Tokie S.Nosovo žodžiai privertė ne vieną išsižioti. Kilus skandalui dėl gubernatoriaus pasisakymų, jo administracija bandė gelbėti padėtį, tačiau jiems tai pasisekė prastai.
Tuo metu gulaguose buvę žmonės negalėjo patikėti, kad S.Nosovas drįso taip kalbėti.
Vienas iš šiuolaikinės Rusijos Arkties pramoninių centrų – Magadanas – buvo kalinių pastatytas kaip lageris.
91-erių verslininkas Vadimas Tumanovas, Kolymos gulage, esančiame Magadano srityje, atsidūrė 1948-aisiais ir buvo paleistas tik 1956 m.. Vyras sako buvęs ten pasiųstas kaip politinis kalinys ir dabar pats stebisi, kaip jam pavyko išgyventi.
Kolymos gulagas pasižymėjo tuo, kad čia iš tiesų buvo nemažai nusikaltėlių, kūrusių savo taisykles. Režimas čia buvo griežtas, o darbo sąlygos neretai nepakeliamos.
Tačiau Magadano gubernatoriui S.Nosovui atrodo kitaip.
„Sovietų valdžia neturėjo sadistinio tikslo pasiųsti žmones į lagerius. Tuo metu reikėjo išgauti kuo daugiau aukso ir lageriuose buvę žmonės tai darė. Jie čia žūdavo, todėl galima sakyti, kad atliko ne ką mažesnį žygdarbį nei tie, kurie kariavo mūšio lauke. Žmonės neturi jokių pretenzijų Sovietų Sąjungai“, – tikino S.Nosovas.
„Man net sunku patikėti, kad į valdžią atėjęs žmogus gali taip pasakyti. Nenoriu tuo tikėti“, – į gubernatoriaus žodžius sureagavo V.Tumanovas.
Tačiau S.Nosovas pasakė dar daugiau.
„Mes niekada, net carinės Rusijos laikais, nenaikinome žmonių už tai, kad jie kitaip mąsto. Tame, beje, ir slypi mūsų tautos stiprybė“, – tikino Magadano gubernatorius.
Kilus skandalui dėl S.Nosovo pasisakymų, padėtį bandė gelbėti jo spaudos tarnyba, tačiau jai ne itin sekėsi.
„Frazė buvo ištraukta iš konteksto. Be to, tai padaryta tyčia. Už kitokį mąstymą nebuvo ir nėra baudžiama. Skirtingais laikais įstatymai keitėsi, tačiau vienas principas išliko bendras: žmonės baudžiami buvo už veiksmus prieš visuomenę, valstybę, valdžią.
Tačiau už tai, kas dedasi žmogaus galvoje, baudžiama nebuvo, juolab žmonės nebuvo naikinami“, – tikino gubernatoriaus spaudos tarnyba.
Vienas labiausiai žinomų Kolymos kalinių – sovietų mokslininkas Sergejus Koroliovas. Kalbėdamas apie jį S.Nosovas taip pat žarstė keistus paaiškinimus.
Tiesa, S.Koroliovo dukrą tėvą prisimena kitaip.
„Jis gulėjo aprengtas skarmalais, sulysęs, išbalęs. Tėvas iš pradžių rodė savo charakterį, nenorėjo susitaikyti su tuo, ką išdarinėjo nusikaltėliai, neklausė vyresniųjų. Tačiau jie pasitelkė savo metodus: paliko jį beveik be maisto, o kai jis visiškai prarado jėgas, jį ėmė siųsti į tokiam žmogui nepakeliamus darbus“, – pasakojo mokslininko dukra.
Per laiką, praleistą gulage, S.Koroliovas neteko 14 dantų, jam buvo sulaužytas žandikaulis, ant galvos atsirado gilus randas. Jis buvo dažnai mušamas.
Istoriją keičia mitai
Istorinę atmintį tyrinėjantis Rusijos profesorius Ivanas Kurila teigė, kad gulagus menančių žmonių liko nedaug, tad ir beveik neliko tų, kurie gali papasakoti tikruosius to meto įvykius.
„Po to, kai praeitis tampa ne individualia, o istorine atmintimi, atsiranda daug galimybių manipuliacijoms. Jos sunkiai įsivaizduojamos esant gyviems įvykių liudininkams. Tai, beje, liečia ir Antrąjį pasaulinį karą. Tai, ką pasakojo veteranai, smarkiai skiriasi nuo to, kas kalbama dabar. Mitai svarbiau už faktus“, – tikino I.Kurila.
Pasak istoriko, Magadano srities gubernatorius demonstruoja nesuvokimą ir nežinojimą.
„Gubernatoriui atrodo, kad žmonėms labiau reikalingas S.Koroliovas – praktinės kosmonautikos pradininkas, o ne tas žmogus, kuris merdėjo lagerio barakuose. Kovoti su nežinojimu galima tik vienu būdu – švietimu. Tačiau kaip kovoti su mitų kūrimu – daug sudėtingesnis klausimas. Juk tam visų pirma reikalinga, kad atsirastų objektyvios informacijos poreikis visuomenėje“, – teigė I.Kurila.
Profesorius paaiškino, kad tikroji istorija Rusijos valdininkams nereikalinga. Neatsitiktinai ir organizacija, bandanti išsaugoti istoriją, „Memorial“ po trisdešimties metų veiklos buvo paskelbta užsienio agentu.
Tiesa, pats Magadano gubernatorius tikina viską gerai žinantis ir viską matęs. Galiausiai, pasak jo, reikia gyventi ne žvelgiant į praeitį, o į ateitį. Todėl esą iš praeities „reikia semti tik tai, kas padeda judėti į priekį“.
