Apie norą pasitraukti Japonijos imperatorius Akihito prabilo dar 2016 metų rugpjūtį. Jį iš sosto trauktis privertė sveikatos problemos. Pastaruoju metu 85-erių imperatoriui buvo atlikta širdies operacija, jis kovojo su prostatos vėžiu.
Po mažiau nei metų buvo priimti specialūs įstatymai, leidžiantys jam pasitraukti, ir pamažu šalyje prasidėjo sosto perleidimo procesas.
Per antradienį vykusią istorinę ceremoniją imperatorius Akihito abdikavosi iš pareigų ir tapo pirmuoju monarchu per daugiau nei du amžius, kuris pats pasitraukė iš Chrizantemų sosto.
Pastarąjį kartą tai įvyko 1817 metais, kai iš sosto savo noru pasitraukė imperatorius Kokaku.
Akihito valdymo – „Heisei“ laikotarpis oficialiai baigėsi antradienio vidurnaktį ir šalies vadovas tapo imperatoriumi emeritu.
Kalbėdamas per televiziją, ką per savo gyvenimą yra daręs vos kelis kartus, Akihito tvirtino, kad savo, kaip imperatoriaus, pareigas visus 30 metų nuo sosto paveldėjimo jis įvykdė turėdamas didelį japonų pasitikėjimą ir pagarbą.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems žmonėms, kurie priėmė mane ir palaikė vykdant valstybės simbolio pareigas, tačiau šiandien aš jas baigiu. Kartu su imperatoriene nuoširdžiai tikiuosi, kad rytoj prasidedanti „Reiwa“ era bus stabili ir vaisinga“, – per paskutinę kalbą sakė Akihito.
Imperatorius emeritas per savo gyvenimą sulaužė ne vieną tradiciją, o sostą perėmęs 59-erių Naruhito taip pat žengia savo tėvo pėdomis.
Japonai dėl savo karališkosios šeimos nėra tokie pakvaišę kaip britai, tačiau Akihito Japonijoje užėmė svarbų vaidmenį.
Jis sužmogino imperatoriaus vaidmenį, rūpinosi paprastais žmonėmis ir pelnė neutralios ir taikios politinės figūros vardą.
Ekonominės stagnacijos šiandien kamuojami japonai nostalgiškai prisimena Akihito valdymo pradžioje buvusį klestėjimą ir su viltimi žiūri į Naruhito valdymo erą, kurią pradėjo 10 dienų atostogomis ir šventimu.
Iš dievybės – į žmogų
Kai imperatoriui Hirohito 1933 metais gimė sūnus Akihito, Japonija buvo kitokia, nei yra šiandien. Kaito konfliktinė situacija, o į Hirohito buvo kreipiamasi kaip į dievybę žmogaus kūne.
1937-aisiais Japonijos pajėgos okupavo tuometę Kinijos sostinę Nankiną ir išžudė per 300 tūkst. kinų.
Po trejų metų Japonija oficialiai įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Šis laikotarpis japonams vis dar kelia prieštaringus jausmus.
Pasak Jungtinių Tautų atlikto tyrimo, iki 200 tūkst. moterų, kurių dauguma buvo korėjietės, japonų karių tais metais buvo paverstos sekso vergėmis.
Japonija yra atsiprašiusi už šį istorijos laikotarpį, tačiau Pietų Korėja reikalauja oficialesnio atsiprašymo ir reparacijų.
Imperatoriui Hirohito per radiją pranešant apie šalies pasidavimą 1945-aisiais dauguma japonų pirmą kartą išgirdo jo balsą, nors šalį imperatorius valdė 20 metų.
Po karo JAV okupavo Japoniją ir Hirohito buvo priverstas atsisakyti savo dieviškojo statuso. Jam buvo leista likti valdžioje, tačiau imperatoriai vėl tapo žmonėmis.
Gydė šalies žaizdas
1989-aisiais į valdžią atėjus Akihito, Japonija dar nebuvo išsigydžiusi visų karo žaizdų. Jo valdymo laikotarpio pavadinimas – „Heisei“ – ir reiškė „taikos siekį“. Ir tai puikiai tiko šiam trisdešimtmečiui apibūdinti.
„Trys „Heisei“ laikotarpio dešimtmečiai buvo vienintelis laikotarpis be karo šiuolaikinės Japonijos istorijoje“, – „Lietuvos rytui“ teigė Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Praėjus vos metams valdžioje, 1990-ųjų gegužę, imperatorius Akihito pasikvietė tuometį Pietų Korėjos prezidentą Roh Tae-woo ir valstybinio banketo metu pripažino Japonijos atsakomybę už karo laikų agresiją.
„Galvoju apie visą mano šalies sukeltą kančią, kurią teko šiuo laikotarpiu išgyventi jūsų žmonėms, ir labai dėl to apgailestauju“, – tuomet kalbėjo Akihito.
Po dar dvejų metų jis tapo pirmuoju Japonijos monarchu, kuris apsilankė Kinijoje. Ten Akihito irgi išreiškė didžiausią liūdesį dėl karo metu japonų kinams sukelto skausmo.
Imperatorius ne kartą vyko į Okinavos prefektūrą, kur imperatoriaus Hirohito vardu galvą padėjo apie 110 tūkst. japonų karių ir 100 tūkst. civilių.
Pietinėse Japonijos salose buvo gaji nuostata prieš JAV. 1975-aisiais grupė radikalų bandė pasikėsinti į tuometį kronprincą – į jį metė ugnies bombą.
Imperatoriaus Akihito nuostatos dėl Antrojo pasaulinio karo ne kartą kirtosi su Japonijos premjero Shinzo Abe nuomone. Pastarasis ne sykį teigė, kad ateities kartos neturi atsiprašyti už Japonijos praeitį.
„Imperatorius, mėgindamas sutaikyti šalį su kaimynėmis, padarė daugiau, nei visi Japonijos premjerai kartu sudėjus. Šie jo bandymai atkurti Japonijos aukų orumą padėjo ir pačiai šaliai jį susigrąžinti“, – teigė modernios Japonijos istorikas Jeremy Yellenas.
Įsimylėjo teniso korte
Per savo gyvenimą Akihito pažeidė ne vieną šimtmečius gyvavusią tradiciją ir bandė gyventi „normalų gyvenimą“.
Pirmiausia jis yra pirmasis Japonijos imperatorius, kuris vedė nekilmingą moterį. Šis jo žingsnis sulaužė du tūkstantmečius gyvavusią tradiciją.
Su būsima imperatoriene Michiko jie susipažino 1957-aisiais teniso korte žaisdami vienas prieš kitą dvejetų varžybose. Jas vėliau spauda praminė meilės maču.
Japonai buvo itin susidomėję princo širdies drauge. Kiekviename leidinyje tuomet galėjai rasti Michiko nuotraukų.
„Ji buvo protinga, graži ir gera sportininkė. Jos populiarumas tuomet buvo kaip dabar Meghan Markle ar Catherine Middleton, – teigė apie Japonijos karališkąją šeimą jau kelis dešimtmečius rašanti reporterė Yukiya Chikashige. – Japonijos moterys dievino jos šukuoseną, drabužius, papuošalus, tai, kaip ji kalba.“
Visa šalis sekė šios poros vestuvių ceremoniją 1959-aisiais.
„Tuo metu buvo kuriamas naujos Japonijos įvaizdis. Šalies ekonomika kilo, nauji elektroniniai produktai pasiekė japonų namus. Televizija iki tol atsiliko nuo laikraščių ir radijo stočių, tačiau šios vestuvės visa tai pakeitė“, – pasakojo buvęs televizijos prodiuseris Shigeo Suzuki.
Ceremonija tiesiogiai buvo transliuojama visoje šalyje. Daugiau nei pusė milijono žmonių buvo susirinkę prie vestuvinio parado kelio, o 15 milijonų japonų viską tiesiogiai stebėjo savo televizorių ekranuose.
Žmonių imperatorius
Akihito ir Michiko ir toliau po vestuvių kūrė modernios imperatoriškosios šeimos įvaizdį. Fotografus jie įsileisdavo į visas savo namų vietas.
„Jie norėjo parodyti, kad neužsiima valdymu, tačiau yra tokie pat kaip ir mes. Dėl šios priežasties imperatoriškoji šeima iš sudievintos virto į spinduliuojančią meile ir pagarba“, – teigė Sh.Suzuki.
Kai buvo vaikas, Akihito atskyrė nuo tėvų. Jį ugdė karališkajai šeimai dirbę mokytojai ir namų prižiūrėtojai. Tačiau būsimasis imperatorius su žmona atsisakė jiems siūlomos pagalbos ir savo tris vaikus augino patys – jiems net sudėdavo pietų dėžutes.
Laisvalaikiu imperatorius rašė mokslinius straipsnius apie usūrinius šunis ir grundalinių žuvų šeimą.
„Imperatorius visas 47 Japonijos prefektūras šalia oficialių savo pareigų vykdymo aplankė daugiau nei po du kartus“, – pasakojo Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Tačiau savo, kaip žmonių imperatoriaus, vaidmenį Akihito geriausiai įrodė 2011 metais, kai šalį nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis, kuris pražudė arba be žinios pradangino mažiausiai 20 tūkst. žmonių.
Į tautą jis pirmą kartą istorijoje kreipėsi per televiziją ir vylėsi, kad „nukentėjusieji nepraras vilties, rūpinsis savimi ir sukurs geresnį rytojų“.
Akihito ir Michiko patys keliavo į stichijų nusiaubtas vietas, kur kalbėjosi su ją išgyvenusiais žmonėmis.
„Net jeigu jie paprastiems žmonėms yra virš debesų, kurių negalime pasiekti, mus paguodė tai, kad jie mąsto kaip ir mes. Jo žodžiai mums suteikė stiprybės judėti toliau“, – kalbėjo tragediją išgyvenusi Ayako Moriie.
Žengė į naują erą
Naujojo imperatoriaus vardas reiškia „žmogus, kuris įgis dangiškąsias galias“, tačiau planų grįžti į imperatorių-dievybių erą Naruhito planuose nėra.
Gegužės pirmąją Naruhito perėmė karališkąsias regalijas, tarp jų yra ir šventas kardas, kuris įrodo sosto perleidimą jam, ir tapo 126- uoju Japonijos imperatoriumi.
Pirmosios savo kalbos metu į Chrizantemų sostą sėdęs Naruhito teigė, kad ši pozicija yra ypač atsakinga, ir pagerbė savo tėvo palikimą.
„Prisiekiu elgtis pagal konstituciją ir išpildyti savo, kaip šalies simbolio vienijant japonus, pareigą“, – kalbėjo 59-erių Naruhito.
Sosto perleidimas naujajam imperatoriui žymėjo naujos „Reiwa“ eros pradžią.
Naruhito eros pavadinimas kilo iš VIII amžiaus klasikinės poezijos rinkinio. „Reiwa“ verčiama kaip darnus klestėjimas.
„Jo valdymo laikotarpis formuos imperatoriaus veiksmus“, – „Temple“ universiteto Japonijoje Azijos studijų skyriaus direktorius Jeffrey Kingstonas.
Pratęs tėvo liniją
Naujasis imperatorius buvo pirmasis, pabaigęs mokslus kitoje šalyje. Naruhito studijavo Oksfordo universitete. Jis mėgsta groti altu ir dažnai pasisako aplinkosaugos klausimais.
Kaip ir jo tėvas, Naruhito vedė nekilmingą moterį Masako Owadą, kuri anksčiau buvo karjeros diplomatė.
Bandydamas laimėti jos širdį Naruhito pademonstravo didelį atkaklumą. Jam prireikė 8 metų, per kuriuos du kartus buvo atstumtas, kol Masako galiausiai sutiko už jo tekėti.
„Japonai naująjį imperatorių apibūdina kaip kulkų, žavingą ir sumanų žmogų“, – teigė J.Kingstonas.
Jau prieš kelerius metus Naruhito pažymėjo, kad pratęs savo tėvo palikimą kovojant su revizionistine Antrojo pasaulinio karo interpretacija.
„Aš pats neišgyvenau karo, tačiau šiandien nykstant istorinei atminčiai svarbu teisingai to nepatyrusiai kartai perduoti informaciją apie jo tragiškas patirtis“, – 55-ojo gimtadienio proga pareiškė Naruhito.
Šiais metais jis dar kartą pabrėžė, kad perėmęs sostą elgsis kaip ir tėvas.
„Noriu įgyvendinti savo pareigas visada būdamas arti žmonių, dalytis kartu su jais visais džiaugsmais ir skausmais“, – tikino Akihito sūnus.
Bet Naruhito, valdydamas Japoniją, susidurs su iššūkiu, kaip išlįsti iš tėvo šešėlio ir tapti moderniu senovinės monarchijos lyderiu.
„Japonai tikisi, kad imperatorius Naruhito sieks kurti draugiškus ryšius su užsienio šalimis ir kurs taiką tarptautinėje bendruomenėje“, – kalbėjo Japonijos ambasados atstovai.
Jau kalba apie paveldėtoją
Naruhito į sostą sėdo vos prieš kelias dienas, tačiau Japonijoje jau netyla kalbos apie galimus sosto įpėdinius.
Kronprinco statusas dabar atiteko imperatoriaus broliui Akishino, nes Naruhito turi tik dukterį princesę Aiko, o moterys pagal dabartinę Japonijos tvarką negali paveldėti sosto.
Tai reiškia, kad antras eilėje į sostą yra Akishino sūnus princas Hisahito, kuriam šiuo metu yra 12 metų, o trečias – imperatoriaus emerito Akihito brolis 83 metų princas Hitachi.
„Visa Japonijos imperatoriškosios šeimos ateitis priklauso nuo vieno mažo berniuko sveikatos, santuokos ir būsimų vaikų“, – teigė profesorius Ben Ami Shillony.
Moterys šiuo metu sudaro 13 iš 18 karališkosios šeimos narių, tačiau konservatyvi ir patriarchalinė tvarka, neleidžianti moterims paveldėti sosto, galiojo ne visada.
Imperatorės valdė Japoniją ilgus metus, kol 1889-aisiais joms tai buvo uždrausta daryti nusprendus, kad moterys negali vadovauti karinėms šalies pajėgoms.
Archeologai tvirtina, kad jau ketvirtajame amžiuje buvo plačiai paplitusi moterų valdžia. Jos buvo laidojamos su geležiniais ginklais.
Pastarajame amžiuje Japonijoje buvo kalbama apie sosto paveldėjimo tvarkos reformavimą, tačiau tai sulaukė didelio šalies konservatorių pasipriešinimo.
Imperatoriškosios šeimos moterys yra diskriminuojamos ir kitais aspektais. Ištekėjusios už nekilmingo asmens jos praranda teisę priklausyti imperatoriškajai šeimai.
Tikisi sulaukti pakilimo
Japonams svarbiausiu klausimu vis dar išlieka jų ekonominė gerovė.
Akihito sėdus į sostą Japonija pirmavo technologijų srityje ir išgyveno ekonominį pakilimą, bet dabar šalis dominuojančią poziciją užleido Kinijai ir Pietų Korėjai.
Japonai tikisi, kad darnaus klestėjimo era jiems tai ir atneš. Ruošdamiesi jai verslininkai ėmėsi įgyvendinti netikėčiausias idėjas.
Šalyje galima rasti specialių Akihito atminti skirtų sakės gėrimo butelių, o restoranuose už 100 tūkst. jenų (800 eurų) užsisakyti „imperatoriškąjį“ mėsainį su japoniška „Wagyu“ jautiena.
Parduotuvėse už 1080 jenų (8,6 euro) dabar galima įsigyti skardinėse užkonservuoto „Heisei“ laikotarpio oro. Todėl akivaizdu, jog japonai nepražus, kad ir kas nutiktų Naruhito valdymo metu.
Tikisi modernumo
Andrius Kleiva. Knygos „Kaip veikia Japonija“ autorius
„Monarcho reikšmė Japonijoje ir politiškai, ir teisiškai labai nedidelė. Šiandien imperatoriškoji šeima – Japonijos ir jos tradicijų tęstinumo simbolis, į ją skirtingos kartos žiūri skirtingai. Didesnė jaunesnių, karo ir pokario transformacijų nepergyvenusių japonų dalis nesureikšmina imperatoriškosios šeimos, tiesiog rečiau jaučia imperatoriškosios šeimos istorinę jungtį ir jos tąsą. Vyresnioji karta imperatoriškąją šeimą neretai linkusi suprasti kaip labai gražų simbolį, kuris pasauliui siunčia taikios Japonijos žinutę.
Nors ir be karo, „Heisei“ era nebuvo pati ramiausia Japonijai. Didžiulės gamtos tragedijos ir XX a. pabaigoje sprogęs turto kainų burbulas sukėlė daug nerimo ir visuotinio nepasitenkinimo. Akihito ir Michiko buvo tie, kurie išklausė sunerimusią Japoniją ir ją nuramino. Imperatoriškoji pora itin vertinama už savo modernumą ir buvimą arti žmonių. Japonai tai pastebėjo ir įvertino.
Iš Oksfordo universiteto diplomą turinčio Naruhito daugybė japonų tikisi dar modernesnio ir globalesnio požiūrio į savo vaidmenį – daugiau Japoniją reprezentuojančių vizitų užsienyje, dar daugiau susitikimų su žmonėmis. Tradiciją būti šalia japonų imperatorius žadėjo ir savo pirmojoje kalboje.
Naujos „Reiwa“ eros pavadinimo simbolika svarbiausia jai dar beprasidedant. Būtent tada japonai apsvarsto jos reikšmę ieškodami sau naujų siekių ir galvodami apie ateities kryptis Japonijai. Šį kartą daug kalbama ir apie paties pavadinimo reikšmę – pirmą kartą istorijoje jis įkvėptas klasikinės japonų, o ne kinų literatūros. Sakoma, kad tai būtų galima suprasti kaip norą atsigręžti į vietinę istoriją ir tradicijas.
Tuo metu lyčių lygybė šalyje išlieka vienas didžiausių iššūkių visuomenei. Vyriausybė stengiasi spręsti šį klausimą. Apie pokyčius užsimenama ir imperatoriškojoje šeimoje. Princui Hisahito išlikus vieninteliu įpėdiniu, aktyviai imta svarstyti apie barjerų moterims tapti imperatorėmis panaikinimą. Maždaug 80 proc. visuomenės pritartų tokiam žingsniui, o ir pats imperatorius ne kartą užuominomis yra kalbėjęs apie modernesnio požiūrio reikšmę.“
