Jungtinės Karalystės Parlamento nariai po neeilinio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo, kuriame dar kartą – šįsyk iki spalio 31-osios – buvo nukeltas „Brexit“ procesas, pasidarė atostogas.
Tačiau šią savaitę jiems teko sugrįžti į realybę ir toliau spręsti problemas, iš kurių išeities neranda jau beveik 3 metus.
Trečiadienį Konservatorių partijos parlamentarai norėjo pakeisti partijos statutą, kad galėtų pašalinti iš pareigų premjerę Theresą May, bet jai pavyko dar kuriam laikui išsaugoti postą.
Tuo metu už Londono ribų toliau bręsta nepasitenkinimas dabartinės valdžios sprendimais.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Strugeon ruošiasi greitu metu pristatyti naujus įstatymus, kurie padėtų pamatus antrojo regiono nepriklausomybės referendumo organizavimui, jei įvyks „Brexit“. Planuojama, kad toks referendumas įvyks iki 2021-ųjų gegužės.
Šią savaitę Pajūrio Klaktone, kur prieš 5 metus UKIP laimėjo pirmąją vietą Bendruomenių Rūmuose, jis tvirtino, kad dabar ant kortos statoma ne vien „Brexit“, bet ir klausimas, ar Jungtinė Karalystė yra demokratinė valstybė.
Kad išspręstų šią problemą, jis įkūrė „Brexit“ partiją, už kurią, pasak naujausių apklausų, Europos Parlamento rinkimuose ruošiasi balsuoti 27 proc. britų.
Iš UKIP į šį politinį judėjimą perėjo britų europarlamentaras N.Gillas, kuris tvirtina, kad šalyje atėjo laikas rimtiems pokyčiams, o dabartinės valdžios nekompetenciją tik įrodo augantis „Brexit“ partijos populiarumas. Apie tai ir ES egzistuojančias problemas jis sutiko pasikalbėti su „Lietuvos rytu“.
– Kokio „Brexit“ reikia Jungtinei Karalystei? – „Lietuvos rytas“ paklausė N.Gillo.
– Svarbiausia yra švarus „Brexit“. To reikia ne vien Jungtinei Karalystei, bet ir ES.
Jeigu dabar mes tiesiog neišeisime, tai taip tampysimės metų metus. „Brexit“ klausimas dominuoja politinėje darbotvarkėje, kai kitos šalys nori spręsti Europos federalizacijos, bendrų karinių pajėgų ar kitokius klausimus.
Greitai galime sulaukti naujos ekonominės krizės, Europa dar nėra susitvarkiusi su migrantų krize, tačiau, užuot tai darius, akcentuojamas „Brexit“ klausimas.
ES teigia, kad yra pasiruošusi britų išstojimui be susitarimo. Puiku, tuomet kuo greičiau taip ir padarykime.
– Ar palaikote Th.May pasiektą „Brexit“ susitarimą?
– Nė kiek, tai yra ne susitarimas, o dar viena tarptautinė sutartis.
Mes vieną tokią jau turime, tai mūsų narystės ES sutartis.
Th.May sutartis yra dar blogesnis variantas už narystę Europos Sąjungoje, nes neturėtume atstovavimo, jokio savo balso, o mus toliau įpareigotų praeities prekybos susitarimai, nors noras patiems vykdyti prekybą buvo vienas esminių „Brexit“ nulėmusių aspektų.
Th.May sutartyje rašoma, kad Jungtinė Karalystė Europos Sąjungą paliks 20XX metais, taigi nėra tikslios datos ir tokiomis sąlygomis su šiuo neaiškumu galime gyventi iki šio amžiaus galo. Be to, premjerės sutartis mus įpareigoja laikytis 56 puslapių sutarčių sąrašo, kai mes norėjome pasitraukti iš visko, kas mus siejo praeityje. Tai yra ir Europos teisingumo teismas, ir Europos žmogaus teisų teismas.
ES neprivers mūsų išstoti be susitarimo, bet mes turime tai padaryti. Vienintelės šalys, kurios nuo to nukentėtų, yra Vokietija ir Airija. Lietuvos prekyba nuo to nė kiek nenukentėtų.
Mes, britai, neturime jokios baimės išstoti be susitarimo ir prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.
– Kokių iššūkių matote šiandieninėje Europoje, kurie kelia didžiausių problemų?
– Euras yra vienas pagrindinių iššūkių. Šiaurinės ES valstybės yra fiskališkai atsakingos ir moka visus mokesčius, o pietinėms niekada neturėjo būti leista prisijungti prie euro zonos. Galiausiai jums teks susidoroti su šia tiksinčia bomba.
Kitas svarbus klausimas – migracija. ES turi nuspręsti, ar jūsų sienos yra atviros, ar norite kontroliuoti, kas patenka į Bendrijos teritoriją, ar norite padėti regionams, iš kurių atkeliauja didžiausi srautai, jų pačių žemėse.
Galiausiai suvereniteto klausimas yra turbūt visų svarbiausias.
Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės nori pačios tvarkytis savo šalių viduje, bet ES to nenori leisti daryti, dėl to kyla didelis konfliktas. Manau, ateityje Rytų Europos valstybės susivienys ir įvyks galios pokytis.
– Per ateinančius EP rinkimus pergalė ne vienoje šalyje prognozuojama euroskeptiškoms jėgoms, kurios turi labai įvairias pozicijas.
Ar nemanote, kad dėl to kitą kadenciją bus sunku priimti sprendimus ir šioje institucijoje?
– Britų parlamentarai dirba sėdėdami vienas priešais kitą. Europarlamentarai – pusračiu. Europoje iki ateinant N.Farage’ui buvo problema, kad opozicijos visai nebuvo. Visi tik linksėdavo galvomis ir sutartinai priimdavo sprendimus.
Manau, kad tai tik padės pagerinti demokratijos kokybę. Nereikia bijoti opozicijos, nes kuo daugiau euroskeptikų, tuo geresnis bus valdymas.
– Jūsų „Brexit“ partiją sprendžiant iš pavadinimo galima laikyti euroskeptiška vieno klausimo partija.
Koks jūsų tikslas po to?
– Taip gali atrodyti tik perskaičius pavadinimą.
Demokratija Jungtinėje Karalystėje susiduria su daugybe problemų.
Mes tikėjome demokratiniu procesu, tikėjome, kad Parlamentas atstovaus žmonėms ir gerbs jų referendume išreikštą valią.
Tačiau tai, kas vyksta pastaruosius 3 metus, yra bandymas apversti, sulaikyti, pakeisti britų visuomenės norą ir įrodyti, kad mes klydome balsuodami už pasitraukimą.
Atėjo laikas pakeisti dvipartinę Jungtinės Karalystės sistemą.
Mes turbūt esame vienintelė šalis Europoje, kurioje naudojama mažoritarinė sistema – laimėtojas pasiima viską.
Jeigu esi konservatorius Liverpulyje, tai tau nėra prasmės balsuoti, nes Leiboristų partija ten turi keliasdešimties tūkstančių balsų persvarą.
Mes norime, kad žmonių balsas būtų išgirstas, o šalis paliktų viską, kas buvo blogai, praeityje.
– Kaip jūs tikitės tai pasiekti, nes norint įgyvendinti tokį planą reikėtų pakeisti visą rinkimų sistemą?
– Žmonės už tai balsuos, jie palaiko mūsų poziciją. Pirmą kartą per šimtą metų Jungtinės Karalystės politikoje gali įvykti svarbių pokyčių.
Kai pradėjau dalyvauti politinėje veikloje, žmonės nebalsavo už kitokią nei Konservatorių ar Leiboristų partiją, nes tokia yra tradicija, tačiau viskas keičiasi.
Žinoma, mes negalime pakeisti sistemos, kol neatsidursime valdžioje, bet pokyčiai įvyks, jei tapsime rimta rinkimine grėsme dabartinei valdžiai.
Kai būdami UKIP norėjome suorganizuoti referendumą dėl pasitraukimo iš ES, konservatoriai pajuto grėsmę, kad galime laimėti jų rinkėjų balsus, ir patys pradėjo remti referendumo idėją. Taip gali atsitikti ir šį kartą.
– Lietuvai svarbus yra mūsų migrantų Jungtinėje Karalystėje klausimas. Koks jūsų požiūris į juos?
– Mes nesame prieš migrantus nusistačiusi partija. Svarbu, kad žmonės atvyktų teisėtai ir mes susigrąžintume savo sienų kontrolę.
Man nerūpi, iš kur yra žmogus, svarbu, kad jis mokėtų mokesčius ir gyventų teisėtai. Mano žmona yra imigrantė, N.Farage’o buvusi žmona – taip pat.
Rytų Europą jaudina migrantų statuso po „Brexit“ klausimas.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys indai ir pakistaniečiai dėl to nesijaudina. Mes nesiruošiame iš šalies išspirti čia teisėtai dirbančių žmonių, kurie plėtoja verslą ir yra sukūrę šeimas. Mums reikia jūsų darbo jėgos.
– Kokius matote Jungtinės Karalystės santykius su ES ir Lietuva ateityje?
– Santykiai ateityje bus tvirti. Mes visuomet dalijomės idėjomis, prekėmis, paslaugomis ir žmonėmis. Tikiuosi, kad prekyba su ES ateityje bus reglamentuota taip, kaip dabar Bendrija prekiauja su Kanada (nebus muitų, tačiau išliks reguliaciniai barjerai. – Red.). Tokį variantą premjerei Donaldas Tuskas (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. – Red.) jau siūlė praėjusių metų spalį, tačiau ji to atsisakė.
Jei kalbame apie Lietuvą, mes visada žiūrėjome į mažas valstybes Rytuose ir nuo Margaret Thatcher laikų į kovą su komunizmu investavome dideles pinigų sumas.
Mes norime ir toliau prekiauti, atostogauti vieni kitų šalyse, tačiau kartu siekiame atgauti Europai atiduotą suverenitetą. Dėl to man labai keista, kaip taip už laisvę kovojusi šalis atidavė savo suverenitetą Europos Sąjungai.
