Jau trys Denniso Honrudo šeimos kartos gyvena ir dirba 6 tūkstančių arų fermoje Montanos valstijoje.
Pagrindiniai ryšio tiekėjai šioje vietoje paslaugų neteikia, bet kartu ūkininkui yra svarbu išlikti pasaulinio tinklo dalimi.
Jam reikia stebėti pasėlių kainas, vairuojant traktorių matyti orų prognozes, tad ūkininkui teko kreiptis į vietinio ryšio tiekėją, kad pastatytų ryšio bokštą jam priklausančioje teritorijoje.
Šiandien ryšys čia yra geras. Greitkelyje šalia D.Honrudo teritorijos įvykus nelaimei pareigūnams nebereikia važiuoti kelių kilometrų, kad pagautų ryšio signalą. Bet yra viena problema.
Kaip ir maždaug ketvirtadalis tokio lygmens rajonus JAV aprūpinančių 4G tinklo bokštų jis sumontuotas iš didžiausios pasaulyje telekomunikacijų įmonės „Huawei“ įrangos, rašo „Time“.
O ši įmonė yra pagrindinė JAV priešininkė kovojant dėl vis sparčiau tobulinamo 5G tinklo.
Prilygina branduoliniam karui
Kompanija prekiaudama su 170 valstybių klientais praėjusiais metais uždirbo 95 mlrd. eurų pajamų. Bet kartu „Huawei“ yra viena prieštaringiausiai vertinamų kompanijų pasaulyje.
„Huawei“ jau seniai kaltinama intelektualinės nuosavybės vagystėmis, JAV technologinių paslapčių pardavinėjimu Iranui ir Šiaurės Korėjai bei tuo, kad yra Kinijos komunistų partijos Trojos arklys.
Ši įmonė pasaulyje yra antra pagal išmaniųjų telefonų prekybą, net ir nebendradarbiaujant su 4 didžiausiais JAV ryšio tiekėjais.
Gegužės 15-ąją Donaldo Trumpo administracija įtraukė „Huawei“ į Prekybos departamento „subjektų sąrašą“.
Tai reiškia, kad JAV kompanijoms norint vykdyti veiklą su „Huawei“ reikia specialaus leidimo.
Dėl to netrukus „Google“ pradėjo blokuoti dalį „Huawei“ operacinių sistemų.
Taisyklių buvo priversti laikytis ir prekybą nutraukti JAV mikroschemų gamintojai, kurie vien pernai „Huawei“ pardavė 10 mlrd. JAV dolerių (8,87 mlrd. eurų) vertės produkcijos.
Ekspertai tokį JAV žingsnį prilygina branduolinio ginklo paleidimui.
„Tai ne tiktai žlugdo „Huawei“ kaip firmą, bet ir luošina visą globalią technikos tiekimo grandinę“, – tvirtino „New America“ analizės centro kibernetinio saugumo analitikas Sammas Sacksas.
Gegužės 20-ąją priemonių prieš „Huawei“ galiojimas buvo nukeltas 90 dienų, tačiau jie jau seniai pradėjo ieškoti kitų tiekėjų nei JAV kompanijos.
Šis technologijų šaltasis karas yra itin svarbus, nes jis nulems artimiausio dešimtmečio interneto ateitį. Kova dėl 5G ryšio yra tapati Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos kovai dėl pirmojo skrydžio į Mėnulį.
Laimėtojas uždirbs milijardus ar net trilijonus pelno ir sukurs infrastruktūrą kitam milijardui interneto vartotojų. O šiuo metu JAV smarkiai pralaimi šią kovą.
Žlugtų visa visuomenė
5G, arba penktosios kartos mobiliojo ryšio, technologija į JAV atkeliavo prieš porą mėnesių.
Tai būtų galima laikyti reikšminga diena, bet Kinijos miestai jau ilgą laiką džiaugiasi šia technologija. Automobiliai be vairuotojų čia seniai naudoja 5G duomenis, kad išvengtų avarijų ir perduotų informaciją.
Kinijos pažanga JAV kelia daug nerimo.
Jei amerikiečiai pralaimės kovą dėl 5G, vadinasi, kitas „Amazon“, „Netflix“ ar „Uber“ taip pat gali susikurti ne JAV.
Iki šiol JAV kompanijos viską kūrė pirmos, o kinai kopijavo jų laimėjimus.
Tai susiję su infrastruktūriniais pranašumais, geriausiais pasaulio universitetais ir kapitalo srautais. Bet kas tada, jeigu JAV nebeturi šio pranašumo?
5G yra daugiau nei tiktai kitas skaičius telefono ekrane.
Pokytis tarp 3G ir 4G leido žmonėms ne vien skaityti straipsnius telefone, bet ir laisvai žiūrėti filmus. Perėjimas prie 5G reikš, kad duomenų perdavimo srautai bus dar didesni, o įrenginius bus galima lengvai sujungti į bendrą tinklą. Tai taip pat turės didelę reikšmę daugeliui pramonės šakų, kaip kad tolesnė savaeigių automobilių gamyba ir eksploatavimas.
5G atėjimas reiškia, kad kiekvienas prietaisas su mikroschema galės tapti belaidžio tinklo dalimi, o tai turės didžiules geostrategines pasekmes, jeigu Kinijos kompanija pradės jį diegti visame pasaulyje.
Ši infrastruktūra tarpusavyje sujungs gamyklas, oro uostus, elektros jėgaines, ligonines ir vyriausybines agentūras.
„Jei bus įvykdyta plataus masto ataka, tai gali reikšti visos visuomenės sužlugimą“, – gąsdino Pietų Korėjos universiteto Informacinio saugumo fakulteto profesorius Lim Jong-inas.
Griežta JAV pozicija
Tai paaiškina, kodėl Jungtinių Valstijų vyriausybė „Huawei“, kuri per pastaruosius 10 metų į 5G technologijos kūrimą investavo 2 mlrd. JAV dolerių (1,77 mlrd. eurų), atžvilgiu užima tokią griežtą poziciją.
„Huawei“ jau yra pasirašiusi sutartis su 40 tarptautinių ryšio tiekėjų ir išsiuntusi 70 tūkst. ryšio stočių arba trumpojo nuotolio gaviklių. Bet Vašingtonas daro viską, ką gali, kad sustabdytų šį technologinį kinų spurtą.
Spaudimas daromas ne tik „Huawei“, bet ir šalims, kurios perka prietaisus iš jų.
„Jei šalis perka „Huawei“ įrangą ir ją naudoja tam tikrose kritinės informacijos sistemose, mes nebegalėsime bendradarbiauti“, – tikino JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija jau sutiko žaisti pagal JAV taisykles, bet Jungtinė Karalystė ir Vokietija toliau bendradarbiauja su abiem pusėmis.
„Huawei“ savo ruožtu padavė JAV į teismą tvirtindama, kad jų paskelbtas draudimas neteisėtas, tačiau niekas nepaneigė, kad jokios rizikos čia nėra.
Privalo teikti informaciją
Kinijos nacionalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnis teigia, kad kiekvienas žmogus ar organizacija turi bendradarbiauti su žvalgybos tarnybomis. Net jeigu „Huawei“ nebendradarbiautų, Kinijos valdžia gali greitai primesti savo tvarką.
Įstatymas įpareigoja kiekvieną Kinijos kompaniją įrengti Komunistų partijai skirtus kambarius, kuriuose partijai priklausantys darbuotojai gali kalbėti apie ideologiją. Šių darbuotojų nešališkumas yra labiausiai abejotinas.
Taigi jeigu Komunistų partija pasakys „Huawei“ ką nors padaryti, vargu ar kompanija galės atsakyti neigiamai.
Bet „Huawei“ pastaruoju metu stengiasi įrodyti, kad yra teisėta kompanija, kuri nepriklauso nuo Komunistų partijos valdžios. To priekyje – buvęs kariuomenės inžinierius ir kompanijos įkūrėjas Ren Zhengfei.
„Huawei“ jis įkūrė 1987-aisiais turėdamas vos 5600 JAV dolerių (4970 eurų). Iš mažos technologijų įmonės tai išaugo į 188 tūkst. darbuotojų turintį gigantą, kuris išmanųjį telefoną pagamina kas 28,5 sekundės.
Ren Zhengfei – paprastas žmogus, užaugęs 7 vaikų šeimoje ir dar tebekalbantis su prasčiokišku akcentu. Tačiau „Huawei“ jis yra visai kitoks.
Viskas įmonėje nukreipta į klientą. Iš darbuotojų vadas tikisi tokio pat pasiaukojimo darbui šeimos sąskaita, kokiu pasižymi pats.
„Tik darbuotojų aukojimasis dėl darbo šią kompaniją išlaiko tokią, kokia yra“, – žurnalui „Time“ pasakojo vienas buvęs įmonės vadovas.
„Huawei“ inžinieriai yra stebukladariai, kurie beprotiškiausias kompanijos vadovybės idėjas paverčia realybe.
Tarkime, 5181 metro aukštyje Džomolungmos papėdėje buvo įrengta 4G tinklo stotis, kuri leidžia alpinistams ir gelbėtojams naudotis telefonais. Artimiausiu metu vietoj 4G čia iškils 5G ryšio stotis.
Kaltina kinus vagyste
Ilgą laiką Ren Zhengfei vengė kontakto su žiniasklaida, tačiau JAV pradėjus puolimą jis kalbėti su žurnalistais pradėjo dažniau.
„JAV mus priima pernelyg rimtai. Tikimės, kad per dialogą galėsime atskleisti tiesą ir geriau suprasti vienas kitą“, – kalbėjo Ren Zhengfei.
Jis tvirtina, kad 14 proc. įmonės pajamų ir 45 proc. darbuotojų dirba mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Pernai „Huawei“ pateikė 5405 patentų registracijos prašymus. Tai yra daugiau už bet kurią kitą įmonę pasaulyje.
40 procentų pasaulio žmonių naudojasi telefono ryšiu, prie kurio vienaip ar kitaip yra prisidėjusi „Huawei“.
Jungtinių Valstijų vyriausybė tvirtina, kad „Huawei“ šį pranašumą įgavo neteisėtai – vogdama amerikiečių intelektualinę nuosavybę. JAV tarnybų ataskaitose rašoma, kad „Huawei“ darbuotojams siūlė premijas už šią veiklą, bet pati įmonė tai neigia.
Intelektualinės nuosavybės vagystėmis „Huawei“ kaltina tokios įmonės kaip „Verizon“, „T-Mobile“, „Cisco“.
Įmonė „Akhan Semiconductor“ kinų kompanijai buvo nusiuntusi išmaniojo telefono ekraną bandymams. Jis buvo grąžintas sugadintas ir su trūkstamomis detalėmis. Federalinio tyrimų biuro atliktas tyrimas parodė, kad „Huawei“ su galingu lazeriu bandė atvirkštinės inžinerijos būdu perprasti, kaip jis pagamintas.
„Akhan Semiconductor“ vadovas Adamas Khanas teigia esantis nusivylęs tokiais kinų veiksmais.„Daug kūrėjų kinams turi panašių kaltinimų“, – sakė A.Khanas.
Sulaikyti „Huawei“ šnipai
Ren Zhengfei neigia intelektualinės nuosavybės vagystes, tačiau šalia to kompanijai yra reiškiami kaltinimai ir šnipinėjimu.
Sausį Lenkijoje policija sulaikė vieną „Huawei“ darbuotoją Wang Weijingą, o kitą – lenką, jiems buvo pareikšti šie kaltinimai.
Kompanija atleido Wang Weijingą, o Ren Zhengfei išreiškė lojalumą savo klientams.
Tačiau teigiama, kad „Huawei“ specialiai savo sistemoje palieka „atviras galines duris“, pro kurias galima neteisėtai pasiekti asmeninius duomenis ir nulaužti sistemas.
2018-aisiais prancūzų laikraštis „Le Monde“ pranešė, kad Afrikos Sąjungos būstinėje „Huawei“ padovanota sistema buvo nulaužta dėl specialiai paliktų spragų, bet kompanija ir Kinija tai neigia.
Ren Zhengfei yra pareiškęs, kad mieliau išardys kompaniją ir sės į kalėjimą nei tyčia darys programinės įrangos klaidas.
JAV dar nėra įrodžiusios tikslingai kenksmingų „Huawei“ veiksmų, tačiau britų nacionalinio kibernetinio saugumo centro kovą išleistoje ataskaitoje rašoma apie didelę riziką keliančias įrangos problemas.
Bėdos slypi ne vien techninėje, bet ir programinėje įmonės kuriamoje įrangoje.
Pekinas duoda atsaką
JAV deda visas pastangas atsukant savo sąjungininkus prieš „Huawei“, bet tai neduoda didelių vaisių.
Britų vyriausybė po ilgų neapsisprendimo mėnesių balandį galiausiai leido periferijose naudoti „Huawei“ 5G įrangą.
„Kodėl kas nors turėtų norėti suteikti anksčiau šiurkščiai kibernetinį saugumą pažeidusiam režimui tokią galią“, – retoriškai klausė JAV valstybės sekretorius M.Pompeo.
Ekspertai tvirtina, kad sąjungininkų pasakymas Vašingtonui „ne“ gali turėti didesnių pasekmių. „Huawei“ įrangą naudojančios šalys gali nebegalėti dirbti su amerikietiškais ginklais ir sistemomis, o tai apsunkintų bendras pratybas.
Tačiau Kinijos atstūmimas gali taip pat turėti didelių padarinių.
Kai Naujoji Zelandija uždraudė „Huawei“ šalyje plėtoti 5G tinklą, Pekinas prieš ją pradėjo ekonominį karą.
Jis ragino žmones nevykti į šią šalį, priverstinai uostuose laikydavo importuojamas prekes, o vienas Naujosios Zelandijos lėktuvas Šanchajuje buvo apsuktas atgal po to, kai viduje rastame žurnale Taivanas buvo pažymėtas kaip nepriklausoma valstybė.
Skandalas kilo ir tada, kai Kanada gruodį JAV prokurorų prašymu už sankcijų pažeidimus sutiko suimti Ren Zhengfei dukterį „Huawei“ finansų direktorę Meng Wanzhou.
Kinija iškart ėmėsi veiksmų. Šalyje buvo sulaikyta trylika Kanados piliečių, dviem iš jų pareikšti kaltinimai šnipinėjimu, o kitiems dviem paskirta mirties bausmė dėl narkotinių medžiagų gamybos ir platinimo.
Ren Zhengfei dukteriai pareikštus kaltinimus vadina politiškai motyvuotais ir neigia, kad Kinijos valdžios veiksmai įrodo jų tarpusavio bendradarbiavimą.
„Kinijos valstybės pareiga ginti savo žmones.
Ypač tada, kai didelės kompanijos direktorė sulaikoma be priežasties“, – kalbėjo Ren Zhengfei.
Padalys į dvi stovyklas
JAV karas su „Huawei“ pasaulį gali padalyti į dvi stovyklas – šalis, besinaudojančias šios įmonės įranga ir visiškai ją atmetančias. O tai kliudys tinklo plėtrai ir nebus naudinga pasirinkti verčiamoms šalims ir kompanijoms.
Technologijų konsultantė Stephanie Hare teigia, kad pasitikėjimo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų nebuvimas reiškia, kad visos kitos šalys turės rinktis puses ir „nebus įmanoma sėdėti ant tvoros“.
Pasirinkimas būtų kur kas lengvesnis, jeigu viena pusė neturėtų milžiniškos persvaros. „Huawei“ konkurentus lenkia mažiausiai 18 mėnesių. Įmonės gaminama 5G tinklo įranga yra mažesnė ir ekonomiškesnė už 4G įrangą. Ji taip pat yra 30 proc. pigesnė už konkurentų.
Daugumoje šalių 4G ryšys sukurtas naudojantis „Huawei“ technologijomis, tad pokytis čia galėtų įvykti greičiau ir pigiau. Šiuo metu JAV nėra pajėgių kompanijų, kurios galėtų varžytis su „Huawei“, tad jei šalis norės naudotis 5G tinklu, jai reikės remtis švedų „Ericsson“ arba suomių „Nokia“ paslaugomis. Pastarieji naudojasi „Huawei“ problemomis, kad nors šiek tiek ją prisivytų ir gautų daugiau užsakymų.
JAV korporacijoms labiau patiktų dirbti su suomiais ir švedais, tačiau šalies viduje būtų itin sudėtinga viską pakeisti.
Maži tiekėjai gali žlugti
Dalis JAV belaidžio ryšio infrastruktūros yra paremta „Huawei“ įranga, todėl mažieji ryšio tiekėjai gali paprasčiausiai sužlugti neturėdami pakankamai pinigų atsinaujinti.
Svarbiausiu klausimu išlieka tai, ar JAV prezidento administracija sugebės rasti kompromisą. Panašių veiksmų imtasi praėjusiais metais prieš kinų įmonę ZTE, kuri beveik sužlugo, bet vėliau JAV sušvelnino savo poziciją – paskyrė 1 mlrd. dolerių (890 mln. eurų) baudą ir ją sumokėjus leido prekiauti toliau.
2016-aisiais ūkininkas D.Honrudas balsavo už D.Trumpą norėdamas išrinkti žmogų, kuris sugeba sudaryti susitarimus.
Jis nesitikėjo, kad jo teritorijoje veikiantis ryšio tiekėjas gali tapti technologijų karo dalimi, dėl kurio neįmanoma rasti kompromiso.
JAV prekybos departamentas kol kas leidžia vyro teritorijoje veikiančiame ryšio siųstuve naudoti „Huawei“ įrangą, bet kaip bus artimiausioje ateityje – neaišku.
Akivaizdu tiktai viena – Jungtinės Valstijos pralaimi kovą dėl 5G tinklo ir turi itin pasistengti, kad ateities technologijose dominuojantys Silicio slėnis iš Kalifornijos ir kitų vietų nepersikeltų į vis labiau tobulėjančią Kiniją.
Lietuvai reikia sulaukti ES ir NATO sprendimų
Andrius Baranauskas
„Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius
„5G technologija yra kaip kelias, ji žmonėms suteikia galimybes. O tai, kaip ja pasinaudosime, sužinosime ateityje. Vienas iš didelių 5G privalumų yra galimybė daugeliui įrenginių jungtis prie tinklo vienu metu. Prie tinklo galėsime jungti įrenginius, kurie dabar nėra prijungti. To pavyzdys – išmanieji skaitikliai. Įmonėms, kurios teikia elektros, dujų ar vandens paslaugas, nereikės išlaikyti žmonių, kad jie vaikščiotų ir nuskaitytų duomenis.
Lygiai taip pat bus galima prijungti ir automobilius – to dabar Vilniuje padaryti negalime, nes tinklas to neatlaikytų. Tai nereikš, kad automobiliai iš tinklo bus valdomi, tačiau galėsite gauti įspėjimą, jeigu iš už kampo atlekia kažkas, ko nėra matomumo lauke, ir galėsite laiku sustabdyti.
Tai tik pora iš daugelio pavyzdžių, ką gali 5G technologija. Viskas priklausys nuo ją plėtojančių žmonių kūrybiškumo.
Sunku įžiūrėti neigiamus šios technologijos aspektus. Privatumas gali būti mažas ir paprasčiausiai sėdint prie kompiuterio, naršant „Facebook“. Reikia nepamiršti, kad gyvename Europos Sąjungoje, kuri turi kur kas griežtesnes duomenų apsaugos taisykles lyginant su likusiu pasauliu.
Lietuvoje šią savaitę „Tele2“ ir „Bitė“ paskelbė, kad kartu kurs bendrą radijo prieigos tinklą – bendras bazines stotis. Jos leis paspartinti 5G tinklo diegimą. Bendro tinklo kūrimas bus pradėtas 2021 metais, o baigtas iki 2023-iųjų pabaigos. Tačiau 5G tinklo atsiradimas Lietuvoje priklausys nuo to, kada ryšio tiekėjams bus paskirstyti dažniai. Tai turėtų būti padaryta šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Tik tada bus galima tiksliau kalbėti apie 5G tinklo startą – žiūrėti į paklausą, įrangos įsigijimo galimybes.
Kalbant apie „Huawei“ vaidmenį diegiant 5G technologiją, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šią savaitę teigė, kad šis sprendimas turi būti priimtas NATO ir ES lygmeniu. Mes lauksime tų sprendimų, nes jie yra svarbūs verslui. JAV yra mūsų sąjungininkės, ir jeigu jos sako, kad yra problema, turime klausyti. Tačiau tuo pat metu negalime garsiai pasakyti, kad nepirksime kurio nors tiekėjo įrangos. Konkurencija veikia ne taip. Kiti tiekėjai dėl to kainos mums nesumažins, o gal net ir padidins.
Kadangi kalbame apie politinius dalykus, sprendimai gali greitai pasikeisti. Blogai būtų atsidurti situacijoje, kai problemos su „Huawei“ bus išspręstos, o mes jau būsime įsigiję brangesnę ir mažiau konkurencingą įrangą. Kitu atveju taip pat blogai yra įsigyti „Huawei“ įrangą ir po metų sužinoti, kad tikrai jos negalime naudoti.
Taigi pirmiausia reikės sulaukti ES ir NATO sprendimų, o tada galėsime spręsti įrangos pirkimo klausimus.“
