Komikas, aktorius Volodymyras Zelenskis sulaukė 30 procentų balsavusiųjų Ukrainos prezidento rinkimuose palaikymo. Tuo metu antrojoje vietoje likęs dabartinis šalies lyderis 53-ejų Petro Porošenka sulaukė vos 16 procentų rinkėjų balsų.
Vieni dėl tokių pirmojo rinkimų turo rezultatų džiaugėsi, kiti griebėsi už galvos – mat 41-erių V.Zelenskis neturi ne tik politinės patirties, bet ir nepristatė konkrečių savo tikslų ar veiksmų programos.
Net ir rinkimų dieną į žurnalistų klausimus jis dažniausiai atsakydavo juokais.
Šmaikštavo, kad varžovo jam nereikia, o į antrąjį rinkimų turą gali eiti ir vienas.
Ekspertai neabejojo: V.Zelenskio sėkmė – tai ženklas, kad šalies gyventojai yra nepatenkinti esama padėtimi valstybėje ir turimais politikais. Todėl savo protesto balsus jie skyrė politikos naujokui, kuris neretai vadinamas paprasčiausiai klounu. Mat ir rinkimų kampanijos metu jis dalyvavo ne debatuose, o gastroliavo su savo komikų trupe po šalį.
Tai, kad galima iš šou biznio patekti į aukščiausius šalies postus, Lietuvoje jau įrodė Arūnas Valinskas. 2008 m. jis su savo Tautos prisikėlimo partija ne tik sėkmingai pasirodė parlamento rinkimuose, bet ir buvo išrinktas Seimo pirmininku. Tiesa, po 10 mėnesių iš jo buvo pašalintas.
Kolega Lietuvoje – santūrus
„Laimi Ukrainos Arūnas Valinskas“, – taip dažnas tautietis vertino pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų turo rezultatus.
Tačiau pats buvęs Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas bei lyderis, po 2008 m. Seimo rinkimų iš pramogų verslo atsisėdęs į Seimo pirmininko postą, tvirtina, kad jo ir kolegos istorijų lyginti negalima.
„Aš stebiu Ukrainos rinkimus ir man labai įdomu. Matau, kad kone kas penktas komentaras lietuviškoje virtualiojoje erdvėje susijęs su tuo, kad žmonės prisimena Tautos prisikėlimo partijos istoriją. Aš vertinu V.Zelenskio sėkmę, džiaugiuosi dėl jos, tačiau tai darau santūriai.
Nesu garantuotas dėl to, kad jo sėkmė – jei jis taps Ukrainos prezidentu – išeis į naudą valstybei ir jos ateičiai“, – sakė buvęs Seimo vadovas.
Pasak A.Valinsko, dabartinio Ukrainos ir Rusijos konflikto bei krizės, kuri ištiko Ukrainą, negalima lyginti su Lietuvos padėtimi, kai ją buvo ištikusi ekonominė krizė. V.Zelenskis gali būti per silpnas ir nepajėgus suvaldyti padėtį ir oligarchinę sistemą – sistema jį patį greičiausiai „suvalgys“.
„Dažnas siūlo pažvelgti į JAV, kurios išsirinko prezidentu Donaldą Trumpą, tačiau jokia pasaulio pabaiga ten nenutiko. Bet Amerikoje kaip tik ir yra demokratinės kontrolės, atsvaros sistema, taip pat saugiklių, kurie Ukrainoje, švelniai tariant, dar labai silpni“, – kalbėjo A.Valinskas.
A.Valinską labiausiai džiugina, kad Ukrainos rinkėjai yra pajutę, jog valdžią savo sprendimais keičia būtent jie ir kad valdžia nėra paveldima. Kita vertus, tai, kad jie netrukus gali ir vėl nuspręsti, kad išsirinko „ne tą“, pasak A.Valinsko, taip pat problema.
Ukrainoje – ne juokai?
Savęs su V.Zelenskiu nebuvo linkęs lyginti ir kitas žinomas Lietuvos pramogų pasaulio atstovas, humoristas Vytautas Šerėnas, kuris 2002 m. prezidento rinkimų pirmajame ture užėmė ketvirtąją vietą turėdamas daugiau kaip 7 proc. rinkėjų balsų.
„Mano dalyvavimas buvo tiesiog mano laidos reklama, ir tiek. O štai V.Zelenskis tikrai siekia prezidento posto.
Kita vertus, pokštavimas ir žaidimas dėl juoko tokiose saugiose valstybėse kaip Lietuva yra viena, o tokiose kaip Ukraina – kita. Aš taip juokauti tikrai nesutikčiau“, – sakė žinomas humoristas.
Pasak jo, V.Zelenskis renkamas tik dėl to, kad yra plačiai žinomas žmogus, o Ukrainos rinkėjų masėms daugiau nieko ir nereikia – jokių idėjų ar programų.
„Jis tiesiog naudojasi žinomumu, ir viskas. Taigi, kad ir kiek mes mylėtume Ukrainą, ranką prie širdies pridėjus reikia konstatuoti, kad jai dar smarkiai trūksta elementarios politinės brandos“, – sakė V.Šerėnas.
Vadino tiktai pokštu
„Balandžio pirmąją pasijuokime, ir gana“, – taip pasirodžius pirmiems balsavimo rezultatams kalbėjo dabartinis Ukrainos prezidentas P.Porošenka.
Jis teigė, kad per pirmąjį rinkimų turą nemaža dalis ukrainiečių „balsavo juokais“. Tiesa, čia pat jam teko pripažinti, kad klaidų per penkerius prezidentavimo metus padarė ir pats.
„Tai pamoka man ir mano komandai. Turime pripažinti savo klaidas ir iš jų pasimokyti“, – sakė šokolado karaliumi dažnai vadinamas P.Porošenka.
Tiesa, Ukrainos lyderis bandė išlaikyti gerą nuotaiką ir gyrė savo piliečius už aktyvumą rinkimuose – jis siekė daugiau nei 60 proc. Jis taip pat tikino, kad šie rinkimai – konkurencingiausi ir aršiausi, kokius tik matė jo šalis.
Pasirodžius pirmiesiems balsavimo rezultatams P.Porošenka ir V.Zelenskis įsivėlė į žodžių karą. Pastarasis sureagavo į Ukrainos prezidento priekaištą dėl „balsavimo juokais“ ir pareiškė, kad šalies gyventojai pasielgė atvirkščiai – pasirinko labai sąmoningai. V.Zelenskis taip pat kirto P.Porošenkai už kaltinimus priklausomybe nuo oligarcho Ihorio Kolomoiskio ir jo nurodymų vykdymą.
Nors V.Zelenskis nuolat kartojo, kad neturi nieko bendra su I.Kolomoiskiu, kurio turtai yra įšaldyti, o jis pats išvykęs iš Ukrainos, daugelis politikos ekspertų ir paprastų ukrainiečių mano, kad komiką remia būtent šis oligarchas.
I.Kolomoiskiui priklausantis televizijos kanalas transliuoja V.Zelenskio serialą „Tautos tarnas“, kuriame jis vaidina šalį nuo pražūties gelbėjantį prezidentą.
Žmonių nuomonės išsiskyrė
V.Zelenskis, kalbėdamas apie siekį tapti šalies prezidentu, žadėjo ukrainiečiams panaikinti šalyje korupciją, sugriauti nusistovėjusią politinę sistemą, kuri esą neleidžia valstybei judėti į priekį.
Atrodo, kad jo rinkėjai patikėjo šiais žodžiais.
„V.Zelenskis – mūsų viltis. Šiandien Odesoje į rinkimus atėjo tie, kurie anksčiau neidavo. Ėjo todėl, kad viskas nusibodo, žmonės pavargo. Mes norime permainų“, – teigė komiką palaikanti Mariana Fedorčenko.
Kijeve gyvenantis žurnalistas Oleksandras Machovas „Lietuvos rytui“ tikino, kad V.Zelenskio rezultatas – tai įrodymas, kad šalyje demokratija žengė į naują lygmenį.
„Tai, kad komikas, aktorius per tris mėnesius nuo paskelbimo apie kandidatavimą sugeba surinkti tiek rėmėjų ir realiai varžytis dėl prezidento posto, įrodo demokratinius visuomenės laimėjimus. Manau, toks scenarijus sunkiai įmanomas kitose posovietinėse valstybėse. Nebent tik Baltijos šalyse“, – tikino O.Machovas.
Tiesa, jis sakė nežinantis, ko būtų galima būtų tikėtis iš V.Zelenskio jam tapus prezidentu, nes savo strategijos jis neatskleidžia, o ukrainiečiai balsavo už televizijos personažą, o ne jį, kaip realų politiką.
„Žmonės balsavo už televizijos sukurtą įvaizdį. Manau, kad serialas „Tautos tarnas“ buvo tiesiog genialus politinių technologijų kūrėjų darbas“, – tvirtino žurnalistas.
Lvove gyvenanti Olga Mambetkulova neslėpė nusivylimo dėl aukšto V.Zelenskio rezultato.
„Jis jau seniai ruošė sau dirvą. Savo laidose jis nuolat save pristatė kaip gerą, o valdžią – kaip piktą ir blogą. Akivaizdu, kad dalis jaunų žmonių juo patikėjo. Jie įtikėjo, kad jaunas, naujas politikas yra geriau nei senas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo O.Mambetkulova.
Mergina teigė, kad V.Zelenskio perspektyvos tapti Ukrainos prezidentu verčia ją nerimauti.
„Šalyje, kurioje vyksta karas, lyderiu negali tapti asmuo, kuris nesupranta, kaip veikia prezidento institucija. Jis nė nesupranta, kokios yra prezidento pareigos“, – įsitikinusi O.Mambetkulova.
Negalvoja apie ateitį
Iš Dnipro kilęs, bet rinkimų metu Donbase buvęs žurnalistas Evhenas Nazarenka griežtas – ukrainiečiai jau ne pirmąkart rizikuoja šalies ateitimi. Esą šių pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatas tik dar labiau tai patvirtino.
„Mes nesugebame mąstyti strategiškai. Po penkerių metų demokratijos, kai prezidentas buvo Viktoras Juščenka, mes išsirinkome Viktorą Janukovyčių. Visa tai baigėsi revoliucija. Taip, mes mokame susitelkti, kai to reikia. Bet negebame galvoti į priekį“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Nazarenka.
Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių kur kas mažesnį P.Porošenkos palaikymą, palyginti su prezidento rinkimais 2014 m., yra priekaištai jam dėl negebėjimo suvaldyti korupcijos.
Apie tai kalbėjo ir jo oponentai varžybose dėl prezidento kėdės – trečia likusi Julija Tymošenko ir penktąją vietą užėmęs Anatolijus Hrycenka.
„Nenorėčiau dar penkerių metų melo ir vagysčių. Gerai pažįstu P.Porošenką, todėl jokiu būdu nepalaikysiu jo antrajame ture“, – teigė A.Hrycenka.
J.Tymošenko nuėjo dar toliau ir žadėjo skųsti balsavimo rezultatus dėl esą didelių pažeidimų.
Pastarųjų visoje šalyje nustatyta apie 2 tūkst., bet didžiąją dalį jų sudarė fotografijos su rinkimų biuleteniu.
Nors tai yra nelegalu, teisėsaugos atstovų teigimu, esminės įtakos rinkimams neturėjo.
Apie tai, kad šie rinkimai demokratiškiausi Ukrainoje nuo 1999 metų, kalbėjo ir daugiau kaip 600 stebėtojų, atvykusių iš skirtingų šalių.
Kontroliuoja žiniasklaidą
Žiniasklaidos vaidmuo Ukrainos rinkimuose buvo išskirtinai svarbus – ypač turint galvoje, kad šalyje daugelis televizijos kanalų priklauso oligarchams.
„Beveik visos žiniasklaidos priemonės mūsų šalyje priklauso oligarchams, verslininkams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nėra patenkinti dabartine valdžia.
I.Kolomoiskis yra nepatenkintas P.Porošenka, nes jo sąskaitos Ukrainoje yra įšaldytos. Be abejo, jam tai nepatinka ir darys viską, kad padėtis pasikeistų.
Šie žmonės valdo žiniasklaidą ir pastaruosius penkerius metus mums kartojo, kad dabartinė valdžia nepadarė nieko, nekovojo su korupcija“, – pasakojo žurnalistas E.Nazarenka.
Nors viešojoje erdvėje kandidatų į prezidentus buvo klausiama, kaip jie žada užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje ir susigrąžinti Krymą, akivaizdu, jog jų atsakymai nenulėmė žmonių pasirinkimo.
„P.Porošenkai pavyko sustabdyti agresijos plitimą, užtikrinti taikų gyvenimą likusiai Ukrainai.
Bet per 5 metus žmonės pamiršo karą. Svarbiausios tapo dujų kainos, pensijos. Norėdami įtikti rinkėjams kandidatai tai ir akcentavo“, – tvirtino E.Nazarenka.
Kaip į rinkimų rezultatus reagavo kitos šalys?
Dar prieš pirmąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą Rusijos valdžia kalbėjo, kad gali iš viso nepripažinti jų rezultatų. Oficialiai esą dėl to, kad Kijevas neleido į šalį atvykti Rusijos stebėtojams, o ukrainiečiai, gyvenantys Rusijoje, savo pilietinę pareigą galėjo atlikti tik Suomijoje, Gruzijoje ar Kazachstane. Būtent į šių šalių ambasadas buvo iškeltos anksčiau Rusijoje buvusios rinkimų apylinkės.
Paskelbus pirmojo rinkimų turo rezultatus Rusijos prezidento V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad „prie Ukrainos vairo nori matyti ne karo, o taikos partiją“. Jis pabrėžė, kad šiais metais ukrainiečiai išsirinks ne tik naują prezidentą, bet ir parlamentą.
„Mes akylai stebime kandidatų kalbas, ypač tas, kurios susijusios su Rusijos ir Ukrainos santykiais. Norime valdžioje matyti tuos, kurie iš tiesų bus suinteresuoti konflikto Rytų Ukrainoje nutraukimu“, – kalbėjo D.Peskovas.
Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Kijeve teigė, kad Ukraina, kaip ir daugelis šalių, šiuo metu susiduria su nepasitikėjimo tradicinėmis partijomis reiškiniu, todėl pirmojo rinkimų turo rezultatai neturėtų nieko stebinti.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas P.Porošenka po pirmojo rinkimų turo suprato, jog nuo jo nusisuko dalis jaunimo, ir dabar stengsis jį susigrąžinti.
Vokiečių „Sueddeutsche Zeitung“ teigė, kad ukrainiečiai tikisi, jog V.Zelenskiui pavyks nugalėti korupciją, tačiau tai padaryti bus kur kas sudėtingiau nei jo įkūnytam personažui seriale „Tautos tarnas“.
Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ tikino, kad V.Zelenskiui pavyks laimėti antrajame rinkimų ture, jei į savo pusę palenks J.Tymošenko ir prorusiško kandidato J.Boiko rinkėjus.
