Gyvenvietę akylai saugojo pareigūnai. Tačiau nuo praėjusių metų Šichanai neteko uždaro miestelio statuso ir tapo prieinami visiems. Saratovo srities turizmo departamentas netgi svarsto rengti „ekstremalius“ turus po Šichanų gyvenvietę.
„Institutas buvo maždaug 10 kilometrų nuo čia. Stengiuosi ten nevažiuoti. Mažiau žinai, geriau miegi“, – pasakojo Šichanų gyventojas Sergejus Izvekovas.
Sovietų laikais šalia Šichanų veikė institutas „Gitos“. Jame buvo kuriamas cheminis ginklas. Prieš 10 metų jis bankrutavo ir buvo uždarytas, tačiau iki praėjusių metų lankytis Šichanuose buvo draudžiama. Net ir dabar Šichanų gyventojai vengia artintis prie buvusio instituto teritorijos ir nenoriai apie jį kalba, rašo „Novaja gazeta“.
„Mes nesvarstydavome apie tai, ką veikia chemikai, nors jie gyveno šalia mūsų. Klausti buvo pavojinga, viską stebėdavo tarnybos“, – teigė S.Izvekovas.
Kai atvykti į Šichanus buvo draudžiama, gyvenvietėje viską kontroliavo Maskva.
„Komisijos iš sostinės čia bijodavo atvažiuoti. Net rankas bijodavo nusiplauti vandeniu iš krano, prašydavo, kad atvežtų iš kito miesto“, – sakė S.Izvekovas.
Pats jis, kaip ir kiti Šichanų gyventojai, per daug nesuko galvos dėl ekologijos. Tiesa, prisipažino, kad nemažai jo bendraamžių jau iškeliavo anapilin.
Uždarius institutą, Šichanai ėmė tuštėti. Dabar vietos gyventojai baiminasi, kad netrukus čia bus uždaryta ir ligoninė.
„Tai mums prilygs tragedijai. Ginekologijos ir chirurgijos skyrius jau uždarė. Neseniai mane turėjo vežti į kito miesto ligoninę, nes įtarė apendicitą“, – pasakojo S.Izvekovas.
Kol gyvenvietė buvo saugoma, jai buvo skiriamos papildomos lėšos iš šalies biudžeto, tačiau jau kitais metais finansavimas baigsis. S.Izvekovas bijo, kad dėl to iš Šichanų išsikels visi gyventojai.
Šichanų miestelis yra padalintas į dvi dalis. Viena jų – atitverta tvora. Į šią teritoriją patenkama tik po patikros. Antroje Šichanų dalyje stovi Gynybos ministerijai priklausantis institutas. S.Izvekovas tikino, kad pastarasis savotiškai varžėsi su „Gitos“ institutu. Tiesa, šis vis dar veikia.
Tačiau čia esanti mokykla veikia tik iš dalies. Jos pastatas dar praėjusiais metais pripažintas avariniu, todėl 500 mokinių buvo perkelti į priestatą, kuriame mokėsi pradinukai.
S.Izvekovas sakė puikiai prisimenantis Leonidą Rinką, kuris pareiškė, kad cheminė medžiaga „Novičiok“, kuria buvo apnuodyti Skripaliai, galėjo būti pagaminta ir Jungtinėje Karalystėje. Pats L.Rinkas – chemikas – dirbo Šichanuose.
„Praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje dirbau policininku. Tuomet gavome informacijos, kad „Gitos“ institute nelegaliai gaminami stiprūs vaistai. Dalį jų konfiskavome, o kiek iš viso buvo gaminama ir kur gabenama – neaišku. Už šį incidentą atsakė vienas instituto vadovų. L.Rinkas buvo į tai įsivėlęs, tačiau jis paprasčiausiai išvyko į Maskvą“, – pasakojo S.Izvekovas.
Bendrauti nenori
S.Izvekovas neslėpė – užsieniečiai jam pasitikėjimo nekelia ir niekada nekėlė. Kita vertus, panašu, kad jie nekelia pasitikėjimo ir kitiems Šichanų gyventojams.
Visą laiką žurnalistams važinėjant po miestelį, paskui juos sekė šviesiaplaukė moteris. Vietos gyventojai teigė, kad ji dirba miestelio administracijoje. Komentuoti ką nors ji atsisakė. Šichanų administracija taip pat neatsakė į raštu pateiktą prašymą suteikti komentarą.
Žurnalistams pasikalbėjus su vietos gyventojais, vienas jų sulaukė Federalinio saugumo tarnybos vietos skyriaus skambučio. Jo buvo klausiama, ką būtent jis papasakojo žurnalistams.
Šichanuose gyvenantis Vladimiras Fedosovas praeityje dirbo institute, kuriame, kaip teigiama, ir buvo gaminama cheminė medžiaga „Novičiok“.
„Į paslaptingą institutą mus surinko iš geriausių Maskvos ir Sankt Peterburgo aukštųjų mokyklų. Jaunoms šeimoms buvo skirti butai. Gyvenome linksmai“, – pasakojo V.Fedosovas.
Pasak vyro, valstybė rūpinosi savo mokslininkais, nes jie gaudavo tai, apie ką paprasti žmonės net svajoti nedrįso.
„Mes čia neturėjome jokio deficito. Gaudavome ir itališkų rūbų, ir alyvuogių aliejaus. Mano bute buvo baldai iš Lenkijos, Čekijos ar kitų šalių“, – vardino V.Fedosovas.
1993 m. pasirašius Cheminio ginklo konvenciją, „Gitos“ veikla tapo uždrausta. Daugelis mokslinkų išvyko į Maskvą ar kitus miestus, tačiau V.Fedosovas pasiliko. Tiesa, chemiko karjerą jam teko pamiršti.
Į istoriją su chemine medžiaga „Novičiok“ vyras reaguoja kiek su šypsena. Sako, jog niekas jos taip nevadino. Naudojami buvo tik raidžių ir skaičių kodai.
V.Fedosovas prisimena ir Vladimirą Uglevą, kuris leidiniui „The Bell“ teigė sukūręs medžiagą „Novičiok“.
„Su juo kartu mokėmės vienoje grupėje. Čia mes dirbome skirtingose laboratorijose. Jis gali kalbėti skirtingus dalykus, tačiau šią medžiagą sukūrė Petras Kirpičevas. Prieš dvejus metus jis mirė Maskvoje. V.Uglevas dirbo P.Kirpičevo grupėje. Taip, jis dirbo su medžiaga, tačiau dirbti su ja ir būti
Nors dėl Skripalių istorijos Šichanų miestelio pavadinimas tapo žinomas visame pasaulyje, tačiau jam nuo to geriau netapo. Maždaug pusę Šichanų gyventojų sudaro pensininkai. Jaunimas išvyksta dirbti į kitus miestus. Valdžia taip ir nerado kuo pakeisti „Gitos“ institutą.
