„Esu 28-erių baltaodis australas ir esu rasistas.
Koks mano veiksmų tikslas? Aš noriu sukurti baimės atmosferą žudydamas musulmonus. Kodėl Naujojoje Zelandijoje? Nes noriu pasiųsti žinutę ir parodyti, kad jokia vieta pasaulyje, net pati atokiausia, nėra apsaugota nuo masinės migracijos“, – taip savo motyvus išdėstė Brentonas Tarrantas internete prieš ataką paskelbtame 74 puslapių manifeste.
Išpuolį jis anonsavo ir anoniminiame interneto forume, jame sulaukė bendraminčių palaikymo. Pareigūnai to nepastebėjo.
Skerdynes mečetėse Naujojoje Zelandijoje, kaip teigė B.Tarrantas, palaimino ir Norvegijos žmogžudys Andersas Behringas Breivikas, Utiojos saloje 2011 metais nužudęs 77 žmones.
Abu šiuos žmogžudžius vienijo neapykanta kitoms rasėms ir tautoms, kitiems tikėjimams ir globalizmo politikai.
Kaip įtariama, B.Tarrantas turėjo bendrininkų – be jo, sulaikyti dar 2 vyrai ir 1 moteris.
Vienas įtariamųjų taip pat galėjo dalyvauti šaudynėse antrojoje mečetėje Kraistčerčo mieste. Planuota užpulti ir trečius maldos namus, tačiau žudikai nebespėjo.
Per dvi atakas mečetėse žuvo mažiausiai 49 žmonės, dar kelios dešimtys žmonių sunkiai sužeisti. Žuvo suaugę maldininkai ir mažamečiai jų vaikai.
Filmavo ir rodė gyvai
Visą egzekuciją B.Tarrantas nufilmavo prie kūno pritvirtinta kamera ir gyvai transliavo soialiniame tinkle „Facebook“. Įrašas truko 16 minučių.
Kadro kompozicija tikriausiai neatsitiktinai buvo panaši į šaudyklės tipo kompiuterinio žaidimo vaizdą. Buvo matyti šaunamasis ginklas ir vaizdai aplinkui, kai žudikas vaikščiojo po maldos namus.
Žudydamas žmones vyras ragino žiūrovus tapti tinklaraščio vaizdo platformoje „YouTube“, rašomo PewDiePie, prenumeratoriais. Vaikinas, pasivadinęs PewDiePie, šiame kanale dalijasi įrašais, kaip žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Vaizdo įraše, kuris vėliau buvo pašalintas iš „Facebook“, ataką buvo galima stebėti iki menkiausių detalių.
Iš pradžių, naudodamasis navigacija, vyras atvyko į mečetę, kurioje vyko penktadienio pamaldos, – į jas buvo susirinkę maždaug 200 žmonių.
Išlipęs iš automobilio B.Tarrantas nušovė prie mečetės sutiktą ir su juo pasisveikinusį vyrą. Tuomet įžengė į pastato vidų ir paleido kulkų krušą į ten klūpančius maldininkus.
Jis šaudė kelias minutes, vis pasikeisdamas kulkų apkabas. Papildomai leido kulkų papliūpas į tuos, kurie merdėjo parkritę ant žemės, taikėsi į tuos, kurie bandė su visais langų stiklais iššokti į lauką ir sprukti.
Vaizdo įraše buvo girdėti, kaip klykia maži vaikai.
Tada žudikas trumpam atsitraukė – išėjo į lauką, žudė sprunkančius žmones. Tuomet nubėgo į automobilį pasiimti kito ginklo.
Kol jis sukiojosi prie mašinos, iš mečetės ėmė sprukti moterys, kurios meldėsi antrajame aukšte. Jos irgi krito pakirstos kulkų.
Vėl grįžęs į mečetę skerdikas paleido dar vieną šūvių papliūpą – kontrolinę, kad būtų tikras, jog gyvų nebeliko. Jo tikslas buvo išžudyti visus savo kelyje.
Tuomet B.Tarrantas išėjo į lauką, pakeliui dar nušovė moterį. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Važiuodamas pro uždarytą savo mašinos langą nušovė musulmonišku apdaru vilkintį vyriškį, kuris ėjo šaligatviu.
Automobilio salone plyšojo grotuvas, skambėjo dainos žodžiai: „Esu pragaro liepsnų dievas.“ Vėliau vaizdo įrašas nutrūko.
Policija teigė, kad po B.Tarranto vaizdo įrašu komentaruose džiūgavo jo bendraminčiai: mėgavosi niekuo dėtų žmonių mirtimi, ragino žudiką nesustoti.
Vienas maldininkas atsišaudė
Antroji ataka įvyko Linvude, Kraistčerčo priemiestyje, 6 kilometrai nuo pirmosios mečetės.
Teigiama, kad ten darbavosi du žudikai. Vienas jų tikriausiai buvo B.Tarrantas, o kas kitas, kol kas nežinoma.
Antrojoje mečetėje žuvo aštuoni žmonės. Žala galėjo būti didesnė, bet vienas maldininkas, turėjęs šautuvą, ėmė gintis.
Užpuolikai pradėjo bėgti, maldininkas juos vijosi, paleido į jų pusę dvi kulkas. Vėliau policijai vyras pasakojo: „Šaudžiau bandydamas apginti kitus. Jie įsėdo į sidabrinį „Subaru“ ir nuvažiavo.“
Įtariamieji netrukus buvo sulaikyti – policija blokavo kelius ir taranavo B.Tarranto automobilį. Ant jo buvo rasti du savadarbiai sprogstamieji įtaisai, jie netrukus neutralizuoti.
Nė vienas iš 4 sulaikytų įtariamųjų išpuolio organizatorių anksčiau nebuvo patekęs į jokį įtariamų teroristų sąrašą, neturėjo kriminalinių įrašų. Pasak policijos, vienas iš jų gali būti nesusijęs su ataka, du iš jų – Australijos piliečiai.
Pats B.Tarrantas nepriklausė jokiai žinomai Australijos radikalų organizacijai, bet žinoma, kad su jų nariais bendravo, o kai kurias grupes rėmė finansiškai.
Dviejose mečetėse pareigūnai rado daugybę įvairių šaunamųjų ginklų – juos užpuolikai keitė atakos metu, vėliau numetė ir pabėgo.
Bendruomenė labai sukrėsta
Penktadienį Naujosios Zelandijos musulmonams buvo patarta neiti į mečetes saugumo sumetimais, visur budėjo gausios policijos pajėgos.
Islamo išpažinėjai visame pasaulyje meldėsi už žuvusiuosius.
Sukrėsta ne tiktai Naujoji Zelandija, bet ir visas pasaulis – iš įvairių šalių plūdo lyderių užuojautos.
Salų valstybės premjerė Jacina Ardern teigė, kad ataka buvo nukreipta prieš migrantus ir pabėgėlius, kurie pasirinko Naująją Zelandiją savo namais.
„Čia ir yra jų namai. Jie yra mes. O įtariamieji, kurie vadovaujasi ekstremistinėmis pažiūromis, turi suprasti – jiems čia ne vieta“, – kalbėjo Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė.
Šalis garsėja kaip palanki imigrantams. Pernai J.Ardern pranešė, kad 2020-aisiais migrantų kvota nuo tūkstančio bus pakelta iki 1,5 tūkst. O pabėgėlių priėmimą ji pavadino „žingsniu, kuris neabejotinai teisingas“.
Taip neatrodė B.Tarrantui, kuris seniai planavo surengti ataką prieš musulmonus, socialiniuose tinkluose nekart dalijosi neapykantą kurstančiais įrašais.
Internete prieš ataką jis buvo paskelbęs šovinių apkabų nuotraukas. Ant jų ir ant ginklų, kuriuos jis filmavo per ataką, buvo prirašyta pavardžių ir datų.
Pavardės – nacionalistų ir rasistų, kurie skirtingose šalyse pastaruoju metu rengė teroro atakas prieš musulmonus ar juodaodžius. Taip pat istorinių karinių veikėjų vardai – daugiausia europiečių, dalyvavusių kovose su Osmanų imperijos pajėgomis XV ir XVI amžiuose, bei asmenų, dayvavusių kryžiaus žygiuose.
Įrašytas ir Abiejų Tautų Respublikos bajoras Feliksas Kazimieras Potockis, kurio kariai kovėsi Vienos mūšyje, kai šį miestą apsiautė Osmanų imperijos pajėgos. Ant šaunamojo ginklo užrašyta ir šio mūšio data – 1683 metai.
Taip pat buvo skaičius 14, kuris simbolizuoja 14 angliškų žodžių šūkį, populiarų tarp baltaodžių ekstremistų, deklaruojančių savo rasės viršenybę.
Visiems prisistatė manifeste
„Didysis pakeitimas“ – taip B.Tarrantas pavadino savo 74 puslapių manifestą, kuriame išdėstė savo planus ir kalbėjo apie baltaodžių viršenybę. Tai – neapykantos kupinas dokumentas.
Manifeste, kuriame vyras sveikintinu vadino „smurtinį pasipriešinimą islamo religijai“, užsiminta, jog 28-erių australas trumpai bendravo su dabar kalėjime sėdinčiu Norvegijos teroristu A.Behringu Breiviku. Pastarasis esą „davė palaiminimą atakai Naujojoje Zelandijoje“.
„Mano kalbos šaknys europietiškos, mano kultūra – europietiška, mano politiniai įsitikinimai yra europietiški, mano filosofija – europietiška, mano tapatybė igi yra europietiška ir, visų svarbiausia, mano kraujas yra europietiškas“, – aiškino vyras, turintis Australijos pilietybę.
Didžiuliame manifeste B.Tarrantas pasakojo užaugęs darbininkų šeimoje, kuri turėdavo išsimaitinti iš nedidelių pajamų.
„Esu tik paprastas baltas žmogus iš paprastos šeimos, kuris nusprendė imtis iniciatyvos ir užtikrinti ateitį savo žmonėms, – dėstė teroristas. – Mano tėvai turi škotiškų, airiškų ir angliškų šaknų. Mano vaikystė buvo įprasta – aš neturėjau jokių didelių problemų.“
Interviu forma surašytoje manifesto dalyje vyras dėstė esąs uždaras žmogus, introvertas, kuris savo veiksmais nesiekia išgarsėti. B.Tarrantas save apibūdino kaip „etnonacionalistą ir fašistą“, kuris pernelyg nesidomėjo mokslais, nestojo į universitetą.
Žmogžudys tvirtino savo pažiūras atitinkančią ataką planavęs dvejus metus.
Nors Naujoji Zelandija nebuvo jo pirminis taikinys, būdamas šioje šalyje ir treniruodamasis būsimai atakai jis suvokė, kad ši vieta puikiai tiks užpuolimui.
Žmonės negali atsigauti
Naujoji Zelandija nebuvo patyrusi tokių neapykantos išpuolių. Paskutinis kruviniausias įvykis, laikytas teroro ataka, įvyko praėjusio amžiaus pabaigoje, kai susiginčijus dviem kaimynams žuvo 15 žmonių.
Islamistų teroro ar baltaodžių neonacių išpuolių iki šio penktadienio šalis nebuvo mačiusi. Visa šalis skendi sielvarte, su siaubu klausosi atakų liudininkų pasakojimų.
„Aš gyvenu šalia mečetės, todėl kai pamačiau, kas įvyko, nuskubėjau padėti žmonėms, – teigė Lenas Peneha. – Visur buvo nebegyvi žmonės. Gatvėje gulėjo vaikas, lavonai buvo prie įėjimo, koridoriuje, maldos salėje. Negalėjau patikėti tuo, ką matau. Negaliu suvokti, kodėl kažkas taip nori nuskriausti žmones.“
Vienas vyras, kurio ranką ir koją kliudė kulkos, gulėjo prie mečetės ir laukė pagalbos. Vyras negalėjo nustoti raudoti: „Aš negaliu patikėti. Tikrai negaliu patikėti. Mano vaikai. Aš jų nesivedžiau į maldas šiandien. Negaliu patikėti. Ačiū Dievui.“
Prie Kraistčerčo ligoninės verkė moteris: „Aš skambinu draugams, kurie tuo metu turėjo būti pamaldose. Niekas nekelia ragelio. Aš bijau, kad jie visi mirė.“
Mirties per plauką išvengė Bangladešo kriketo komanda.
Šeštadienį turėjo vykti Naujosios Zelandijos ir Bangladešo kriketo mačas, prieš jį bangladešiečiai vyko pasimelsti į mečetę Kraistčerče, kur vyko šaudynės.
Jie buvo prie pat maldos namų, kai pasigirdo šūviai. Autobuso vairuotojas greitai apsisuko ir išvažiavo.
Žaidėjas Tamimas Iqbalas rašė: „Išvengėme mirties tiktai per atsitiktinumą. Kažkas siaubingo. Prašau pasimelsti už mus.“
Kol žudikas buvo mečetės viduje, pro šalį važiavęs kelio darbininkas Carlas Pomare’as su bendradarbiu, pamatę sumaištį, sustojo padėti žmonėms.
„Pamačiau gulinčią penkerių metų mergytę beveik be sąmonės.
Greitosios automobilių nebuvo, policija dar neatvykusi, girdėjau šūvius, – pasakojo C.Pomare’as. – Mes įkėlėme ją ir jos tėtį į savo automobilį ir vežėme į ligoninę. Aš nesuvokiau, ką tuo metu dariau.
Galėjau žūti, bet tą akimirką tiesiog nieko negali galvoti, bandai padėti.“
Vakar Naujosios Zelandijos policija dėkojo visiems, kurie didvyriškai bandė gelbėti vieni kitus rizikuodami savo gyvybe.
„Tai yra didvyriai, kurie teroro akivaizdoje parodė, kas yra tikroji Naujoji Zelandija“, – sakė vienas pareigūnas.
