Oficiali statistika rodo, kad pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių.
Tai trečdaliu daugiau nei 2017 metais.
Daugelį jų paskatino sumaištis dėl „Brexit“: grįžtančiųjų srautas ėmė augti Jungtinei Karalystei referendume apsisprendus palikti Europos Sąjungą ir dar sustiprėjo bėgant laikui, kai išstojimo scenarijus tapo painus ir miglotas.
Kilus „Brexit“ krizei Lietuvos politikai ėmė garsiau kalbėti apie pasitaikiusią progą susigrąžinti išeivius į tėvynę.
„Visi – 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, kurie nuspręs grįžti į Lietuvą, yra laukiami. Mes tikrai esame pasirengę“, – praėjusią savaitę tikino premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau pasirengimas priimti grįžtančius kelia abejonių.
„Nors jau dvejus metus kalbėjau apie užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimo priemones, reikėjo krizės – „Brexit“, kad į tai pagaliau būtų atkreiptas dėmesys, – „Lietuvos rytui“ sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. – Emigracijos tema, nes yra labai jautri, dažnai jau skamba kaip baigiamas sudėvėti rūbas.“
Kalbos apie reikalavimus
Pasak lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkės, Lietuvos politikų kalbos ne visada teisingai atspindi situaciją – ypač sunku klausyti, kai emigrantai sulyginami su prašytojais, pateikiančiais reikalavimų sąrašus. Tartum grįžimo sąlygos jiems privalėtų būti išskirtinės.
„Atrodo, lyg emigrantams reikėtų tiesti raudonąjį kilimą prie lėktuvo trapo, kad galų gale pavyktų prisivilioti grįžti į gimtinę.
Tačiau neteko girdėti nei iš Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės narių, nei iš kitose šalyse esančių lietuvių bendruomenių aktyvistų apie reikalavimų sąrašus, – tikino D.Asanavičiūtė. – Atvirkščiai, sakome, kad svarbiausia – gerinti sąlygas gyvenantiems Lietuvoje, o mes, nors ir gyvendami užsienyje, padėsime kurti Lietuvos gerovę savo patirtimi, savo turimais resursais ir talentais.“
Popieriuje atrodo, kad emigrantų susigrąžinimo iniciatyvos imtasi. Štai 2018 m. rugsėjo 20 d. Seimas patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metams strategiją. Joje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai.
O 2018 metų gruodžio 5-ąją Vyriausybė posėdyje patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijai įgyvendinti skirtą veiksmų planą 2019–2021 metams, kuris dar nebuvo paviešintas plačiajai visuomenei.
„Strategijoje numatyti ir įvardyti trys pagrindiniai tikslai: kurti šeimai palankią aplinką, užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, suteikti galimybę vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę, – vardijo D.Asanavičiūtė. – Vis dėlto vietoj nuoseklaus ir spartaus šios strategijos įgyvendinimo girdėti tik pavieniai siūlymai imtis priemonių, kurių, kaip pasidomėjus paaiškėtų, jau ir taip yra imtasi.“
Jau numatytos iniciatyvos
Regis, pamirštama, kad grįžusiųjų kvalifikacijai kelti jau ir taip yra skirtos ES fondų lėšos.
„Įgyvendintas ne vienas projektas, skirtas kvalifikacijai kelti arba keisti, kad būtų lengviau susirasti darbą Lietuvoje. Nuo sausio mėnesio pradedamas vykdyti ES lėšomis finansuojamas programos „Erasmus+“ strateginių partnerysčių („KA2“) projektas „Re-In-B ridge“ reintegracijos priemonėms rengti.
Projektą rengė Alytaus verslo konsultacinis centras su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, Rugalando lietuvių bendruomene (Norvegija. – Red.) ir Italijos suaugusiųjų švietimo asociacija „Prometeo“, – pasakojo D.Asanavičiūtė.
Būstas – tik už eurus
Lietuvių bendruomenės pirmininkę nustebino neseniai pateiktas siūlymas grįžusiesiems suteikti galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą – jis kertasi su jau egzistuojančiu įstatymu.
„Prieš pusantrų metų priimtas įstatymas uždarė galimybę ne eurais gaunantiems pajamas įsigyti nekilnojamąjį turtą skolinantis dalį pinigų iš Lietuvos bankų. Tai panaikino galimybę Jungtinės Karalystės, Skandinavijos ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams įsigyti būstą Lietuvoje“, – pasakojo D.Asanavičiūtė.
Taigi strategijos įgyvendinimas buksuoja, o politikai svaidosi pažadais, kurie bent kol kas negali būti deramai įgyvendinti.
Tušti pažadai skaldo
Į dabartinius pavienius raginimus lietuviams grįžti į Lietuvą D.Asanavičiūtė žvelgia skeptiškai.
„Padriki grįžtamosios migracijos skatinimo pasiūlymai tik skaldo visuomenę ir dar daugiau generuoja pyktį užsienyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu, – teigė lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė. – Būtų efektyviau tiesiog sureguliuoti jau sukurtas ir veikiančias priemones bei institucijų veiklos procesus.
O mes, gyvenantys užsienyje, norime prisidėti prie gerovės Lietuvoje kūrimo ir sukurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera likti.“
Lietuvių bendruomenės pirmininkė nurodo kelis dalykus, kurie svarstantiems grįžti žmonėms būtų svarbiausi.
„Norėčiau paminėti kelias paprastas ir įgyvendinamas priemones, kurios padėtų sugrąžinti piliečius. Pirmiausia – aktyvi darbuotojų paieška tarp užsienio lietuvių. Džiugina, jog tai numatyta ir strategijos įgyvendinimo plane.
Turint realių darbo pasiūlymų grįžti saugiau, – tikino D.Asanavičiūtė. – Antra, vaikų integracijos gerinimo procesai. Jie jau prasidėję, tačiau būtina juos tęsti. Tėvai lengviau ryšis grįžti su visa šeima, jei bus tikri dėl vaiko geros savijautos mokykloje.
Galiausiai – verslo kultūra, darbdavio požiūris į darbuotoją. Darbuotojas nori jaustis saugus ir gerbiamas. Darbdavio pagarba darbuotojui, valstybės pagarba piliečiui – vis dar vienos dažniausiai minimų emigracijos priežasčių.“
Didesnio aiškumo neatsirado
Pirmadienį Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May kreipėsi į Parlamentą dėl tolesnių veiksmų. Ministrų kabineto vadovė pranešė, kad neketina svarstyti išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) nukėlimo galimybės, nes Bendrija nesutiktų to padaryti be jokio aiškaus plano.
Ji taip pat atmetė ir antrojo referendumo dėl „Brexit“ galimybę, nes taip būtų paminta britų demokratinė valia ir kitų referendumų ateitis. Ji visomis išgalėmis sieks, kad kovo 29-ąją britai išstotų pasiekę susitarimą su ES.
Šalies premjerė ketina tęsti diskusijas su Parlamento nariais prieš važiuodama į Briuselį tartis dėl išstojimo sutarties koregavimo. ES atstovai ne kartą tvirtino, kad neketina persiderėti dėl sutarties, nes tai – „geriausias, koks tik įmanoma, susitarimas“.
