Apklausos rodo, kad Italijoje pergalę užtikrintai švęs šiuo metu šalį valdančios antieuropietiškai nusiteikusios populistinės partijos, žadėjusios panaikinti eurą, uždaryti Parlamentą Strasbūre, panaikinti sankcijas Rusijai ir daug kitų radikalių permainų.
Euroskeptikų lyderis Italijos vicepremjeras Matteo Salvini jau pradėjo vienyti kitus Europos bendraminčius ir žada, kad po gegužės 26-osios Europos lauks revoliucija.
Ar galvą keliantys antieuropietiškai nusiteikę Senojo žemyno politikai įgyvendins savo planus sugriauti ES?
Italijoje švęs euroskeptikai
1957-aisiais Romoje šešios Europos valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją, davusią pradžią Europos Sąjungai. O dabar iš Romos skrieja rimti grasinimai sunaikinti ES arba bent stipriai ją pertvarkyti.
Italijoje euroskeptikų skaičius ir antieuropietiškų partijų populiarumas auga kaip ant mielių.
Neabejojama, kad pergalę jos švęs ir gegužę per Europos Parlamento rinkimus.
Išankstinės apklausos rodo, kad įtakingiausio šiuo metu Italijos politiko M.Salvini vadovaujama partija „Lyga“ („Lega“) turėtų gauti net apie 35 procentus rinkėjų balsų, o jos partneris valdančiojoje koalicijoje populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas („Movimento 5 Stelle“) – daugiau kaip 20 proc.
Abi šios partijos nuolat atakuoja ES, prieš pusmetį įsivėlė į rimtą konfliktą su Europos Komisija dėl Bendrijos taisykles pažeidžiančio deficitinio Italijos biudžeto, o savo didžiausiu priešu pavertė proeuropietiškąjį Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną.
„Partija „Lyga“, kuri šiuo metu turi tik 5 europarlamentarus, gali turėti 28 vietas Parlamente ir tapti antrąja pagal dydį delegacija po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos.
Ji taptų Italijos partija, turinčia daugiausia Europos Parlamento narių“, – taip galimą Europarlamento rinkimų scenarijų piešė Italijos dienraštis „La Repubblica“.
Suvienys kitus radikalus
Prognozuojama, jog didžiulį populiarumo šuolį patyrę Italijos kraštutiniai dešinieji neapsiribos vien saldžia pergale ir mėgins suvienyti Europos radikalus, iki šiol niekaip neradusius sąlyčio taškų.
„Tai bus Europos Sąjungos ateičiai ir demokratijai lemiamas balsavimas.
Jis yra toks svarbus, kad įvairūs analitikai šiuos rinkimus vadina svarbiausiais per visą Bendrijos istoriją. Kraštutinės dešinės frontas – nostalgiškas, ksenofobiškas ir euroskeptiškas, švelniai tariant, konkurencingas“, – rašė italų dienraštis „La Repubblica“.
Leidinio skaičiavimu, Tautų ir laisvės Europos frakcija – dabartinė politinė M.Salvini ir Marine Le Pen sąjunga – išaugtų nuo 37 iki 59 narių. O Europos konservatorių ir reformistų frakcija, po „Brexit“ ir Theresos May konservatorių atsisveikinimo perėjusi į Jaroslawo Kaczynskio lenkų rankas, gali turėti 51 parlamentarą.
„Jei jie susijungs – prie šio projekto jau dirba lenkai ir M.Salvini „Lyga“ – jų frakcijoje bus 110 narių. Prie jų turėtų prisijungti ir nacionalistinės Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ („Alternative fur Deutschland“) atstovai, ir saujelė parlamentarų iš nedidelių radikalų partijų, išrinktų Rytų Europoje. Tokiu atveju susidarytų apie 130 narių frakcija“, – spalvingą būsimojo Europos Parlamento vaizdą piešė Italijos „Repubblica“.
Į koaliciją vilioja lenkus
M.Salvini partijos „Lyga“ atstovai Briuselyje jau dabar yra sudarę sąjungą su M.Le Pen vadovaujamo Prancūzijos „Nacionalinio susibūrimo“ („Rassemblement national“) nariais.
Kaip teigia Italijos žiniasklaida, naujajame Europos Parlamente prie jų įkurtos frakcijos ypač viliojami prisijungti radikalieji J.Kaczynskio vadovaujamos Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos nariai.
Dar sausį pats M.Salvini buvo nuvykęs apsidairyti į Lenkiją ir su J.Kaczynskiu tarėsi, kaip suvienyti jėgas per rinkimus.
„Aš nesu tikras, kad mūsų likimas bus bendras, bet dėl to dirbame. Šiemet turime istorinę galimybę. Kas žino, galbūt dabartinė prancūzų ir vokiečių ašis Europos Sąjungoje bus pakeista į italų ir lenkų“, – tuomet optimizmo neslėpė M.Salvini.
Deda viltis į Vengriją
Prie buriamų radikalų grupės gali prisijungti geras M.Salvini bičiulis, aktyvus ES priešas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo vadovaujamos partijos „Fidesz“ atstovai. Dabar jie dirba didžiausioje Parlamento dešiniųjų grupėje – Europos liaudies partijoje, bet gali būti iš jos pašalinti dėl antiimigracinės politikos.
„Varšuvos ir Romos sąjunga – didelis žingsnis į priekį. Į tai dedame daug vilčių“, – besiformuojančia radikalų sąjunga džiaugėsi skandalingasis V.Orbanas.
„Jau keletą mėnesių dirbame su visomis tokias pat idėjas turinčiomis politinėmis jėgomis, kad suburtume kiek galima didesnę grupę. Mūsų tikslas – turėti reikiamą skaičių, kad galėtume reformuoti ES, kuri pastaraisiais metais atrodo labai nutolusi nuo tikrųjų europiečių problemų“, – sakė „Lygos“ partijos vicesekretorius Lorenzo Fontana.
Prie buriamos koalicijos, pasak Italijos žiniasklaidos, gali prisijungti austrų, vokiečių, olandų, ispanų ir kitų Europos valstybių nacionalistai. Esą visiems jiems M.Salvini yra pasiūlęs pasirašyti 10 punktų programą, kurioje kalbama, kaip pertvarkyti ES.
Regis, M.Salvini siekia padaryti tai, ko iki šiol nepavyko įgyvendinti nė vienam Europos nacionalistų lyderiui: sujungti tris susiskaldžiusių Europos Parlamento kraštutinių dešiniųjų grupes ir tapti antra pagal dydį politine jėga Parlamente.
„Siekiame tapti antra pagal dydį frakcija Europos Parlamente, tiksliau – gal net ir pirma“,– Italijos žiniasklaidai apie savo planus yra prisipažinęs M.Salvini.
Lyderio ryžtu abejoja
Dabartinis Italijos vidaus reikalų ministras nekart viešai yra sakęs, kad sutiktų vadovauti radikaliajam Europos frontui, ir pažadėjo, jog žemyne po rinkimų papūs stiprių permainų vėjas.
„Gegužės 26-ąją per Europos Parlamento rinkimus mes su jūsų pagalba padarysime malonią staigmeną. Ar dalyvausite?“ – teiravosi jis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, skelbdamas nuotrauką iš Briuselio, kurioje puikavosi grafitis „Velniop Salvini“.
Vis dėlto politologai mano, kad žadama revoliucija neįvyks. Esą aršusis politikas pastaruoju metu gerokai suminkštėjęs.
„Žiūrėsime, ar tai pasitvirtins, tačiau M.Salvini pastaruoju metu šiek tiek keičia savo pažiūras. Jis elgiasi taip, kaip daro visi, kai nori įsitvirtinti kaip valstybės vadovai.
Apleidžia sąjungininkus, kurie tinkami propagandai skelbti, kai esi už barikadų, tačiau netinkami tuomet, kai nori tapti politiniu Italijos lyderiu.
Todėl nors ir tęsia kraštutinės dešinės politikos kryptį, jis stengiasi pasirodyti kaip tas politikas, kuris priimant sprendimus yra pasirengęs diskutuoti su E.Macronu ar A.Merkel. Kaip politikas, kuris mąsto realistiškai“, – „Lietuvos rytui“ sakė žinomas italų politologas, buvęs Bolonijos universiteto Europos politinių procesų istorijos dėstytojas Paolo Pombeni.
Hipotetinis Italijos premjeras
P.Pombeni ragina pažvelgti į M.Le Pen pavyzdį.
Apklausos rodo, kad Prancūzijoje rinkimai E.Macronui bus sėkmingi, susigrąžinti elektorato paramą jam labai padėjo „geltonosios liemenės“.
„M.Salvini, hipotetiniam Italijos premjerui, centrinei Italijos politikos figūrai, kur kas naudingiau ieškoti sąjungos su E.Macronu ar kitais ES vadovais negu su M.Le Pen, kuri Europos vadovų lygmeniu yra visiškai nereikšminga figūra, – aiškino P.Pombeni. – M.Salvini – labai ambicingas, jis nori tapti vyriausybės vadovu.
O kad juo būtų, turi vykdyti labai realistinę politiką. Be to, pagrindinis jo elektoratas – Šiaurės Italija, tai rinkėjai, kurie nori gerų santykių su Europa.“
Pasak gerbiamo istoriko, populiarėjantiems Europos ultradešiniesiems net ir susivienijus neužteks pajėgų radikalioms idėjoms įgyvendinti: „Tokioms operacijoms įgyvendinti M.Salvini privalo turėti labai daug stiprių sąjungininkų, kurių šiuo metu Europoje neturi.“
Antieuropietiškų partijų yra, jos auga, bet nėra tokios stiprios.
„Austrai jau švelnėja, nes jų ryšiai su Vokietija labai stiprūs. Įdomu, kas nutiks Lenkijoje: lenkai labai garsiai rėkia, bet iš Europos Sąjungos turėjo ir turi labai daug naudos. Nežinau, ar tada, kai ateis laikas žodžius paversti veiksmais, jiems iš tiesų bus naudinga daryti perversmus“, – svarstė P.Pombeni.
Pašnekovas mano, kad Europos Parlamento sudėtis bus kur kas margesnė nei dabar, bet realiai mažai kas pasikeis.
„Juk Europos Parlamento reikšmė reliatyvi, daug svarbesnė yra Europos Vadovų Taryba.
Valstybių vadovai permainų nenori – kiekvienas nori savo šaliai iškovoti maksimalią naudą. Jiems dabar nenaudinga dėti pastangas, kad įvyktų didelės reformos“, – aiškino P.Pombeni.
Radikalų idėjos prajuokino
P.Pombeni tikino, kad kai kurios euroskeptiškų pažiūrų politikų idėjos visiškai nerealios, nors rinkėjams ir patinka.
Pavyzdžiui, valdančio Italijos Penkių žvaigždučių judėjimo vadovai pažadėjo uždaryti Europos Parlamento būstinę Strasbūre.
„Jie taip sako, nes be jokio supratimo prisiklausę senų polemikų. Iš tiesų turėti dvi vietas, kur dirba Parlamentas, yra beprotybė, bet taip buvo nuspręsta norint pamaloninti Prancūziją.
Uždaryti Strasbūro padalinį būtų žingsnis, sutaupantis labai daug pinigų, tačiau jis politiškai absoliučiai neįmanomas. Neverta netgi gaišti laiko diskusijoms apie tai“, – iš pasiūlymo šaipėsi istorikas.
Pasak jo, be tokių šiek tiek juokingų pasiūlymų, jie neturi jokių kitų idėjų Europai.
„Radikalai bando remtis mitu, kad Europos Parlamentas niekam nereikalingas, kad jis tiktai sprendžia, tarkime, kokio ilgio turi būti cukinijos. Tai žemo lygio diskusijos, bet jos labai populiarios. Antieuropietiški politikai jas susirankioja, bet neįvertina to, kad viena yra diskutuoti prie baro, kita – kalbėti rimtus dalykus politikų susirinkimuose“, – radikalus kritikavo Italijos politologas P.Pombeni.
Jis taip pat abejojo, ar ultradešiniesiems, neslepiantiems itin draugiško požiūrio į Rusiją, pavyks įgyvendinti savo planus panaikinti Maskvai po Krymo aneksijos įvestas ES sankcijas.
„M.Salvini labai daug kalbėjo apie sankcijų Rusijai panaikinimą. Tačiau dabar jis, kai Donaldas Trumpas konfliktuoja su Kinija, stengiasi būti JAV draugas. Taigi jis yra žmogus be principų. Jis rėmė rusus ne dėl to, jog manė, kad jie geri. Rėmė, nes buvo įsitikinęs, kad jam tai buvo naudinga.
Bet jeigu jam, kaip vyriausybės vadovui, bus naudingiau elgtis kitaip, jis savo nuomonę pakeis. Italijos užsienio politika, deja, visuomet buvo labai nepastovi“, – aiškino P.Pombeni.
Ambicijos vis auga
JAV žurnalas „Time“, dar prieš pusmetį užsidėjęs M.Salvini portretą ant viršelio, skelbė, kad jis bus naujasis Europos veidas.
Staiga išpopuliarėjusiam italui svarbią vietą 2019-aisiais Senojo žemyno politikoje numatė ir interneto portalas „Politico“.
Portalas šiais metais M.Salvini išrinko centrine Europos politikos figūra, kuri transformuos Senąjį žemyną.
„M.Salvini į vyriausybę atkeliavo nešamas populiarios pykčio ant Briuselio bangos. Dabar jis nusitaikė į visą Europą“, – rašė portalas.
„Puiku, esu premijuotas Europoje – nebuvau prie to pratęs. Manau, mes išgelbėsime šitą Europą, ji išsigelbės tik tuo atveju, jei pasikeis“, – sakė M.Salvini, tikėdamasis tomis pačiomis radikalumo, euroskepticizmo ir emigracijos kortomis gegužę sužaisti ir Europoje.
„M.Salvini populiarumo priežastis labai banali. Jis susitelkia į tas problemas, kurios žmonėms rūpi labiausiai. Dažnai politikai sako, kad problemų yra, bet reikia daug laiko joms išspręsti. O jis ateina ir sako: „Aš viską galiu sutvarkyti rytoj iš ryto“, – aiškino P.Pombeni. – Kaip pavyzdį galime imti imigrantų išsiuntimą namo. Jis sako: „Rytoj išsiųsiu visus 600 tūkstančių.“
Iš tikrųjų neišsiuntė nė vieno ir žino, kad to padaryti neįmanoma, bet žmonės jo pareiškimais liko patenkinti.“
Politologas teigė, kad apibūdinti M.Salvini vartojamas itališkas posakis „kalba taip, kaip valgo“.
„Jis rengiasi kaip eiliniai žmonės, susitapatina su jais, parodo, kad geria alų ir valgo sumuštinį. Dėl to jis toks populiarus“, – greitą M.Salvini ir jo partijos išpopuliarėjimo priežastį įvardijo P.Pombeni.
Manoma, kad triumfavęs ir radikalus suvienijęs M.Salvini gali svajoti ir apie aukščiausius postus Bendrijoje, galbūt net apie Europos Komisijos vadovo kėdę.
„Tokia hipotezė man suteikia garbės. Būtų geras signalas, jei italas į priekį vestų kitokios Europos idėją.
Tačiau tai klausimas, apie kurį galvosiu vėliau, jeigu manęs to paprašys“, – sakė radikaliosios Europos veidas M.Salvini.
S.Berlusconi iš visų jėgų veržiasi į Briuselį
Patekti į Europos Parlamentą (EP) gegužę bandys ir Italijos politikas Silvio Berlusconi, teistas už mokesčių slėpimą ir pagarsėjęs skandalingais vakarėliais „bunga bunga“.
Kavalieriaus pravardę turinčiam buvusiam Italijos premjerui šiuo metu yra 82 metai, o europarlamentaro kadenciją jis baigtų būdamas 87-erių. Nepaisant solidaus amžiaus, S.Berlusconi tikino, kad Europai jo reikia.
„Šitame garbingame amžiuje aš nusprendžiau, vedamas atsakomybės jausmo, kandidatuoti Europoje, kurioje trūksta gilaus pasaulinio mąstymo. Su mano pažintimis, mano patirtimi, mano gebėjimais įtikinti, manau, kad galėčiau užimti svarbų vaidmenį ir padėti suprasti europiečiams, jog rizikuojame atitolti nuo vakarietiškų vertybių“, – sakė buvęs premjeras.
S.Berlusconi vadovaujamos partijos „Pirmyn, Italija“ sąrašuose pirmas vis dėlto turėtų būti įrašytas dabartinis EP pirmininkas proeuropietiškų pažiūrų Antonio Tajani. Manoma, kad S.Berlusconi sprendimas kandidatuoti partijai neduos naudos, atvirkščiai, tik pakenks. Pagal dabartines apklausas S.Berlusconi partija gautų vos 6 proc. balsų.
„Už mane balsuotų tik šeši iš šimto? Italai išprotėjo, kur yra jų galvos? Jau susiradau apartamentus Briuselyje, nes reikės labai daug dirbti“, – Italijos žiniasklaidai sakė populiarumą praradęs S.Berlusconi.
