2017-ųjų vasario 13-osios rytas atrodė toks pat kaip visi kiti judriame Kvala Lumpūro tarptautinio oro uosto terminale.
Normalu, kad niekas nekreipė dėmesio į vieną šiaurės korėjietį, vilkintį mėlynus polo marškinėlius ir džinsus, kuris ėjo užsiregistruoti skrydžiui į Makao.
Ant vieno jo peties kabojo kuprinė. Vyras neskubėdamas praėjo koloną, kai prie jo priėjo moteris ir ant jo veido užtepė kažkokios riebios medžiagos, o tada dingo.
Jos keistą elgesį užfiksavo stebėjimo kameros. Po kelių akimirkų iš nugaros priėjo kita moteris ir savo rankomis uždengė jo akis. Tada rankas ji nuleido ant burnos, staigiai atsiprašė ir nuėjo.
Praėjus mažiau nei 20 minučių tas vyras buvo nebegyvas – žmogžudystė įvykdyta panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą VX, kuri yra vienas labiausiai mirtinų cheminių ginklų pasaulyje.
Agentai saugiai išskrido
Keliautojas, kaip vėliau sužinojo pasaulis, buvo Kim Jong-namas – Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno netikras brolis, kažkada laikytas šalies vado titulo paveldėtoju, tačiau vėliau praradęs savo galingosios šeimos palaikymą.
Užpuolimo scenarijus – tarsi iš Džeimso Bondo filmo: mažiausiai keturi Šiaurės Korėjos agentai slėpėsi netoliese, kad taptų nužudymo viešojoje vietoje liudininkais. Jei tik kas būtų pasisukę ne taip, jie turėjo paruošę atsarginį planą.
Per keletą valandų po užpuolimo visi tie agentai praėjo imigracijos patikros punktus ir, lydimi Šiaurės Korėjos diplomato, įsėdo į skrydžius iš Malaizijos.
Jų maršrutai atgal į Pchenjaną buvo atsargiai parinkti taip, kad būtų išvengta šalių, kuriose įmanoma nutupdyti lėktuvą ir agentus areštuoti.
„Tai buvo daroma viešai, nes norėta palikti įkalčių ir parodyti pasauliui, kad Kim Jong-unas nebijo panaudoti masinio naikinimo ginklo pilname tarptautiniame oro uoste“, – „The Guardian“ sakė Masačusetso technologijų instituto politikos mokslų dėstytojas Vipinas Narangas.
Manė, kad filmavo pokštą
Iš tiesų tie, kurie vėliau pateko į teismą už žmogžudystę, anaiptol nebuvo Šiaurės Korėjos agentai, o dvi buvusios merginos pagal užsakymą – Siti Aisyah iš Indonezijos ir Doan Thi Huong iš Vietnamo.
Pagal jų parodymus, jos nieko nenutuokdamos Šiaurės Korėjos agentų keletą mėnesių buvo ruošiamos tapti žudikėmis.
Būtent Siti Aisyah ir Doan Thi Huong užtepė tą medžiagą ant Kim Jong-namo veido.
Vėliau jos abi Malaizijos policijai aiškino, kad buvo įsitikinusios, jog filmavosi vienoje japoniškoje „YouTube“ pokštų laidoje.
Kovo mėnesį Siti Aisyah buvo panaikinti visi kaltinimai ir vienintelis asmuo, kaltinamas žmogžudyste, liko Doan Thi Huong.
Bet balandžio 1-ąją jai buvo pasiūlytas susitarimas: įrodžius kaltę dėl žmogžudystės būtų laukusi mirties bausmė pakariant, tad moteris pripažino švelnesnius kaltinimus – dėl sužalojimo pavojingu ginklu, už kurį grėsė 10 metų kalėjimo.
Ji sutiko ir teisme teištarė „esu patenkinta“. Doan Thi Huong galiausiai nuteista trejiems metams ir keturiems mėnesiams, bet ją ginanti komanda pranešė, kad dėl įprastų bausmės mažinimo procedūrų ji turėtų būti laisvėje jau gegužę.
Malaizijos draugystė svarbesnė
Kim Jong-namo nužudymas užsienio teritorijoje sukėlė rimtą diplomatinę krizę tarp Šiaurės Korėjos ir Malaizijos. Malaizija išsiuntė iš šalies Šiaurės Korėjos ambasadorių, atsisakė Pchnejanui atiduoti Kim Jong-namo kūną ir pareikalavo, kad trys šiaurės korėjiečiai, besislapstantys ambasadoje, prisistatytų į policijos apklausą.
Į tai Šiaurės Korėja atsakė tuo, kad įkaitais paėmė visus malaiziečius Šiaurės Korėjoje.
Nepaisant to, pastaruosius dvejus metus viską užvaldė užkulisinė diplomatija, kuri akivaizdžiai nulėmė įvykių eigą teisme.
Kai teisėjas nusprendė, kad duoti parodymus turėtų tiek Siti Aisyah, tiek Doan Thi Huong, Indonezijoje prasidėjo diplomatinė kampanija.
Prezidentas Joko Widodo, vadinamas Jokowi, praėjusiais metais dukart susitiko su Malaizijos premjeru Mahathiru Mohamadu reikalaudamas paleisti Siti Aisyah. Tai suveikė.
Kovo mėnesį generalinio prokuroro pasirašytame įsakyme, kuriame minimi „geri santykiai“ tarp Malaizijos ir Indonezijos, indonezietei kaltinimai buvo panaikinti.
Malaizijos vyriausybė buvo apkaltinta meilikavimu ne tik Indonezijai. Malaizijai buvo prikišama, kad šalis norėjo greičiau baigti visą šį teismą, nes diplomatijos prasme jis buvo neparankus.
Iki nužudymo Malaizija ir Šiaurės Korėja keturis dešimtmečius palaikė gerus diplomatinius ir prekybos ryšius.
Jie sustiprėjo dar tada, kai dešimtajame dešimtmetyje Mahathiras Mohamadas pirmą kartą pateko į valdžią. Jis grįžo į Malaizijos premjero postą praėjusią gegužę ir, manoma, kad siekė atnaujinti santykius su Šiaurės Korėja.
Pelnosi iš slaptų sandorių
„Akivaizdu, kad Malaizijos vyriausybei svarbiau santykių tarp Pchenjano ir Kvala Lumpūro atgimimas nei teisingumas dėl nužudymo, – sakė Korėjos universiteto dėstytojas dr. Nam Sung-wookas, anksčiau dirbęs Pietų Korėjos saugumo tarnyboje. – Kim Jong-uno statusas yra pakilęs, jis susitinka su JAV prezidentu ir Vietnamo ministru pirmininku bei kitais regiono lyderiais. Malaizijai norisi būti šių pokalbių dalimi.“
Kovo mėnesį išleistame Jungtinių Tautų pranešime, kuriame buvo tiriami JT ginklų embargo ir finansinių sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimai, Malaizija pažymėta kaip viena esminių pažeidėjų.
Čia išskirta keletas Malaizijos kompanijų ir aukštas pareigas einančių verslininkų, pasipelniusių iš slaptų sandorių.
„Kai kurie valdančiosios partijos nariai giliai įsisukę į finansinius tinklus, kurie iš dalies susiję su Šiaurės Korėja.
Tad vyriausybė aiškiai nenori vilkinti teismo ir atskirti Šiaurės Korėjos. Tai jiems kainuotų pinigų ir sukeltų nepatogumų, o gal lemtų ir tarptautines sankcijas“, – kalbėjo Šiaurės Korėjos ekspertas Remco Breukeris iš Leideno universiteto Olandijoje.
Taikinys – brolis palaidūnas
1971 m. gimęs Kim Jong-namas buvo vyriausias buvusio Šiaurės Korėjos vado Kim Jong-ilo sūnus, todėl turėjo perimti Šiaurės Korėjos valdymą. Bet kai buvo išsiųstas mokytis į privačią internatinę mokyklą Šveicarijoje, jis pamėgo prabangius daiktus ir palaidą gyvenimo būdą.
2001 metais įvyko incidentas, sugėdinęs jo šeimą: Kim Jong-namas buvo areštuotas, kai bandė patekti į Japoniją, kad nuvažiuotų į Tokijo disneilendą.
Vėliau jis viešai dalijosi savo įsitikinimais, kad Šiaurės Korėjai reikia politinių ir ekonominių reformų.
Nepaisant to, jis vis dar buvo laikomas potencialiu jaunesniojo netikro brolio Kim Jong-uno varžovu. Į jo gyvybę nesėkmingai kėsintasi 2010-aisiais ir 2012-aisiais. Kalbama, kad Kim Jong-unas netgi buvo išleidęs valstybinį nurodymą nužudyti vyresnįjį brolį.
Į jo mirtį žvelgiama ir kaip į perspėjamąjį šūvį kitiems aukšto rango pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos: tokiems kaip buvęs Šiaurės Korėjos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Thae Yong-ho, neseniai prašnekęs viešai.
Tai sulaukė efekto: po žmogžudystės Malaizijoje Thae Yong-ho ir keli kiti pabėgėliai atšaukė visus viešus pasirodymus ir nuo tol laikosi tyliai.
Nusiplovė kruvinas rankas
Pchenjano sprendimas žmogžudystei įvykdyti pasitelkti ir paruošti dvi nekaltas moteris atrodė kaip Kim Jong-uno bandymas išvengti praeities klaidų, kai 1983-iaisiais du Šiaurės Korėjos pareigūnai Birmoje bandė viešai nužudyti Pietų Korėjos prezidentą Chun Doo-hwaną. Jie buvo sulaikyti ir teisiami.
Dabar tikrieji kaltininkai Pchenjane, kuriuos tiek JAV, tiek Pietų Korėja pripažino kaltais už nusikaltimo organizavimą, dėl nužudymo nesulaukė jokio atpildo.
„Norėtųsi tikėtis pasekmių Šiaurės Korėjai, bet matant, kokio šilto pasitikimo Kim Jong-unas sulaukė Singapūre, o po to Vietname per susitikimus su Donaldu Trumpu, atrodo, kad nieko nebus, – sakė R.Breukeris. – Tarptautinė bendruomenė puikiai moka nuplauti visas Šiaurės Korėjos nuodėmes.“
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
