Kodėl vokiška dvasia alsuojančio ir Europos Sąjungos institucijas priglaudusio Prancūzijos miesto ligoninės rūsiuose saugoma milžiniška senovinio vyno kolekcija?
Šis klausimas į XIV amžiuje įkurtą saugyklą atvilioja ir miesto lankytojus, norinčius išvysti vienintelį vyno rūsį, iki šiol veikiantį šiuolaikinės ligoninės patalpose.
Rūsius slepia orus daugiau nei prieš tris amžius pastatytos Strasbūro universitetinės ligoninės fasadas.
Juos rasti sunku – į rūsius galima patekti užėjus į pačią ligoninę ir nusileidus liftu arba pro atskirą įėjimą už kampo, tad ir lankytojų čia mažai, nors atsiliepimai apie šią vietą – patys geriausi.
Nusileidus į vyno rūsį pasitinka maloni vėsa, gaivinanti iš tvankios prancūziškos vasaros nusileidusius smalsuolius, drėgmė ir vos juntamas vyno bei medžio kvapas.
Nieko keista – juk čia viena šalia kitos išstatytos net 80 statinių, kuriose iki šiol laikomas Elzaso regione pagamintas vynas.
Kiaušinio formos arba apvalios statinės sudaro ilgus koridorius. Ant jų puikuojasi vienas už kitą labiau stebinantys užrašai apie jų talpą – 9 tūkst. litrų, 15 tūkst. litrų, net 26,7 tūkst. litrų.
Pastarasis kūrinys dienos šviesą – ar veikiau rūsio tamsą – išvydo 1881 metais. Ją pagamino Fruhinsholzo kubiliai ir iš Strasbūro siuntė į Paryžių demonstruoti 1900-ųjų pasaulinėje parodoje.
Rūsyje saugoma ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI dvarui dovanota lelijomis puošta statinė.
Kad šiose statinėse, į kurias sutilptų standartinio daugiabučio namo vonios kambarys, tyvuliuojantis vynas dar geriamas, paliudijo ir muziejaus darbuotojos.
Seniausias pasaulio vynas
Pagarbiausioje rūsio vietoje už grotų laikomos trys vyno statinės. Vidurinėje – 450 litrų seniausio pasaulyje statinėje laikomo baltojo vyno.
Į ją gėrimas buvo supiltas 1472 metais, kai Strasbūras buvo laisvasis Šv.Romos imperijos miestas, neužkariautas Prancūzijos.
Skoniui apibūdinti pasirinkti žodžiai nenuteikia maloniai – vynas yra šiaudų skonio, kvepia vanile, medumi, vašku ir kamparu, bet jo taurė buvo pakelta tik trimis labai iškilmingomis progomis.
1576 metais jo gurkštelėta ta proga, jog Ciuricho miestas įrodė gerbiantis su Strasbūru pasirašytą karinį paktą.
Dabartinės Šveicarijos teritorijoje esantis miestas nutarė pademonstruoti, kad konflikto atveju sugebėtų į pagalbą atskubėti itin greitai. Pasakojama, jog 200 kilometrų atstumą kariai įveikė taip greitai, kad jų atsigabenta sriuba nespėjo atšalti.
Kitąkart senojo vyno statinė atverta 1718 metais, kai buvo pradėtos naujojo ligoninės pastato statybos. Mat dvejais metais anksčiau senuosius medinius pastatus sunaikino baisus gaisras.
Po žeme įsikūręs vyno rūsys buvo sumūrytas iš plytų, tad su žeme ligoninę sulyginusios liepsnos vyno statinių nepalietė. Ligoninės atstatymas baigėsi 1725-aisiais.
Išlaisvino miestą
Trečią kartą iš senosios statinės vynas buvo įpiltas į taurę 1944 metų lapkritį, kai Strasbūrą iš nacistinės Vokietijos okupacijos išlaisvino generolo Philippe’o Leclerco armija.
Generolui Strasbūro išvadavimas buvo svarbus tikslas. Po ankstesnio mūšio P.Leclercas net liepė savo kariams prisiekti nesudėti ginklų, kol Prancūzijos trispalvė nesuplevėsuos virš Strasbūro katedros.
Priesaika buvo išpildyta 1944-ųjų lapkričio 23-iąją, kai 2-oji šarvuotoji divizija išlaisvino Elzaso sostinę, o pergalę generolas aplaistė ir senuoju ligoninės rūsių vynu.
Tiesa, ne visas 1472-ųjų derliaus vynas sulaukė mūsų laikų. Vienoje statinių vynas buvo laikomas nuo ligoninės statybų 1718-aisiais, tačiau ji nepataisomai sueižėjo.
Dėl to vynas prieš trejus metus buvo perkeltas į iš dviejų kubilų nemokamai padarytą statinę. Ją senoviniais įrankiais meistrai konstravo 200 valandų.
Rūsiuose galima rasti ir butelį, kuriame laikomas senasis vynas. Brangų eksponatą saugo geležinės grotos.
Pačių vyno rūsių istorija prasidėjo kur kas anksčiau, daugiau nei prieš 600 metų. Hospisas, kuriame galėjo apsistoti piligrimai ir vargšai, Strasbūre buvo įkurtas 1395 metais.
Davė vyno ligoniams
Bažnyčiai priklausanti prieglauda išsilaikė savarankiškai – iš paramos, kurią dosniai aukojo sielos išgelbėjimu susirūpinę pasiturintys Strasbūro gyventojai.
Hospisas greitai turtėjo, o dalis aukų plūdo ne pinigais, o natūra. Įstaigai buvo perrašoma ir dirbamoji žemė, todėl į viduramžių pabaigą Strasbūro prieglauda tapo vynuogynų įvairiose regionuose savininke.
O rūsiuose imta laikyti ten užaugusio derliaus vyną, grūdus ir kitas gendančias gėrybes.
Nuo XVII amžiaus hospisas buvo reorganizuotas į tikrą ligoninę. Jos pacientams buvo dalijamas vynas – vienam ligoniui kasdien net po 2 litrus.
Tik vėliau pradėjus keistis supratimui apie švarą ir plintant medicinos pažangai ligonių girdymas pamažu buvo stabdomas.
Vos išgelbėjo rūsį
Net po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, kai XIX amžiaus pabaigoje Bažnyčios turtai buvo išskaidyti, Strasbūro universiteto ligoninė liko didžiausia Elzaso žemvaldė, nors vynuogynai sudarė mažą jos turtų dalį.
Bėgant metams ligoninės rūsiai tapo vis mažiau naudojami, o 1994 metais nustojus auginti vynuoges ir gaminti vyną jiems iš viso iškilo grėsmė būti uždarytiems.
Naujausios statinės buvo pradėjusios pūti, o seniausios – džiūti.
Todėl ligoninė griebėsi naujos taktikos: atnaujino vyno prekybą, atgaivino rūsį, pradėjo rengti jame ekskursijas.
Strasbūras suspėjo pasiruošti 600-osioms hospiso įkūrimo metinėms. Statinės buvo restauruotos, o vynas pradėtas pilstyti į butelius ir pardavinėti.
Vyno, kuris buvo pagamintas Prancūzijos ūkiuose, o vėliau brandinamas žymiosiose statinėse, galima nusipirkti šalia muziejaus esančioje parduotuvėlėje.
Tiesa, teisė naudotis senosiomis statinėmis suteikiama tik ypač pasižymėjusiems vyndariams, o kasmet rūsiuose subręsta apie 150 tūkst. butelių vyno. Už lėšas, gautas pardavus šį vyną, ligoninė perka medicinos įrangą.
Beje, ne visi šio rūsio kambariai prieinami žmonėms. Šalia statinių ir XVII amžiaus vyno spaudyklės galima rasti geležines duris, kurios primena, kad rūsys vis dėlto buvo įkurtas ligoninėje.
Mat už šių durų dar XIII amžiuje medicinos studentai pradėjo pjaustyti lavonus, kai tai daryti ir mokytis anatomijos buvo draudžiama.
Naktį kūnai į rūsį paslapčia būdavo įstumiami pro dureles, kurias ir dabar galima pamatyti ant Strasbūro ligoninės fasado.
