Rusijos gamtinių išteklių ministerija anksčiau šį mėnesį paskelbė įstatymų pakeitimus, kuriais nustatoma, kad Sibire esančio Baikalo ežero ekosistemoje gamykloms į aplinką su vandeniu bus leidžiama išleisti daugiau pavojingų medžiagų.
„Nauji pakeitimai kelis kartus padidina leidžiamų toksiškų medžiagų kiekį, kuris upėmis gali pasiekti ežerą“, – tvirtino vietinės nevyriausybinės organizacijos „Upės be sienų“ vadovas Aleksandras Kolotovas.
Maksimalus leidžiamas nitratų kiekis padidintas 14 kartų, anijoninių paviršiaus aktyvių medžiagų – 10 kartų, o nuotekose esančių naftos produktų riba pakelta 1,8 karto.
Seniausias pasaulio ežeras
A.Kolotovas tikina, kad iki šiol vyravę standartai griežtai reglamentavo iš gamyklų iškeliaujančio vandens kokybę. Aplinkosaugos aktyvistas mano, kad valdžios institucijos galėjo arba dar daugiau dėmesio skirti vandens išgryninimo reguliavimui, arba sumažinti įmonėms keliamus standartus.
„Žinoma, jiems buvo naudingiau pasirinkti antrąjį kelią. Rusijos valdžia su UNESCO pasaulio paveldu dabar elgiasi kaip su paprastu žuvų auginimo tvenkiniu“, – pasakojo A.Kolotovas.
Aplink Baikalo ežerą ir jame gyvena apie 3 tūkst. rūšių įvairių augalų ir gyvūnų. 80 proc. jų yra unikalūs šiai ekosistemai.
Manoma, kad šis Sibiro platybėse esantis ežeras susiformavo prieš 25 milijonus metų, o tai reiškia, kad jis yra seniausias ežeras pasaulyje.
Be to, šis unikalus gamtos kūrinys yra ir giliausias pasaulyje gėlavandenis ežeras. Giliausias jo taškas yra 1637 metrų gylyje, o vidutinis gylis – 758 metrai.
Baikalo ežeras į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas 1996 metais. Jo ekosistema jau kurį laiką išgyvena krizę, savanoriai čia kasmet renkasi rinkti šiukšlių.
Pavyko sustabdyti statybas
Kovo 24-ąją šimtai aktyvistų Irkutsko mieste protestavo už švarų Baikalo ežerą.
Ant jų plakatų švietė užrašai „Išgelbėkime Baikalą“, „Ežeras yra mūsų namai“. Jie reikalavo, kad būtų visiškai sustabdyta kinų gamyklos, kuri ruošėsi ežero vandenį pilstyti į butelius, statyba ir pradėta rūpintis ežero ekosistema.
Prieš porą metų Baikalo ežero aplinkosaugininkams kartą jau pavyko pasiekti savo tikslą. 2017-aisiais po protestų buvo sustabdytos hidroelektrinės Selengos upėje, kuri yra didžiausias ežero intakas, atplukdantis 50 proc. vandens, statybos.
Protestuotojai tvirtino, kad tai negrįžtamai pažeis Baikalo ežerą ir privers išnykti tūkstančius augalų ir gyvūnų rūšių.
Neigiami pokyčiai ekosistemoje
Anot A.Kolotovo, Rusijos mokslininkai ištyrė, kad situacija ekosistemoje pastačius užtvanką pasikeistų iš esmės.
„Elektros energijos tiekimą užtikrinančios užtvankos kartais sulėtina vandens tėkmę, kartais padidina.
Tai būtų didelis smūgis tūkstančius metų natūraliai čia gyvenusiems organizmams“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.
Baikalo ekosistemoje reikšmingi pokyčiai jau įvyko praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjunga pastatė Irkutsko hidroelektrinę Angaroje – vienintelėje upėje, ištekančioje iš Baikalo ežero.
Pastaraisiais metais ežere pradėjo nykti prie lašišinių žuvų šeimos priskiriami baikaliniai omuliai. Per penkiolika metų šių žuvų ežere sumažėjo nuo 25 milijonų tonų iki 10 mln. tonų.
Dėl to vyriausybė ir uždraudė Baikalo ežere žvejoti šias žuvis komercinei prekybai.
Dėl medžiojimo, brakonieriavimo ir taršos pamažu nyksta ir Baikale gyvenančių gėlavandenių ruonių populiacija.
2013 metais dėl aplinkos teršimo buvo uždarytas Baikalo popieriaus ir celiuliozės fabrikas. 2012 metais Rusijos valdžia skyrė 27,2 mlrd. rublių (374 mln. eurų) ežerui išvalyti, bet ekspertai tvirtina, kad šie pinigai buvo netinkamai iššvaistyti.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ informaciją.
