Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas prižadėjo siekti geografinio, demografinio, politinio ir lyčių balanso tarp kandidatų užimti aukščiausius ES nerenkamus postus.
Šiuo metu vieną iš aukščiausių pozicijų užima tik viena moteris – ES užsienio politikos reikalais besirūpinanti Federica Mogherini.
Dauguma žmonių, kuriuos ekspertai aptarinėja kaip potencialius kandidatus užimti Europos Komisijos, Tarybos, Parlamento ir Centrinio banko aukščiausius postus, yra vyrai.
Tačiau situacija greit gali pasikeisti, o Europos politikos apžvalgininkai tarp potencialių kandidatų užimti kažkurią iš aukščiausių ES pozicijų įvardina ir kadenciją baigiančią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Leidinys „Politico“ tvirtina, kad Lietuvos prezidentė yra viena labiausiai patyrusių ES moterų politikių. Ji dažnai įvardinama kaip potenciali kandidatė pakeisti EVT prezidentą D.Tuską.
Briuselyje Lietuvos prezidentė yra žinoma dėl savo tiesaus ir paprasto kalbėjimo bei gero humoro jausmo.
Prieš tapdama Lietuvos prezidente D.Grybauskaitė dirbo finansų ministre ir buvo eurokomisarė. Vienas aukštas ES diplomatas D.Grybauskaitę vadina rimta pretendente vadovauti EVT ir ji yra realiausia kandidatė užimti šį postą iš Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Tačiau teigiama, kad D.Grybauskaitė yra mažai žinoma už Lietuvos ir Briuselio ribų. Ji taip pat neturi Višegrado šalių palaikymo. D.Grybauskaitės politinis nepriklausomumas taip pat gali tapti kliūtimi.
Viena iš potencialių kandidačių užimti Europos Parlamento prezidento postą yra įvardinama Airijos Parlamento viceprezidentė Mairead McGuinness.
Ji priklauso didžiausi EP grupei EPP. Kalbama, kad „Brexit“ neaiškumo metu dauguma politikų gali norėti parodyti solidarumą su Airija ir pasiūlyti šios šalies kandidatui vadovauti EP.
Tačiau jeigu EPP gaus Europos Komisijos prezidento postą, kovoje dėl EP prezidento posto ji gali susirungti su liberalų frakcijos ALDE vadovu Guy Verhofstadtu arba dabar Prancūzijos Europos reikalų ministro pareigas einančia Nathalie Loiseau.
Ši politikė priklauso prezidento Emmanuelio Macrono partijai „En Marche“ ir yra išreiškusi norą po šių rinkimų tapti EP prezidente.
Kalbant apie potencialius eurokomisarus Europoje skamba vis daugiau moteriškų pavardžių.
Viena jų – dabartinė Vokietijos teisingumo ministrė Katarina Barley. 45 proc. vokiečių tvirtina kada nors girdėję apie ją, o EPP kandidatas į EK prezidento postą Manfredas Weberis yra girdėtas tik 26 proc. vokiečių.
Tiesa, jeigu M.Weberis užims EK prezidento postą, K.Barley eurokomisare netaps, tačiau priešingu atveju kanclerė Angela Merkal gali pamaloninti savo koalicijos partnerius socialdemokratus ir Vokietijos eurokomisaro vietą pasiūlyti šiai moteriai.
Didelė tikimybė, kad savo vietą Europos Komisijoje išlaikys ir už teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės klausimus atsakinga eurokomisarė Vera Jourova.
Ji Čekijoje turi savo partijos pirmininko ir šalies premjero Andrejaus Babišo palaikymą. V.Jourova pati yra išreiškusi norą toliau tęsti pradėtus darbus.
Kitų potencialių kandidačių yra dar daugiau, tarp jų išskiriama Lenkijos vicepremjerė Beata Szydlo, Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino arba Vengrijos valdančiųjų „Fidesz“ partijos sąrašą į EP rinkimus vedanti šalies ambasadorė Ispanijoje Eniko Gyori.
Iki EP rinkimų jau mažiau nei dvi savaitės, tad greičiausiai tik vasarą taps aiškesnis šios Europos politinės dėlionės vaizdas ir sužinosime, ar kadenciją baigianti D.Grybauskaitė užims aukštą ES postą.
