Kinija jau paskelbė, kad yra pasirengusi atsakyti JAV tuo pačiu. Jie neigia sulaužę duotus pažadus ir tikina aršiai ginsiantys savus interesus tarptautinėje arenoje.
Šiandien JAV susitinka Jungtinių Valstijų ir Kinijos atstovai. Kinijos delegacijai vadovauja vicepremjeras Liu He, kuris yra vienas įtakingiausių šalies politikų ir rūpinasi Kinijos ekonominiais reikalais.
Tad pasaulis tikisi, kad kuri nors pusė atsitrauks ir drastiškų veiksmų neprireiks.
Derybos tarp Kinijos ir JAV prieš tai ėjosi sklandžiai. Viskas pasikeitė praėjusį savaitgalį, kai Donaldas Trumpas šia tema pasisakė socialiniame tinkle „Twitter“, o vėliau ir prieš jį palaikyti susirinkusią gerbėjų minią.
Didžiausia grėsmė per daugiau nei 80 metų
„Ką tik paskelbiau, kad mes didinsime muito mokesčius Kinijai ir nepasiduosime, kol Kinija nenustos apgaudinėti mūsų darbininkų ir vogti mūsų darbo vietų. Jie sulaužė susitarimą. Jie negali taip daryti, todėl jie sumokės. Jei nepavyks pasirašyti susitarimo, papildomi 100 mlrd. dolerių per metus niekuo nepakenks“, – prieš minią šalininkų kalbėjo D.Trumpas.
Tai yra didžiausia protekcionistinė grėsmė nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio. JAV apkaltino Kiniją vagiant jų intelektinę nuosavybę ir prekybos paslaptis, pažeidžiant konkuravimo taisykles, manipuliuojant valiuta ir vykdant kitus sutarčių pažeidimus.
Kinija neigė pažeidusi susitarimu ir pažadėjo atsakyti JAV tuo pačiu.
„JAV klijavo mums daug etikečių – pažadų laužymas, atsitraukimas ir kita. Daugybė pažadų buvo tiesiog įbrukti. Kinijos pusė laikėsi visų pažadų ir tai niekada nesikeitė“, – kalbėjo Kinijos prekybos ministerijos atstovas Gao Fengas.
JAV muitus ruošiasi taikyti visoms prekėms
Amerikiečiai penktadienį ruošiasi daliai kiniškų prekių galiojančius muito mokesčius padidinti nuo anksčiau galiojusių 10 proc. padidinti iki 25 proc.
Tokie tarifai galios elektriniams prietaisams ir įrenginiams, mašinų dalims ir baldams, kurių vertė siekia 200 mlrd. JAV dolerių (178 mlrd. eurų).
Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. 10 proc. muito mokesčius JAV Kinijai paskelbė 2018-aisiais ir jau 2019-ųjų pradžioje grasino juos pakelti iki 25 proc., tačiau šis sprendimas buvo atidėtas.
Bet JAV pareigūnai žada, kad vėliau muito mokesčiai bus taikomi ir kitoms, šiuo metu drastiškai neapmokestintoms, prekėms.
Muito mokesčiai yra taikomi iš užsienio importuojamoms prekėms, tad 25 proc. mokesčiai kirstų amerikietiškoms kompanijoms ir vartotojams, tačiau tai paskatintų juos rinktis amerikietišką, o ne kinietišką prekę, nes pastarosios kaina taptų didesnė.
Kinai muitus taiko į specifinėms sritims
Praėjusiais metais JAV prekybos su Kinija deficitas siekė 419 milijardų JAV dolerių (374 mlrd. eurų). 2018-aisias Kinija JAV eksportavo prekių už 539 mlrd. JAV dolerių (481,7 mlrd. eurų).
Kinija tuo tarpu muito mokesčius jau taiko iš JAV importuojamoms prekėms, kurių vertė siekia 110 mlrd. JAV dolerių (98 mlrd. eurų), tad neapmokestinama yra vos 10 mlrd. JAV dolerių (9 mlrd. eurų) vertės kinų importuojamos prekės.
Kinai muitus taiko įvairioms prekėms nuo chemikalų iki daržovių.
Tačiau jie specifiškai taikosi arba į Respublikonų partiją palaikančių rajonų gaminamas prekes, kad šiuose regionuose sumažintų D.Trumpo populiarumą, arba į tai, ką gali pigiau įsigyti kitose valstybėse.
Įtampa visame pasaulyje
Tarptautinio valiutos fondo atstovai teigia, kad tarp Kinijos ir JAV kylanti prekybos įtampa smarkiai prisideda prie pasaulinės rinkos plėtros silpnėjimo. TVF jau dėl šios priežasties sumažino savo prekybos augimo prognozes likusiai 2019-ųjų daliai.
JAV ir Kinijos prekybos karas nėra vienintelis šiuo metu vykstantis JAV nesutarimas su kitomis šalimis prekybos klausimu.
Protekcionistinę politiką vykdantis D.Trumpas jau yra paskelbęs muito mokesčius iš Meksikos, Kanados bei Europos Sąjungos importuojamoms prekėms. Taip jis nori, kad amerikiečiai rinktųsi savą produkciją.
Meksika, Kanada ir ES į tokius JAV veiksmus atsakė taip pat paskelbdami muito mokesčius amerikietiškoms prekėms.
Kas atsitrauks pirmas?
D.Trumpas mano, kad JAV ekonomika išgyvena pakilimą, nes jis kitoms šalims įvedė muito mokesčius, tačiau ekonomistai palaiko poziciją, kad JAV ekonomika išgyvena pakilimą nepaisant visų jiems ir jų taikomų muitų.
Prognozuoti kaip toliau klostysis JAV ir Kinijos prekybos karas sudėtinga. Motyvų nusileisti kitai pusei turi abi šalys.
Kinija daugiau eksportuoja į JAV, nei importuoja iš jų. Mažėjantis eksportas gali neigiamai paveikti jų ekonomiką.
Tačiau su šia problema susiduria ir JAV kompanijos. Daugelis jų iš Kinijos importuoja produktus, kuriuos vėliau naudoja tolesniame įvairių prekių gamybos procese. Didesni muito mokesčiai reikštų sunkumus JAV kompanijoms, o tai lemtų mažesnį BVP augimą ir greičiausiai didėjantį nedarbo lygį.
Greičiausiai kinai sutiks atsitraukti ir padarys tam tikras JAV prezidento norimas nuolaidas, kad šalys ir toliau galėtų prekiauti buvusiomis sąlygomis.
Atsitraukti gali ir pats Baltųjų rūmų šeimininkas, kuris jau bent du kartus yra išsižadėjęs panašių muito mokesčių didinimo pažadų. Norą atsitraukti paskatinti gali ir galimai nuo prekybos karo mažėsiantys prezidento reitingai, kurie gali skaudžiai atsiliepti per artėjančius 2020-ųjų metų prezidento rinkimus.
Tačiau D.Trumpas garsėja nenuspėjamumu, o tai gali reikšti, kad pasaulyje bet kada gali prasidėti pilno pajėgumo prekybos karas.
Parengta remiantis BBC, „The Guardian“, „The New York Times“ informaciją.
