atidaryme.
Judėjo tik į priekį
Į politiką U.von der Leyen pasuko 1990 metais. Protestuodama prieš tai, kad E.Albrechtas nebuvo perrinktas, ji įstojo į Krikščionių demokratų partiją.
Nors politinis kelias buvo sunkus, ji niekada nesustojo ir nenuleido rankų. Karjerą kaip šeimos ministrė Žemutinėje Saksonijoje politikė pradėjo 2003 metais, bet jau po poros metų persikėlė į Berlyną ir pradėjo dirbti A.Merkel kabinete.
Čia ji tapo šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo ministre. Moterys sekė kiekvieną U.von der Leyen žingsnį ir ją garbino lyg dievaitę.
Vienas pagrindinių ministrės darbų buvo kova su vaikų pornografija internete.
Ji šią problemą siūlė spręsti blokuojant puslapius, bet tai sulaukė aršios kritikos, nes šis sprendimas iš interneto nepašalina pornografinio turinio, o blokavimą yra lengva apeiti.
Tuo metu U.von der Leyen pagarsėjo nešvaria kova. Per debatus apie problemos sprendimą ji pasitelkė tikrovės neatitinkančius statistikos duomenis. Kritikai ją praminė Cenzursula (Zensursula – sujungė vokišką žodį „zensur“, reiškiantį cenzūrą, ir ministrės vardą. – Aut.).
2009 m. politikė į savo rankas perėmė Darbo ir socialinių reikalų ministerijos vairą, o po metų buvo svarstoma jos kandidatūra į šalies prezidento postą. 2013 m. U.von der Leyen žengė dar vieną žingsnį į priekį ir tapo Vokietijos gynybos ministre, pirmąja moterimi, einančia šias pareigas.
Galbūt ji turėjo planų pakeisti A.Merkel, bet bent šiuo metu jiems nėra lemta išsipildyti, o pačioje Vokietijoje U.von der Leyen nėra mėgstamiausia politikė.
Vos trečdalis vokiečių mano, kad ji bus gera EK pirmininkė.
Nors U.von der Leyen sprendė įsisenėjusias problemas vieną po kitos, jai nepavyko grąžinti Vokietijos kariuomenės į senas vėžes.
Dėl prasto tvarkymosi Bundesveras pravardžiuojamas milžinu molinėmis kojomis, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai kritikuoja Vokietiją, kad ji gynybai neskiria 2 proc. BVP ir naudojasi nebevažiuojančia technika.
Kritika dėl kariuomenės
Dėl prasto tvarkymosi su kariuomene U.von der Leyen kandidatūros nepalaikė ir A.Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai. Jie ilgą laiką protestavo prieš ministrę ir po 2017 metų parlamento rinkimų, bet nusileido dėl jos kandidatūros į EK vadovo postą.
„Ji yra silpniausia mūsų ministrė. Atrodo, kad to užtenka norint tapti EK pirmininku“, – tvirtino buvęs EP pirmininkas Martinas Shulzas.
Nors jis yra socialdemokratas, panašiai mano ir nemaža dalis U.von der Leyen partijos kolegų.
„Sąlygos Bundesvere katastrofiškos. Visa federalinės respublikos gynybos sistema kenčia nuo neatsakingo elgesio rezultatų“, – kalbėjo buvęs Vokietijos gynybos ministras Rupertas Scholzas.
Nors politikė į vaikystės miestą Briuselį jau įžengė abiem kojomis, jai dar gali tekti stoti prieš savo šalies parlamentarus ir atsakyti į jų klausimus.
Vokietijos Reichstago specialus komitetas dabar tiria, kaip ministerija samdė išorės konsultantus be tinkamos priežiūros ir kokiais neoficialiais ryšiais naudotasi sudarant šias sutartis.
Auditoriai tvirtina, kad išoriniams konsultantams vien 2015 metais ministerija išleido 100 mln. eurų, o deklaravo tik 2,2 mln.
Vėlesniais metais išlaidų eilutėje skaičiai tik didėjo, o deklaruojamos sumos išliko mažos.
„Kad ir kokį darbą U.von der Leyen turės ateityje, tai nepakeis fakto, kad komitetas ją išsikvies ir apklaus.
To, kas nutiko Gynybos ministerijoje, jau nepakeisi, bet mes viską išsiaiškinsime“, – tvirtino parlamentaras Tobias Lindneris.
O kitas parlamentaras – Matthias Hohnas teigė, kad nuo pat pradžių U.von der Leyen tikslas buvo įtaką ministerijos sprendimams perleisti įvairiausiems konsultantams.
Nėra aišku, ar pati buvusi ministrė dalyvavo tokių sutarčių dalijimo veikloje, bet išoriniai konsultantai ryškiai pažymėjo jos 6 metų vadovavimo ministerijai laikotarpį.
Pirmoji Europos mama
Vis dėlto teigti, kad U.von der Leyen yra silpniausia Vokietijos ministrė, turbūt kiek per stipru.
Politikė po daugybės EVT narių aptartų variantų iškilo kaip kompromisinė kandidatė, kuriai palaikymą išreiškė visos šalys.
U.von der Leyen – visada besišypsanti politikos veteranė, kuri, regis, turi visas EK pirmininko postui užimti reikiamas savybes.
Vos per dvi savaites politikė sukūrė planą Europai, kurį pristatė EP, ir įtikino daugumą politiškai margo Parlamento narių jį palaikyti. Visų Vokietijos laikraščių pirmieji puslapiai buvo papuošti U.von der Leyen portretu.
Vieni naująją EK pirmininkę sveikino paprasčiau, o sensacijų ieškantis „Berliner Kurier“ pirmajame puslapyje rašė „Pirmoji Europos Mutti“. Taip vokiškai vadinama mama, kuria vadinama ir kanclerė A.Merkel.
„Ji jau turi septynis vaikus, o greitai prisidės dar 500 milijonų europiečių“, – skelbė „Berliner Kurier“.
Lietuvoje vertina teigiamai
Lietuvoje požiūris į U.von der Leyen taip pat gana teigiamas.
„EK turi labai stiprų naują vadovą. Žmogų, kuris ne tiktai stipriai tiki Europa, bet ir turi solidžią politinę patirtį bei įtaigią komunikavimo dovaną“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jam antrino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.
Jis teigė, kad Europa pastaruoju metu gaus uždavinį tapti geopolitiškai nepriklausoma ir savarankiška, o prie to smarkiai prisidės U.von der Leyen.
„Bendra užsienio ir saugumo politika bus vienas pagrindinių naujos pirmininkės uždavinių. Rusijos ir Kinijos keliamos problemos išliks, D.Trumpas gali būti perrinktas antrai kadencijai, todėl buvusios gynybos ministrės išrinkimas yra logiškas žingsnis“, – kalbėjo Š.Liekis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis socialiniame tinkle „Facebook“ džiaugėsi buvusios kolegės pergale ir rašė: „U.von der Leyen visada buvo Sąjungininkė iš didžiosios raidės: patikima, atvira, tiesi, bet svarbiausia – ieškanti kompromisų ir konkrečių, įgyvendinamų sprendimų.“
Daug ambicingų pasiūlymų
Kompromisų politikei tikrai reikės ieškoti dažnai. Vienu pagrindinių savo tikslų ji įvardijo kovą su klimato kaita.
U.von der Leyen per 100 pirmųjų darbo dienų žada EP pateikti „žaliąjį susitarimą“ ir privalomus dujų išlakų mažinimo tikslus iki 2050-ųjų.
Naujoji EK pirmininkė nori, kad anglies dvideginio emisija būtų sumažinta 50 ar net 55 procentais iki 2030-ųjų, bet daugelis ES politinių jėgų nėra linkusios anglies dvideginio emisijos mažinti daugiau kaip 40 proc.
U.von der Leyen taip pat kalba apie naujo specialaus klimato fondo sukūrimą, o dalį Europos investicijų banko ketina paversti klimato banku.
„Tai sukurs trilijono eurų investicijų galimybę per artimiausią dešimtmetį“, – Strasbūre kalbėjo U.von der Leyen.
A.Pranckevičius pastebi, kad U.von der Leyen kalboje buvo ir daugiau ambicingų pasiūlymų.
„Pirmininkė daug kalbėjo apie prekybos susitarimus, gynybos ir saugumo dimensiją, efektyvesnį bendradarbiavimą išorės klausimais“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Kita prioritetinė sritis, kurią savo kalboje europarlamentarams išskyrė U.von der Leyen, yra migracija – ar tai būtų Viduržemio jūros, ar Balkanų keliais.
Kadenciją baigiantys eurokomisarai ne kartą siūlė įvairiausius būdus šiai krizei spręsti, tačiau šalys niekada nerasdavo bendro sprendimo.
Lenkija, Vengrija, Austrija ir Italija griežtai atsisako priimi migrantus, pabėgėlius ar prieglobsčio prašytojus. Kitos šalys nori privalomų kvotų įvedimo. Šiuo klausimu ignoruojami net Europos teisingumo teismo sprendimai.
Akivaizdu, kad kalbėdami apie migracijos krizės sprendimą europarlamentarai U.von der Leyen palaikys aktyviau už atskiras valstybes.
Kalbėdama europarlamentarams naujoji EK pirmininkė pareiškė norą išplėsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgumus iki 10 tūkst. žmonių per ateinantį penkmetį, o ne kaip anksčiau buvo numatyta – iki 2027 metų.
Tačiau šis siekis taip pat atrodo neįmanomas, nes atskiros narės ne kartą yra blokavusios tokį sprendimą.
Konferencija dėl ES ateities
Dar viena sudėtinga užduotis, kuri laukia EK vadovės, yra naujos Komisijos sudėties dėlionės.
U.von der Leyen nori, kad vienoda galia tektų tiek Vakarų, tiek Rytų šalims, būtų pasiekta lyčių pusiausvyra.
U.von der Leyen tikisi, kad šalys jai pateiks po dvi kandidatūras, kurias ji galėtų apsvarstyti.
Rugsėjį ir spalį Europos Parlamentas svarstytų atrinktas kandidatūras ir galiausiai lapkričio 1 dieną U.von der Leyen su savo komanda pakeistų Jeaną Claude’ą Junckerį.
Pirmininkė taip pat žada aktyviau bendradarbiauti su EP ir europarlamentarus labiau įtraukti į ES reikalus.
„Jau kitąmet U.von der Leyen nori organizuoti konferenciją dėl ES ateities.
Panaši konferencija vyko 2002–2003 metais, jai vadovavo tuometis Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d’Estaing’as. Tada buvo paruošti pagrindai Lisabonos sutarčiai, kuri galioja 10 metų.
Nauja konferencija gali parengti ateities Europos projekciją stengiantis ją padaryti efektyvesnę, atskaitingesnę, demokratiškesnę ir gebančią priimti sprendimus“, – kalbėjo A.Pranckevičius.
Tiesa, laikai Europoje keičiasi. Praėjusius 40 metų regioną valdė konservatorių ir socialistų koalicija, bet dabar itin svarbų balsą turės liberalai ir žalieji.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad bus sunkiau pasiekti kompromisą, rasti sprendimą, bet tai nebūtinai yra blogas dalykas, nes bus koncentruojamasi į svarbiausius iššūkius, o sprendimai tenkins kur kas didesnės žmonių dalies lūkesčius.
„Aš manau, kad ši pirmininkė, būsimi vicepirmininkai ir į kitas aukščiausias pozicijas pasiūlyti žmonės rodo, kad Europa turi gerą komandą ir sugebės ne tik atsilaikyti globalių sūkurių akivaizdoje, bet ir efektyviai dirbti“, – tvirtino A.Pranckevičius.
Eidama ministro pareigas visada palaikė Lietuvą
Naujoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė U.von der Leyen yra glaudžiai susijusi su Lietuva ir suvaidino svarbų vaidmenį atsiunčiant Vokietijos karius į mūsų šalį. Tuometinė gynybos ministrė buvo atvykusi į Ruklą skelbiant Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje veiklos pradžią.
Lankydamasi mūsų šalyje U.von der Leyen pareiškė, kad Lietuva niekada nebus viena ir mūsų interesai nebus aukojami dėl nusikalstamos galios politikos sferų. Lietuva su Vokietija pastaruoju metu itin glaudžiai bendradarbiavo gynybos srityje. Lietuvą šių metų liepos 9-ąją pasiekė pirmosios iš vokiečių įsigytos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“.
Šių metų vasarį Lietuvoje viešėjusi U.von der Leyen (nuotr.) pažadėjo, kad į karinę infrastruktūrą Lietuvoje bus investuota papildomi 110 mln. eurų.
2017-ųjų kovą prezidentė Dalia Grybauskaitė U.von der Leyen apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad U.von der Leyen išrinkimas EK pirmininke yra gera žinia Lietuvai, nes politikė puikiai supranta regiono saugumo situaciją ir turi tokį pat požiūrį į Rusiją.
