Peticijos rezultatas: praėjusią savaitę teismo sprendimu sustabdytas beveik užbaigtos vandens išpilstymo į butelius gamyklos įrengimas. Problemos kontrole užsiėmė pats Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Iš šalies žiūrint, problema panaši į anekdotą. Baikalo ežero tūris – 23,6 tūkst. kubinių kilometrų. Tai penktadalis viso pasaulio paviršinio gėlo vandens atsargų.
O Kultuko gyvenvietėje statomoje gamykloje 528 tūkst. litrų vandens būtų išpilstoma į butelius per vieną parą.
Teoriniu požiūriu, Baikalo ežero vandens lygiui sumažinti 1 mm gamyklai prireiktų 150 metų darbo kiekvieną mielą parą.
Faktiškai tai niekada neįvyks, nes į Baikalo ežerą įteka apie 200 upių, upelių ir upeliūkščių. Išteka viena – Angara, kasdien iš ežero nusinešanti 400 mln. kubinių metrų vandens. Bet ežerui – jokio poveikio.
Gamyklą stato ribotos atsakomybės akcinė bendrovė „Akvasib“, kurios 99 proc. akcijų priklauso Kinijos Dačingo vandens kompanijai ir 1 proc. – Rusijos pilietei. Kas ji, paslaptis.
Kodėl šio projekto ėmėsi kinai, visiškai nesuprantama. Prieš gamyklos statybą nukreiptoje peticijoje sakoma, jog ji padarys didelę žalą Baikalui, kuris ir taip kenčia nuo ekologinių problemų.
Aktyvistai tvirtina, kad statomos gamyklos teritorijoje aptikta naftos produktų išpilstymo pėdsakų. O po statybų aikštelę išmėtytos gamybos atliekų krūvos.
Be to, jei vietos gyventojams būtų užtverta prieiga prie ežero, jie negalėtų užsiimti žvejyba.
Pagrindinis gyvenvietės žmonių kaltinimas: „Kodėl mes turime eiti prie ežero su kibirais, o kinai gaus vandenį į namus?“
Ir iš tikrųjų: kodėl gyvenvietė, išsidėsčiusi ant švariausio pasaulio ežero kranto, iki šiol neturi primityvaus vandentiekio?
Atsakymo į šį klausimą nėra. Užtat per socialinius tinklus po visą šalį pasklido protestai. Praėjusią savaitę protestų raštai buvo paskelbti 41 mieste – nuo Astrachanės iki Jakutsko.
Jų gyventojai įsitraukė į ekologinį Rusijos judėjimą Baikalui gelbėti. Pagrindinis šūkis: „Neduosime kinams išgerti Baikalo!“
Valdžia išgirdo raginimą. Irkutsko Kirovo rajono teismas pristabdė gamyklos statybą. Prie kontrolės prisidėjo Vakarų Baikalo tarprajoninė gamtos apsaugos prokuratūra.
O ministras pirmininkas D.Medvedevas pareiškė, kad būtina išanalizuoti visus gamyklos projekto dėl vandens eksporto į Kiniją aspektus. Ir padaryti viską, kas įmanoma, kad Baikalas ir toliau būtų švariausias Žemės planetos ežeras.
Vietos įžymybė, garsus buriatų reperis Alichanas Dzė, kurio tikrasis vardas yra Aldaras Dugaronas, įsitikinęs, kad besiplečiantis skandalas kažkam labai naudingas.
„Kažkas su kažkuo nepasidalijo, štai ir prasidėjo kampanija. O tauta, nieko neišsiaiškinusi, į kampaniją įsitraukė. Jus gąsdina kinų kompanija? Juk ir rusų bendrovių, parduodančių Baikalo vandenį, nors vežimu vežk“, – sako Buriatijos garsenybė.
Ekologai savanoriai, kasmet atvažiuojantys prie Baikalo, sako, kad ežerą reikia gelbėti nuo vietos gyventojų.
„Mane tiesiog pribloškė gausybė šiukšlių. Mūsų palydovai, tikri Baikalo ežero patriotai, nešėsi šiukšlių maišus. Jie sakė, kad daugiausia atliekų palieka visai ne atvykėliai turistai, o šių teritorijų gyventojai – žvejai, medžiotojai“, – sako Liubov Urasinova, atvykusi iš Surguto.
Savanoriai rengia ekologines akcijas, ragina vietos gyventojus dalyvauti šeštadienio talkose, valyti šiukšles iš miškų ir Baikalo ežero pakrantės.
Tačiau vietos valdžia nėra tokių akcijų dalyvė. Jai svarbiau čia neįsileisti svetimų.
