Praėjusių metų birželį Singapūre įvyko istorinis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas.
Dar keli mėnesiai prieš susitinkant lyderiai grasino sunaikinti vienas kitą, tačiau po pirmojo pasimatymo džiaugėsi pasiektais rezultatais. Abiejų šalių lyderiai iš didžiausių priešų tapo „įsimylėjėliais“.
„Jis man parašė daug gražių laiškų ir mes įsimylėjome“, – praėjusių metų rugsėjį susitikime su rinkėjais kalbėjo D.Trumpas.
Istorinių derybų Singapūre metu D.Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė, kad abi šalys bandys užtikrinti stabilumą regione, puoselės dvišalius diplomatinius santykius, JAV atgaus Korėjos kare žuvusių kareivių palaikus, o Korėjos pusiasalyje bus siekiama visiško branduolinio nusiginklavimo.
Daugelis ekspertų šį susitarimą vadino pernelyg aptakiu, kuris nelėmė norimo pokyčio. Tad susitikime Vietnamo sostinėje Hanojuje prireiks kur kas daugiau nei meilės laiškų, kad būtų pasiekta tai, ko nepavyko padaryti Singapūre, – Šiaurės Korėja negrįžtamai atsisakytų branduolinio ginklo.
Rezultatas simbolinis
Singapūro susitikimas buvo pilnas simbolizmo, tačiau jo metu nebuvo pasiekta nieko konkretaus.
Po susitikimo abu lyderiai skirtingai interpretavo situaciją.
Žinoma, įtampa regione pradėjo mažėti. Dar prieš pirmąjį susitikimą Kim Jong-unas sustabdė branduolinių raketų bandymus.
Šiaurės Korėja viešai susprogdino vieną raketų bandymo pastatų kompleksą, o amerikiečiams sugrąžino kelias dešimtis Korėjos kare žuvusių amerikiečių palaikų.
Atsakydamos į tai JAV sustabdė bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D.Trumpas savo diplomatijos vadovą Mike’ą Pompeo į Pchenjaną siuntė keturis kartus, tačiau derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo strigo.
Vašingtonas nori, kad Šiaurės Korėja būtų atvira ir atskleistų visą informaciją apie savo branduolinio ginklo kūrimo programą ir imtųsi visų priemonių atsikratyti šio ginklo.
Pchenjanas savo ruožtu tikisi sankcijų panaikinimo ir gerų dvišalių santykių kūrimo, tačiau nė vienos pusės norai nebuvo įgyvendinti.
Vietnamą laiko modeliu
Dėl to susitikimas Hanojuje yra itin svarbus. Trečiadienį lyderiai pirmą kartą sės prie derybų stalo ir kartu vakarieniaus, o ketvirtadienį numatyta daugiau oficialių JAV ir Šiaurės Korėjos delagacijų susitikimų.
Ekspertai tvirtina, kad abi pusės prie derybų stalo turi sėsti su realistiškais tikslais, noru ieškoti kompromiso ir tik taip bus galima pasiekti detalų planą, kuris duos norimų rezultatų.
Vietnamas, kuriame rengiamas antrasis susitikimas, gali būti laikomas pavyzdžiu Šiaurės Korėjai. Ši šalis per 50 metų iš JAV priešo tapo taikiu ekonominiu partneriu.
Vašingtonas siekia Pchenjanui parodyti, kad atsisakius branduolinio ginklo ir atlikus tam tikras rinkos reformas šalis gali suklestėti ir atsigauti dėl tarptautinės prekybos.
Hanojaus ir Vašingtono santykiai buvo normalizuoti 1995 metais. Nuo tų metų Jungtinių Valstijų eksportas į Vietnamą išaugo beveik 32 kartus, o importas – net 226 kartus.
2018 metais prekių JAV eksportavo jau už 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų), o importavo už 45 mlrd. dolerių (39,6 mlrd. eurų).
Nusiginklavimas nėra tikėtinas
Tokios galimybės vilioja Kim Jong-uną, kuris nori pagerinti šalies situaciją. Bet jis Šiaurės Korėją mato kaip aukštesnę valstybę, kuriai dėl žmonių gerovės neverta atsisakyti branduolinių ginklų.
M.Pompeo išlieka nusiteikęs optimistiškai ir tikisi, kad Pchenjanas sudės turimus ginklus, tačiau Nacionalinės JAV žvalgybos direktorius Danas Coatsas Senato Žvalgybos komitete paskelbė, kad tokia įvykių eiga nėra tikėtina.
„Šiaurės Korėja branduolinius ginklus laiko kritiniu režimo išlikimo veiksniu“, – teigė D.Coatsas.
Analitikai tvirtina, kad po susitikimo Singapūre Kim Jong-uno branduolinė programa tiktai sustiprėjo, o kiekvienas susitikimas su D.Trumpu jam suteikia kur kas svarbesnį ginklą nei bombos – galios pripažinimą.
Taigi ar susitikimas Hanojuje bus daugiau nei papozavimas prieš kameras, paaiškės netrukus.
Konkrečių įsipareigojimų tikėtis sunku
Šarūnas Liekis
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius
„JAV regione susiduria su visa virtine iššūkių. Pagrindinė problema yra JAV ir Kinijos santykiai, tad visos priemonės nukreiptos į šalutinių dirgiklių – tarp kurių yra ir Šiaurės Korėja – neutralizavimą. Visi papildomi dirgikliai reikalauja didesnių pajėgumų. Pietų Korėja yra labai įsitempusi, kvestionuoja JAV įsipareigojimus savo sąjungininkams.
Panašiai JAV elgėsi ir prieš kelerius metus pasirašydamos sutartį su Iranu, taip buvo eliminuotas mažesnis įtampą kėlęs dirgiklis ir susikoncentruota į pagrindinę grėsmę, kuria tuo metu buvo Rusija.
Akivaizdu, kad susitikimo Hanojuje metu JAV bandys politiškai neutralizuoti Šiaurės Korėjos grėsmę, o Kim Jong-unas sieks sumažinti režimui galiojančias sankcijas ir išvengti režimo izoliavimo, tačiau konkrečių įsipareigojimų tikėtis sunku.
Išlieka didelis pavojus, kad susitarimas su Šiaurės Korėja bet kurią akimirką gali žlugti, todėl JAV atstovai mėgins formuluoti kuo abstraktesnį ir aptakesnį susitarimą. Šiaurės Korėja išlieka nenuspėjama. Šiuo metu pernelyg anksti teigti, kad jie vykdys įsipareigojimus, kurie gali būti pasiekti.
Kalbama, kad susitikimo metu gali būti pasirašyta formali Korėjos karo užbaigimo sutartis, tačiau tai tebūtų simbolinis gestas, kuris prisidėtų prie Šiaurės Korėjos įtraukimo į tarptautinį gyvenimą ir tolesnio dvišalių santykių plėtojimo.“
