Kai Jelena Agejeva 1987 metais atsikraustė gyventi į Moskvorečės-Saburovo rajoną, ji puikiai žinojo, kad kaimynystėje bus radioaktyvių atliekų buveinė.
„Valdžia mus ramino sakydama, kad viskas palaidota po žeme, todėl nėra ko jaudintis, – pasakojo 59-erių metų moteris. – Visą šį laiką gyvenome ramiai.“
Taip ir neišvalė šiukšlyno
Šiame rajone po žeme užkastos radioaktyvios atliekos iš Maskvos polimetalo fabriko. Jos susidarė išgaunant torį ir uraną iš rūdos.
Gamykla nustojo išgauti šias medžiagas 1996 metais dėl „aplinkosauginių priežasčių“ ir dabar persikvalifikavo į ginklų ir karinės technikos gamybą. O jos atliekų šiukšlių kalnas buvo įkurtas visai netoli Maskvos upės.
Maskvos valdžia jau daug metų ragino išvalyti radioaktyvių atliekų sankaupą, tačiau taip ir nepriėmė plano – tą padaryti ne taip jau lengva, nes jis įsikūręs prie vandens telkinio.
Tačiau dabar nutarta visai greta šio šiukšlyno nutiesti aštuonių juostų greitkelį, kuris pagerins susisiekimą pietinėje Maskvos dalyje.
Gyventojai nerimauja, kad statybos išjudins radioaktyvias atliekas ir paleis jas į upę bei orą, kuriuo kvėpuoja 12 mln. Rusijos sostinės gyventojų.
Tereikia vieno neatsargaus žingsnio
Perdėtai skubintos sovietų pastangos vykdyti branduolinius tyrinėjimus ir sukurti atominį ginklą spurtavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Už 13 kilometrų nuo Kremliaus esantis Moskvorečės-Saburovo radioaktyvių atliekų sąvartynas tėra viena iš daugelio užterštų vietų Rusijoje, kurios mena branduolines sovietų ambicijas.
Tačiau radioaktyvių medžiagų ieškančios ir jas neutralizuojančios valstybinės agentūros „Radon“ duomenimis, Moskvorečės-Saburovo atliekų kalnas – vienas pavojingiausių.
„Bet kokios operacijos tokioje aplinkoje – rimtas inžinerinis iššūkis. Vienas neatsargus žingsnis ir radioaktyviomis medžiagomis užteršiamas gruntas, o tuomet ir vanduo, – dar 2006 metais apie sąvartyną kalbėjo „Radon“ vyriausias inžinierius Maskvos sričiai. – Visiškas neutralizavimas, išvežant visas čia esančias atliekas, yra absoliučiai neįmanomas.“
Kiekvieną pavasarį ant radioaktyvių atliekų kalno užverčiama papildoma priekaba žemių, tačiau ekspertai tai vadina „savęs raminimo terapija“. Mat reikėtų teritoriją paskelbto neįžengiama ir neliečiama.
Apsimeta, kad bėda neegzistuoja
Pasak gamtosaugininkų ir vietos politikų, Maskvos valdžia paprasčiausiai apsimeta, kad problema neegzistuoja.
„Manau, kad jie viską žino apie riziką, – teigė Komunistų partijos narys, atstovaujantis Lefortovo rajono gyventojams. – Bet juk daug lengviau yra vogti biudžeto lėšas, kurios skirtos statyboms, negu išvalyti radioaktyvias atliekas.“
Politikai praėjusį rudenį ėmė aktyviai agituoti už naujojo greitkelio planą. Aplinkosaugos aktyvistai teigia, kad posėdžiuose buvo minimas Moskvorečės-Saburovo rajonas, tačiau nė karto neužsiminta, kad kelias drieksis visai palei pavojingą sąvartyną.
Bet tai nebuvo palaptis, populiarus valstybinis kanalas „Rossija 1“ rengė reportažą, kuriame skelbė: „Radiacija šioje vietoje viršija leistiną normą dešimtis kartų.“
Po šio reportažo kilo skandalas. Pernai sukilo aplinkosaugos aktyvistai ir rajono gyventojai, reikalavo, kad būtų atliktas saugumo patikrinimas. O „Radon“ purkštavo: „Kokie visi jautrūs ir emocingi.“
Nori nuodugnaus tyrimo
Dabar valdininkai dėsto, kad statybvietė bus įrengta už 50 metrų nuo radioaktyvaus sąvartyno ir nieko blogo nenutiks.
Bet organizacijos „Greenpeace Russia“ nariai neseniai išplatino pranešimą prašydami stabdyti statybas, mat jų sukeltos vibracijos privers nuo atliekų nučiuožti dirvožemio sluoksnį ir į orą gali pasklisti radioaktyvios dulkės, kurio gali sukelti plaučių vėžį.
„Mes ne specialistai, tad nežinome, kas yra tiesa. Viskas, ko prašome, tai nuodugnaus tyrimo prieš pradedant statybos darbus, – teigė 32-ejų Moskvorečės-Saburovo gyventoja. – Kam važiuoti lankyti Černobylio, jei tuoj čia turėsime savąjį?“
