2010 metais valdant prezidentui Hugo Chavezui prasidėjusią socialinę ir ekonominę krizę paveldėjo jo įpėdinis Nicolasas Maduro, o dabar bando perimti laikinuoju šalies prezidentu pasiskelbęs Juanas Guaido. Tačiau naivu tikėtis, kad net padedamas Vakarų valstybių jis sugebėtų greitai suvaldyti situaciją.
O kol šalis skęsta politiniame ir ekonominiame chaose, nusikaltimai ir nebaudžiamumas iš Venesuelos plinta į kaimyninį Trinidadą.
Gyvenimas pavojaus šešėlyje
Trinidadas, viena Trinidado ir Tobago valstybę sudarančių salų, turistinėse reklamose dažnai vaizduojamas kaip tropikų rojaus kampelis: dangaus žydrumo jūra, auksiniai paplūdimiai su kokospalmių giraitėmis, jaukūs apsnūdę žvejų kaimeliai.
Ir visa tai yra tiesa, išskyrus apgaulingą pakrantės gyvenviečių ramybę.
Trinidado žvejai gyvena nuolatinėje baimėje, nes jų pašonėje Venesuelos kontrabandininkai prekiauja narkotikais ir ginklais, puldinėja laivus ir grobia žmones.
Geriau įsižiūrėję į eilinę žvejų gyvenvietę, pavyzdžiui, Trinidado pietuose įsikūrusį Fulertoną, pastebėsite keletą neįprastų dalykų. Pavyzdžiui, kodėl tiek daug žvejų savo laiveliuose naudoja 200 arklio galių variklius, kai, rodos, 75 arklio galių būtų daugiau nei pakankamai? Ir kodėl plaukdami į naktinę žūklę nė vienas jų niekuo nepasišviečia?
Atsakymas paprastas – piratai“, – sūpuodamasis paplūdimio hamake paaiškina žvejys Gerry Padarathas.
„Dabar mes visi jų bijome, – sako jis. – Apie 50 kaimo žvejų jau buvo su jais susidūrę. Juos arba apiplėšė, arba buvo pagrobę.
Vienintelė mums likusi galimybė – žvejoti naktį, kad mūsų nepamatytų, arba nusipirkti galingesnius variklius, kad galėtume nuo jų pabėgti.“
Piratų aukso amžius Karibų jūroje buvo prieš tris šimtus metų, kai šiuos vandenis savo laivais skrodė tokie legendomis tapę plėšikai kaip Juodabarzdis ir Kalikas Džekas. Dabar bene dažniausiai Trinidade sutinkamas piratas – kapitonas Henry Morganas, kurį galite išvysti ant romo butelių vietos baruose.
Bet G.Padarathas mano kitaip. Jis mosteli į jūrą, kur už drumsto vandens juostos matyti kita pakrantė. Tai – žemyninė Venesuela, iki kurios nuo Trinidado artimiausiame taške – vos 12 mylių (apie 20 km).
Staigi žvejų metamorfozė
Kadaise Venesuela buvo viena turtingiausių Pietų Amerikos šalių ir kruiziniai laivai iš jos į Trinidadą plukdydavo grupes linksmybių ištroškusių turistų.
Šiandien, Venesuelai vis giliau grimztant į visa apimantį ekonominį nuosmukį, jos nuskurdę uostai tapo šiuolaikinių piratų prieglobsčiu.
Dauguma piratų – buvę žvejai, anksčiau gerai gyvenę iš tunų, aštuonkojų ir krevečių gaudymo šiltuose Karibų vandenyse.
Tačiau valdant H.Chavezui Venesuelos žvejybos pramonė patyrė gerais norais grįstą, bet pražūtingą nacionalizavimo programą, paskatinusią bendroves persikelti į užsienį.
Negana to, smogė hiperinfliacija. Dauguma žvejų liko be darbo ir galimybių išmaitinti šeimas. Bet jiems liko prieiga prie jūros, laivų ir ginklų, kurių tiekimas niekada nesustoja banditų užvaldytose Venesuelos gatvėse.
Ši situacija primena Somalį prieš dešimtmetį ištikusią piratavimo krizę, kai bedarbiai žvejai taip pat ėmėsi ginklų ir pradėjo tykoti praplaukiančių laivų.
Bet kol Somalio piratai taikosi į turtingus prekybos laivus, venesueliečiai užpuldinėja kitus žvejus iš Trinidado, ne ką turtingesnius už juos pačius.
Narkotikai ir sauskelnės
Tokio užpuolimo auka kartą tapo žvejys Candy Edwardsas, gyvenantis viename arčiausiai Venesuelos esančio kyšulio kaimų, kur medinės žvejų valtelės ilsisi išrikiuotos ant paplūdimio smėlio.
Žvejojantį su dviem draugais jį užklupo mačetėmis ir automatiniais ginklais mojuojančių vyrų laivas.
„Jie įšoko į mūsų laivą ir mus surišo. Tada nuplukdė mus į Venesuelą ir laikė uždarytus narve kažkokiuose miškuose. Už mūsų paleidimą pareikalavo 35 tūkst. dolerių (apie 30,5 tūkst. eurų) išpirkos. Bendruomenė čia, Ikakos kyšulyje, surinko pinigus ir po 7 dienų mes buvome išlaisvinti. Bet aš taip bijojau, kad po to metus neplaukiau į jūrą“, – pasakoja trinidadietis.
Tokių istorijų pietvakarinėje Trinidado pakrantėje galima išgirsti kasdien. Bet gyventojai bijo ne tik būti apiplėšti ar pagrobti.
Piratai yra ir stambūs kontrabandininkai, į salą plukdantys kokainą ir ginklus. Dėl to pačiame Trinidade vis labiau plinta nusikaltimai ir mirtini gaujų karai.
O grįždami namo jie prisikrauna pilnus laivus sauskelnių, ryžių, aliejaus ir kitų pirmojo būtinumo prekių, kurių dabar Venesueloje labai trūksta.
Tiesa, gaujų problema Trinidade egzistuoja jau beveik porą dešimtmečių, ir jei nekišite nosies į sostinės Port of Speino lūšnynus, veikiausiai to net nepastebėsite. Bet kuo labiau salą skalauja nuo Venesuelos atsiritusios nusikalstamumo bangos, tuo situacija, tikėtina, tiktai blogės.
Ne visi – nekaltos aukos
Tačiau ir Trinidado žvejai nėra vien nekaltos banditų aukos.
Narkotikų prekeiviai ir plėšikai samdo vietos žvejus būti jų akimis ir ausimis. Dalis sutinka dirbti šį darbą. Vieni – iš baimės, kiti – dėl pinigų.
„Jie turi racijas ir praneša banditams, kai mes išplaukiame į jūrą. Jeigu banditai mus apiplėšia, iš mūsų ką nors pavagia, jie gauna komisinius – procentą nuo grobio“, – pasakoja vienos gyvenvietės žvejų kooperatyvo vadovas.
Jis pats sako buvęs užpultas keturis kartus. Įprastą Karibų jūros žvejų draugystę ir pasitikėjimą pakeitė įtarumas ir baimė.
Pradėjus klausinėti apie vos prieš kelias dienas įvykdytą pagrobimą vietiniai tampa nervingi ir suka akis į šalį.
„Dabar negaliu apie tai šnekėti, per daug žmonių žiūri, – žurnalistui sušnypščia viena moteris. Vėliau ji paaiškina: – Tas pagrobimas buvo dėl pinigų už narkotikus, kuriuos kažkas buvo skolingas karteliui. Narkotikų problema vis didesnė – vos tik jūs nuėjote, narkotikų laivas priplaukė.“
Pražiopsoti narkotikų pilną laivą – turbūt ne pats blogiausias dalykas, kuris galėjo nutikti: vietiniai tokie nervingi ne be reikalo. Bet tada aplanko abejonė dėl tų 200 arklio galių variklių. Ar jie tikrai skirti tiktai pabėgti nuo piratų, ar ir kitiems tikslams?
Milžiniška juodoji rinka
Venesuelą ir Trinidadą skiria vos kelios mylios vandens, bet sieja viena didžiausių juodųjų rinkų pasaulyje.
Jūroje ir pakrantėse nebeturintys ko prarasti ir trokštantys pelno keičiasi viskuo, ką galima pirkti ir parduoti, – maistu, sauskelnėmis, ginklais, narkotikais, moterimis.
Dviejų valandų kelionę iš Venesuelos į Trinidadą įveikę buvę žvejai atgabeno kontrabandinių cigarečių, kokaino ir net laukinių gyvūnų kolekciją, įskaitant agutį – graužiką, kurį galima išvysti vietiniuose meniu, ir anakondos jauniklių.
Bet su gyvūnais sudėtinga. Jie kandžiojasi, juos reikia šerti ir dar – jie gali nugaišti. Dėl to daugumai labiau patinka tokios prekės, kurias gabenti galima sudėjus į dėžes, ypač sauskelnės.
Dešimtys kontrabandininkų kiekvieną dieną iš Trinidado į Venesuelą plukdo laivus, kurių triumai prikimšti skirtingų dydžių sauskelnių.
Kaina namuose – trigubai didesnė, nei sumokėta Trinidade, o paklausa tokia didelė, kad tenka sudaryti laukiančiųjų sąrašus.
„Sauskelnės dabar tarsi aukso luitai. Žmonės kaupia maistą ir sauskelnes, lyg taupytų pinigus“, – sako tarp Venesuelos ir Trinidado kursuojanti venesuelietė, atplukdytas sauskelnes pardavinėjanti internetu.
„Venesuelos pakrantė – tai kriminalinis chaosas, kuris atviras visiems“, – sako ne pelno organizacijos „Insight Crime“, tyrinėjančios organizuotą nusikalstamumą Lotynų Amerikoje ir Karibų regione, vienas vadovų Jeremy McDermottas.
Vieta, kur geriau nevykti
Gyvas jo žodžių patvirtinimas – 30-metis Gabrielis, atplaukęs į Trinidadą mediniu laiveliu.
Jis vis dar verčiasi žvejyba, bet pardavęs sugautas krevetes šį kartą į Venesuelą grįš su sauskelnių ir kūdikių mišinukų kroviniu. Tai bus pirmoji jo kontrabanda ir jis prisipažįsta bijantis: „Piratai atima variklius ir pavagia maistą iš žmonių, kurie tik nori išmaitinti savo šeimas.
Ir piratais aš vadinu ne tik civilius. Venesuelos pakrančių apsaugos tarnyba ir nacionalinė gvardija irgi į tai įsivėlusios. Jų bijome labiau nei tikrųjų piratų.“
Gvirija ir kiti Parijos įlankos uostai tapo Venesuelos piratų tvirtovėmis, mažos salelės – jų priebėgomis.
Bet piratai siaučia ne vien Trinidado apylinkėse, jų netrūksta ir tolimesnėse pakrantėse bei salose.
Dėl suaktyvėjusios piratų veiklos ir išaugusio nusikalstamumo turistų pamėgtoje Margaritos saloje JAV valstybės departamentas 2018-ųjų kovą paskelbė įspėjimą keliautojams ir salą priskyrė trečiajai kelionių saugumo kategorijai – „vengti nebūtinų kelionių“.
Sausio 29 dieną dėl politinės suirutės, ekonominio nestabilumo ir didelio nusikaltimų skaičiaus Valstybės departamentas visą Venesuelą priskyrė ketvirtajai kategorijai – „nekeliauti“.
Parengta pagal „Bloomberg“, BBC ir „The Washington Post“.
